Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal išteisintųjų V. U. ir G. V. apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-11-30 nuosprendžio, kuriuo:

V. U. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., požymių.

G. V., išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., 154 str. 1 d. požymių.

G. V. ir V. U. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009-09-21, apie 20 val., J. V. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, G. V. atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius ir suduodamas ranka į galvą ir kitaip mušdamas, G. V. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo. Dėl šios nusikalstamos veikos V. U. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., požymių.

G. V. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009-09-21, apie 20 val., V. U. su žmona L. U. ir sūnumi Astijumi būnant savo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, pro šalį eidamas be jokios dingsties ėmė V. U. kolioti necenzūriniais žodžiais, kaltinti nebūtais dalykais. V. U. perspėtas nustoti koliotis, G. V. ėmė dar garsiau šaukti, ėmė įžeidinėti jo žmoną, kolioti ją necenzūriniais žodžiais, ėmė reikalauti kažkokių dokumentų, ir pagrasino L. U., kad „tu ilgai čia negyvensi“, nes jo broliai pasamdys (duomenys neskelbtini) „mafiją“ ir ją nužudys. Po V. U. bandymo jį nuraminti, G. V. įsiveržė į kiemą ir šaukdamas, kad V. U. užmuš, puolė jį mušti rankomis ir kojomis, sudavė tris kartus kumščiu į galvos sritį, koja spyrė į lytinius organus, ir vis grasino užmušti. V. U. bandant gintis nuo jo, G. V. dar labiau įsiuto, griebė kieme buvusį tuščią butelį ir tris kartus smogė juo V. U. į galvą, į nosį. Dėl šių nusikalstamų veikų G. V. išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., 154 str. 1 d., požymių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis V. U. ir jo gynėjas advokatas prašė išteisintojo V. U. apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo G. V. apeliacinį skundą atmesti, išteisintasis G. V. ir jo gynėja prašė išteisintojo G. V. apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo V. U. apeliacinį skundą atmesti.

Išteisintojo G. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, išteisintojo V. U. apeliacinis skundas atmestinas, Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-11-30 nuosprendžio dalis dėl V. U. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta, neatitinkanti byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir dėl šios dalies priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p.).

