- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- 1A-179-1083/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22156-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Marius Jankauskas, Kristina Latožienė
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Nuteistasis
- A. R., J. R.
- Advokatai
- Algimantas Smolskas, Vytenis Dziegoraitis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Mariaus Jankausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Kristinos Latožienės,
Rezoliucinė dalis
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. R. ir J. R. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, nuspręsta:
- A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu: 1) nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; 2) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) uždrausti lankytis nukentėjusiojo R. P. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini);
- J. R. pripažinti kalta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant ją laisvės apribojimo laikotarpiu: 1) nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; 2) dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje; 3) uždrausti lankytis nukentėjusiojo R. P. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini);
- iš A. R. bei J. R. priteisti solidariai nukentėjusiajam R. P. 19536 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. R. ir J. R. nuteisti už tai, kad veikdami kartu 2024 m. gegužės 31 d. apie 22.38 val. iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), išrovė ir tokiu būdu sunaikino R. P. 91 šermukšnialapės lanksvūnės krūmą (bendros 7265,50 Eur vertės (iš jų 18 krūmų 60–70 cm aukščio (kiekvieno kaina po 65 Eur) ir 73 krūmus 100–180 cm aukščio (kiekvieno kaina po 83,50 Eur))) bei 77 formuotų lanksvų krūmus (bendros 3965,50 Eur vertės (kiekvieno krūmo kaina – po 51,50 Eur)), tokiu būdu bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. P. bendrą 11231 Eur dydžio turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu gynėjas iš esmės prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – nuteistuosius A. R. ir J. R. išteisinti iš jiems pareikšto kaltinimo, nes jie nepadarė nusikalstamos veikos.
2.1. Gynėjas cituoja skundžiamą nuosprendį, aktualią teismų praktiką, dėsto apie įrodymų vertinimą ir nurodo, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistųjų parodymus bei pateiktus įrodymus, o rėmėsi nukentėjusiojo parodymais ir pateiktais vaizdo įrašais, nors nukentėjusiojo R. P. pateiktuose vaizdo įrašuose aiškiai nesimato nei asmenys, kurie galimai išrovė pastarojo augalus, nei patys augalai. Taip pat skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad išrautų augalų aukštis siekė 180 cm, todėl gynėjas abejoja, jog du asmenys patys savo jėgomis galėtų išrauti tokį kiekį pakankamai aukštų augalų, nes tam reikalinga didelė fizinė jėga ar net specialios priemonės. Gynėjas pažymi, jog nuteistieji galėjo lankytis nukentėjusiojo R. P. žemės sklype ieškodami šuns, tačiau jie (nuteistieji) nukentėjusiojo žemės sklype jokių augalų nerovė – nuteistieji ne nukentėjusiojo žemės sklype, o savo žemės sklype išrovė kelis augalus, kuriuos pasodino būtent nukentėjusysis, nors pastarasis neturėjo jokios teisės tai daryti (pats nukentėjusysis R. P. piktnaudžiavo savo teisėmis ir nepagrįstai atliko veiksmus nuteistųjų žemės sklype). Kartu gynėjas pažymi, jog augalus, jų kainą, kiekį bei padarytą žalą turėjo įvertinti ekspertas, tačiau šioje byloje nebuvo atlikta jokia ekspertizė. Taipogi gynėjas teigia, jog nuteistieji yra sąžiningi ir dirbantys asmenys, jie neteisti ir neturi jokio pagrindo kenkti nukentėjusiajam R. P. bei rauti jo augalus.
2.2. Taip pat gynėjas nurodo, jog nukentėjusysis R. P. patvirtino, kad jis augalų nepirko, o iškasė juos miške ir juos išaugino, todėl nukentėjusiajam nebuvo padaryta jokia reali finansinė žala. Pirmosios instancijos teismas turtinę žalą nustatė remdamasis ne faktiniais duomenimis, o nukentėjusiojo R. P. pateiktomis augalų atauginimo sąmatomis, nors internete galima rasti, jog lanksvūnės šermukšnialapės kaina tėra 3 Eur. Todėl nukentėjusiajam priteista 19536 Eur dydžio turtinė žala už augalus absoliučiai prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Nuteistiesiems tokia pinigų suma yra ypač didelė ir reikšminga, juolab, kad pastarieji nukentėjusiojo žemės sklype augalų nerovė ir net neturėjo fizinių galimybių išrauti skundžiamame nuosprendyje nurodyto kiekio ir aukščio augalų. Be to, nuteistieji kategoriškai nesutinka, jog nukentėjusysis R. P. patyrė 500 Eur dydžio neturtinę žalą, nes ne nukentėjusysis R. P., o būtent jie (nuteistieji) patyrė neturtinę žalą (ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu jie patyrė stresą, nerimą ir, jų nuomone, nepagrįstus kaltinimus).
