Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, nustatyta, kad V. S. paskirta nedelsiant atliktina bausmės dalis yra 2 metai, likusi bausmės dalis atidėta 3 metų terminui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi nuteistajam V. S. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtą neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį.

Be to, V. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtas areštas 28 paroms. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės dalis, ir V. S. paskirta 1 metų 5 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria V. S. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, iš dalies pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos 28 parų arešto bausmės dalis ir V. S. paskirta 2 metų 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Be to, V. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), ir jam paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu V. S. paskirta 30 parų arešto bausmė, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi paskirtos bausmės neatlikta dalimi – 2 metais 1 mėnesiu 11 dienų, ir V. S. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia: 2023 m. rugpjūčio 28 d.

Bausmės pabaiga: 2025 m. lapkričio 8 d.

Nuteistasis 1/3 paskirtos bausmės atliko 2024 m. gegužės 22 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. lapkričio 27 d. – 11 mėnesių 12 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.

Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo V. S. skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo V. S. asmens bylą, daro išvadą, kad V. S. Komisijos 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo V. S. atitikimą BVK 82 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad V. S. yra nuteistas galutine subendrinta 2 metų 2 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausme, 1/3 paskirtos bausmės jis atliko 2024 m. gegužės 22 d., be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant V. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teigiami asmenybės pokyčiai turi būti neabejotini, akivaizdūs ir leidžiantys daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebėra būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės.

Nagrinėjamu atveju tiek Komisijos 2024 m. gruodžio 2 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad V. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi, V. S. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, vadinasi, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Detalizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2023 m. gegužės 3 d. ir 2024 m. gegužės 9 d. V. S. nusikalstamo elgesio rizika buvo aukšta ir tik 2024 m. lapkričio 6 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teigiami pokyčiai nustatyti dėl galimybės įsidarbinti ir lėšų tvarkymo srityje. Pastaruoju metu stebimas teigiamas elgesys, todėl nuteistasis buvo perkeltas į lengvąją grupę, V. S. laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebuvo baustas. V. S. vykdo tam tikras individualiame resocializacijos plane numatytas priemones (dalyvavo prevencinėse priemonėse, pozityvaus užimtumo priemonėse, baigė psichologinę intervenciją, aktyviai dalyvavo socialinių darbuotojų konsultacijose). Daugelį individualiame resocializacijos plane numatytų ir įvykdytų priemonių savo skunde išvadina ir pats nuteistasis. Visos šios aplinkybės buvo aptartos ir įvertintos skundžiamame nutarime, dėl ko Komisija konstatavo, jog nuteistasis daro tam tikro lygio pažangą valdydamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau pažanga dar nėra tokia akivaizdi, jog būtų galima teigti, kad įvyko ženklūs asmenybės pokyčiai ir asmuo daugiau nenusikals. Teismas, išsamiau susipažinęs su nuteistojo asmens byla, nemato pagrindo nesutikti su tokiu Komisijos vertinimu. Teismo vertinimu, iš turimų duomenų negalima pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis V. S. jau padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje, aptariant kriminogeninius veiksnius, turinčius įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, išskirti šie penki statiniai veiksniai (nuteistasis jų neturi galimybės sumažinti) – didelis bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo nuteistas šiame teisme, skaičius, didelis teistumų skaičius, nusikaltimuose yra įsibrovimo elementas, pažeidė bausmės atidėjimo vykdymo instituto sąlygas, dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis. Tačiau dar daugiau nustatyta dinaminių veiksnių, kurie kinta priklausomai nuo nuteistojo elgesio, mąstymo ir kitų asmenybės pokyčių: darbo įgūdžių, patirties stoka, lėšų įsigijimo įgūdžių stoka, didelės skolos dėl priteistų civilinių ieškinių, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, narkotinių medžiagų vartojimo problemos, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus. Vadinasi, nuteistasis V. S. savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą dar gali sumažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kryptingai siekdamas paminėtų dinaminių veiksnių valdymo. Teismas neįžvelgė jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą abejoti socialinio tyrimo išvadoje pateikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatų patikimumu bei objektyvumu.