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir išteisintojo G. V. apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendis dėl V. U. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, kadangi teisėjų kolegija daro išvadą, jog išteisintasis V. U. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, vertindamas įrodymus nesirėmė išteisintojo G. V., liudytojų D. D., V. V., V. V., B. V. ir L. V. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, G. V. 2009-09-21 Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK pateiktame pareiškime nurodytais duomenimis, G. V. 2009-09-24 Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK pateiktame paaiškinime nurodytais duomenimis, G. V. 2009-11-25 Joniškio rajono apylinkės teismui pateiktame skunde ir 2010-02-08 patikslintame skunde nurodytomis aplinkybėmis, tokiu būdu ignoravo faktines aplinkybes, ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, o tai esmingai įtakojo teismo išvadą dėl V. U. kaltės klausimo.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme V. U. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį pro šalį ėjęs G. V. pradėjo grasinti jo sutuoktinei, įbėgo į kiemą ir puolė jį (V. U.) mušti - koja spyrė į lytinius organus, čiupo šalia stovėjusį butelį ir tris kartus smogė buteliu, jis gynėsi (118 b. l.). Nors V. U. kaltu neprisipažino ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, tačiau baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., o būtent: išteisintojo G. V. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kur jis parodė, kad 2009 m. rugsėjo 21 d. vakare ėjo gatve iš savo mamos ir jį užpuolė neblaivus V. U., partrenkė ant žemės ir pradėjo spardyti, V. U. ranka sudavė jam į krūtinę, po smūgio jis (G. V.) nukrito ant žemės ir jį V. U. gulintį spardė kojomis į įvairias kūno vietas, V. U. nuėjo į savo kiemą ir sugrįžo, vijosi jį (G. V.) su šautuvu (118-121 b. l.); liudytojos V. V. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu, kur ji parodė, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį, vakare, ravėdama prie savo namo esantį gėlyną, gatvėje išgirdo besiginčijančius vyriškus balsus, matė, kaip V. U. užkabino gatve iš savo motinos einantį G. V., ir pradėjo jį „kolioti“, girdėjo V. U. sakant keiksmažodžius, matė, kaip V. U. smūgiavo kumščiu G. V., po smūgių G. V. nukrito, pargriovęs G. V. dar bandė spirti, pakilęs G. V. stūmė V. U. nuo savęs, po to V. U. nubėgęs į kambarį, išsinešė ginklą, šaukė G. V. „stok, nušausiu, jei aš nepavysiu, tai kulka pavys“ (55 b. l.); liudytojos D. D. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kur ji parodė, kad 2009 m., galėjo būti rugsėjo mėnesį, ji buvo atvažiavusi pas savo motiną, pas ją buvo atėjęs ir brolis G. V., jam išėjus, ji netrukus išgirdo triukšmą, ir išėjusi į gatvę, pamatė ant žemės gulintį brolį, o V. U. jį spardė, matė, kaip broliui, gulinčiam ant šono, V. U. spyrė į nugarą, o brolis gynėsi mosikuodamas kojomis, šaukė, kad jį užpuolė (56 b. l.); liudytojo V. V. pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad 2009 m. rugsėjo 21 d., apie 20 val., sode rinko obuolius ir išgirdo riksmus, pamatė, jog V. U. išbėgo iš savo namų kiemo ir puolė gatve einantį G. V., smogė jam ranka į galvą, veidą, rankomis parvertė ant žemės, ant nugaros gulinčiam G. V. koja tris kartus spyrė į šoną, po to nubėgo į kiemą, atsinešė šautuvą, grasino sakydamas „galiu nušauti tris V.“ (57, 58 b. l.); liudytojos B. V. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kur ji parodė, kad 2009 m. rugsėjo 21 d., apie 8 val. vakaro, su mama besitvarkydama prie namo esančius gėlynus, matė, kaip ant einančio gatve G. V. šaukė iš kiemo išbėgęs V. U., po to trenkė G. V. į veidą, kojas, parvertė jį ant žemės, kelis kartus jam spyrė, kumščiais trenkė į veido sritį, į krūtinės sritį, nuvirtus spardė kojomis į nugarą, kojas, V. U. nubėgo į kambarį, pasėmė ginklą, nusikeikė ir pradėjo šaukti „stok, aš tave nušausiu“ (82, 83 b. l.); liudytojo L. V. pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kur jis parodė, jog datos tiksliai nepamena, buvo ruduo, būdamas namuose, (duomenys neskelbtini) kaime, jis išgirdo šauksmus, pro langą matė, kaip V. U. šautuvu grasino G. V.. G. V. bėgo keliu, o V. U. sakė „stok, nušausiu“, dar susikeikė, su šautuvu bėgo link G. V., girdėjo V. U. sakant „stok, jei aš nepavysiu, kulka pavys“, matė, kaip V. U. bėgo iš kiemo, o G. V. keliu bėgo link savo namų (117, 118 b. l.); G. V. 2009-11-25 Joniškio rajono apylinkės teismui pateiktame skunde ir 2010-02-08 patikslintame skunde nurodytos aplinkybės, kad 2009-09-21, apie 20 val., V. U. jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, suduodamas ranka į galvą ir kitaip mušdamas, sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo (1, 21-23 b. l.), Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK VTS PP tyrėjų 2009-09-24 tarnybiniuose pranešimuose esanti informacija, kad 2009-09-21 Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK gautas G. V. pareiškimas dėl sumušimo (67, 68 b. l.); G. V. 2009-09-21 Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK pateiktame pareiškime nurodyti duomenys, kad 2009-09-21, 20 val., jį, einantį iš savo mamos namų, jį užsipuolė V. U. ir sumušė (69 b. l.); Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK VTS Patrulių būrio vyresniojo patrulio 2009-09-21 tarnybiniame pranešime esanti informacija, kad 2009-09-21, 21.05 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., tarp kaimynų įvyko konfliktas. Nuvykus nurodytu adresu, G. V. pareiškė, kad apie 20 val. einant namo iš savo mamos, jam kelią pastojo V. U., pradėjo „kolioti“ ir muštis. V. U. alkotesteriu buvo nustatytas 1,71 promilės girtumas, o G. V. – 0,00 promilės girtumas (70 b. l.); G. V. 2009-09-24 Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK pateiktame paaiškinime nurodyti duomenys, kad 2009-09-21, apie 20 val., jam išėjus iš savo mamos namų, mamos kaimynas V. U. pribėgęs prie jo sudavė ranka į galvos sritį, nuo suduoto smūgio, jis nugriuvo, po to V. U. nubėgo į kiemą, sakydamas, jog pasiėmęs ginklą, jį nušaus (71 b. l.).

Remdamasi išdėstytų duomenų visuma kolegija pažymi, kad išteisintojo G. V. pirminiuose parodymuose užfiksuotos nusikaltimo aplinkybės atitinka jo paties ir liudytojų D. D., V. V., V. V., B. V. ir L. V. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus ir rašytinę bylos medžiagą, t. y. šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią V. U. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais išteisintojo V. U., liudytojos L. U. teiginiais. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija V. U. ir liudytojos L. U. parodymus, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį pro šalį ėjęs G. V. pradėjo grasinti L. U. , įbėgo į V. U. kiemą ir jį (V. U.) sumušė, vertina kaip siekį suklaidinti teismą, nurodant nebūtas aplinkybes, tikslu padėti V. U. išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Nors V. U. apeliaciniu skundu taip pat neigia įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2009-09-21, apie 20 val., sukėlus fizinį skausmą G. V., teigdamas, kad ne jis, o G. V. jį sumušė ir tai patvirtina jo ir jo žmonos L. U. parodymai, teismo medicinos specialisto 2009-09-24 išvada, kurioje nurodyta jam padaryta muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos dešiniame momenyje ir dešinėje kapšelio pusėje, padarytos kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus teiginius, kuriais jis neigia kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje esanti 2009-09-24 specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog V. U. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, neginčijamai neįrodo, jog V. U. sumušė būtent G. V.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad išteisintasis V. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti V. U. apeliacinį skundą ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį G. V. atžvilgiu, kaip prašo apeliantas V. U..

Anksčiau aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina V. U. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., t. y. kad V. U. 2009-09-21, apie 20 val., J. V. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, G. V. atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius ir suduodamas ranka į galvą ir kitaip mušdamas, G. V. sukėlė fizinį skausmą. Nors išteisintasis G. V. 2009-11-25 Joniškio rajono apylinkės teismui pateiktame skunde ir 2010-02-08 patikslintame skunde nurodė, kad V. U. jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, suduodamas ranka į galvą ir kitaip mušdamas, sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir nežymiai sužalojo jo sveikatą (1, 21-23 b. l.), tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad G. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. G. V. dėl konflikto metu padarytų sužalojimų į medicinos ekspertus nesikreipė, aplinkybę, kad jam V. U. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, G. V. grindžia savo subjektyviu manymu, todėl esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo pripažinti, jog V. U. 2009-09-21, apie 20 val., J. V. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, G. V. atžvilgiu naudodamas necenzūrinius žodžius, suduodamas ranka į galvą ir kitaip mušdamas, G. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kolegija, skirdama V. U. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, pažeisto teisinio gėrio svarbą, kaltininko asmenybę.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažįstama ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką V. U. įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdama bausmę V. U., teisėjų kolegija atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), į pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, į V. U. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad V. U. anksčiau neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, vedęs, dirba. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija laiko, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta V. U. už Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant nežymiai mažesnę nei įstatymo numatytas vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 48 str.). Kolegijos nuomone, tokia V. U. paskirtos bausmės rūšis bus efektyvi, įgyvendinant bausmės paskirtį, nebus pažeistas teisingumo principas bei nukentėjusiojo ir visuomenės interesai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-11-30 nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. U. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 5 p. V. U. įpareigoti per paskirtos bausmės laiką (1 metus) neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš V. U. priteisti G. V. 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš V. U. priteisti G. V. 800 Lt (aštuonis šimtus litų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

V. U. apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.