Nuteistasis skunde pažymi, kad palaiko labai šiltus ryšius su savo artimaisiais, tėvai visapusiškai sutinka jam padėti išėjus. Atsižvelgtina į nuteistojo paminėtas aplinkybes ir įvertintina tai, jog socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistasis V. S. palaiko stiprų ryšį su mama, bendrauja su seserimi bei patėviu. Buvo gautas V. S. mamos sutikimas, jog ji priimtų gyventi sūnų pas save. Teismas teigiamai vertina, kad nuteistasis sulaukia artimų paramos ir palaikymo, kas neabejotinai yra svarbus veiksnys, motyvuojantis V. S. koreguoti savo elgesį ateityje, tačiau, kita vertus, šiai dienai nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad vien tik artimas bendravimas su artimaisiais ar artimųjų parama neabejotinai sulaikys asmenį daugiau nedaryti nusikalstamų veikų ir ateityje nebenusikalsti. Be kita ko, bendravimas su artimaisiais praeityje nesustabdė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų vykdymo.

Skunde nuteistasis teigia, kad viena iš svarbių aplinkybių sprendžiant dėl jo galimo paleidimo lygtinai yra tai, kad jis turi darbdavį, kuris yra raštiškai patvirtinęs, jog įdarbins jį lygtinio paleidimo atveju geroms pareigoms. Teismas sutinka, kad darbdavio patvirtinimas apie galimybę priimti į darbą veikia kaip resocializacijos priemonė, tačiau tuo pačiu atsižvelgia į tai, kad dauguma V. S. padarytų nusikalstamų veikų yra susijusios su neteisėtu finansinės naudos siekimu. Nagrinėjamu atveju Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad V. S. turi labai mažą oficialaus darbo patirtį laisvėje, jo sukaupta darbinė patirtis siekia tik apie 6 mėn. Nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti, tačiau visos vietos buvo užimtos. Taigi, iš pateiktų duomenų matyti, kad pastaruoju metu nuteistasis nori įsitraukti į darbinę veiklą, tačiau sutiktina su skundžiamame nutarime nurodytu teiginiu, kad nuteistojo oficialaus darbo patirtis nestabili ir maža bei nuteistasis pateikė formaliai patvirtintą pažymą dėl galimybės dirbti laisvėje. Nors šiuo metu stebimos V. S. pastangos šiuo klausimu, pastebėtina, kad nuteistasis šias pastangas pradėjo rodyti tik priartėjus laikotarpiui, nuo kurio buvo galimas jo lygtinis paleidimas. Taigi, nors teismas, kaip jau minėta, teigiamai vertina aplinkybę, kad V. S. šiuo metu patvirtino galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, visgi pažymėtina, kad tai dar negarantuoja, kad nuteistasis gebės šį darbą išlaikyti ilgalaikėje perspektyvoje ir negrįš prie pelnymosi pragyvenimui nusikalstamu būdu, todėl nagrinėjamu atveju turi būti įvertintos ir anksčiau minėtos jį neigiamai darbine prasme charakterizuojančios aplinkybės – jo maža sukaupta darbinė patirtis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. yra 9 kartus teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka 2 kartą. V. S. nusikalstamos veikos, susijusios su siekimu pasipelnyti neteisėtais būdais. V. S. nusikalto būdamas recidyvistu. Teismas pažymi, kad nors ir sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su asmens padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo korekcijos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Be to, pažymėtina ir tai, kad V. S. ne kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo instituto sąlygas. Taigi, matyti, kad nuteistasis tinkamų išvadų nepadarė, o išvardintos aplinkybės rodo didesnį tiek paties nuteistojo, tiek ir įvykdytų nusikaltimų pavojingumą.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad būtent tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors V. S. jau yra atlikęs 1/3 bausmės dalies, tačiau kaip jau minėta, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, šiuo metu dar nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžią pažangą ją mažinant ir valdant ją sąlygojančius dinaminius kriminogeninius veiksnius. Šių aplinkybių kontekste nuteistojo lygtinis paleidimas nėra galimas. Lygtinio paleidimo taikymas tokiu atveju, kai dar nėra stebima akivaizdi, abejonių nekelianti pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galėtų ir nuteistajam, ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už tyčinius sunkius nusikaltimus ir būti viena iš prielaidų V. S. iš naujo nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu. Teismo vertinimu, nuteistasis dar turi galimybę savo nusikalstamo elgesio riziką efektyviai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vykdydamas Komisijos rekomendacijas, susijusias su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu bei tęsdamas aktyvų dalyvavimą resocializacijos priemonėse.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad nuteistojo skunde nėra nurodyta jokių argumentų, kurie suteiktų pagrindą abejoti Komisijos priimto nutarimo teisėtumu ar pagrįstumu ir jį panaikinti. Teismo vertinimu, Komisijos 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra tinkamai motyvuotas, jame Komisija aiškiai išdėstė aplinkybes, kodėl, jų vertinimu, nuteistojo atžvilgiu neturėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, teikiančių pagrindą nesutikti su tokia Komisijos išvada. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo V. S. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.