2.3. Apibendrindamas pirmiau paminėtas aplinkybes gynėjas mano, kad šioje byloje surinktų įrodymų visuma kelia pagrįstas abejones dėl nuteistųjų kaltės, o kiekviena abejonė turi būti aiškinama nuteistųjų naudai. Baudžiamoji atsakomybė nuteistiesiems galima tik neabejotinai nustačius, kad jie atliko nusikalstamus veiksmus. Todėl byloje nesurinkus objektyvių įrodymų, kad nuteistieji skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje tyčia išrovė nukentėjusiojo R. P. augalus, skundžiamu nuosprendžiu jie nepagrįstai buvo pripažinti kaltais padarę BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nukentėjusysis bei jo įgaliotasis atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Visų pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, EŽTT praktikoje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).
6. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, tai yra, nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Turto sunaikinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Turto svetimumo požymį lemia pats turto statusas, tai yra, turtas nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-91/2005, Nr. 2K-167/2009, Nr. 2K-73-677/2016 ir kt.). BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, t. y., kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti.
7. Baudžiamoji teisė savo funkcijas įgyvendina imperatyviuoju metodu – nustato bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones už nustatytų draudimų pažeidimą. Baudžiamųjų įstatymų draudimų ir sankcijų turi būti imamasi tik tada, kai tai neišvengiama, kai neįmanoma kitomis teisinėmis priemonėmis apginti pažeidžiamų teisinių gėrių. Ši teisė gali būti taikoma pažeidus viešąjį interesą, kuomet veika yra pavojinga ir negali būti palikta nukentėjusiajam kaip jo privatus reikalas reikalauti kompensacijos. Tuo tarpu civilinei teisei būdingas dispozityvusis reguliavimo metodas, kuomet teisės normomis nustatomos teisinių santykių dalyvių privalomo ir leistino elgesio ribos, suteikiant galimybę jiems patiems nustatyti sau teises ir pareigas bei atsakomybę už jų pažeidimą. Pažeidus privatų interesą turi būti taikoma civilinė atsakomybė.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. lapkričio 13 d. ir 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėjo, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikalstama veika ir taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą sprendžiant pripažinti veiką nusikalstama veika ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (pavyzdžiui, administracinėmis sankcijomis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens veika, esant civiliniams teisiniams santykiams, vertinama kaip nusikalstamos veikos padarymas. Be to, nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus būtina paisyti protingumo ir proporcingumo reikalavimų. Tai reiškia, kad nustatytos teisinės priemonės turi būti tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nuteistieji A. R. ir J. R. buvo nuteisti už tai, kad jie 2024 m. gegužės 31 d. apie 22.38 val. išrovė ir tokiu būdu sunaikino nukentėjusiojo R. P. žemės sklype augusius krūmus. Tačiau nuteistieji A. R. ir J. R. savo kaltę neigia tvirtindami, kad jie nukentėjusiojo R. P. žemės sklype augusių krūmų nerovė, kad jie išrovė savo žemės sklype augusius ir nukentėjusiojo savavališkai pasodintus krūmus.
10. Šioje vietoje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad nukentėjusiojo R. P. žemės sklypas ribojasi su nuteistųjų žemės sklypais. Nuteistųjų žemės sklypai (esantys (duomenys neskelbtini); unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Vieno žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai niekada nebuvo atlikti, o kito žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai buvo atlikti 2022 m. birželio 10 d. (2 t., 106–109 b. l.; 3 t., 50–64 b. l.). Nukentėjusiojo R. P. žemės sklypas (esantis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas atliekant tikslius kadastrinius matavimus (šio sklypo kadastriniai matavimai paskutinį kartą buvo atlikti vėliausiai, t. y. 2024 m. lapkričio 4 d.) (3 t., 31–41 b. l.). Nepaisant to, nuteistieji A. R. ir J. R. nesutinka su atliktais nukentėjusiojo R. P. žemės sklypo kadastriniais matavimais, ginčija juos ir tvirtina, kad jų išrauti nukentėjusiojo R. P. pasodinti krūmai augo ne pastarojo, o jų (nuteistųjų) žemės sklype.
11. Akivaizdu, kad nuteistieji išrovė nukentėjusiojo pasodintus krūmus dėl tarp nukentėjusiojo bei nuteistųjų susiklosčiusių civilinių teisinių santykių (esant ginčui dėl žemės sklypų ribos ir nuteistiesiems manant, kad jie taip įgyvendino savo, kaip žemės sklypo savininkų, teises). Čia būtina pažymėti, kad civiliniai teisiniai santykiai į baudžiamuosius teisinius santykius gali pereiti esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Konkrečiai šiuo atveju tokių sąlygų nėra nustatyta. Taigi, aptariami teisiniai santykiai bei dėl jų iškilę ginčai, pirmiausia, yra ne baudžiamosios, o civilinės teisės reguliavimo dalykas. Tokiais atvejais pirmiausiai turėtų būti išnaudotos visos galimybės siekti, kad šis ginčas būtų išspręstas civiline tvarka.
12. Šioje vietoje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo metu nėra išbandytos ir išnaudotos nukentėjusiojo R. P. galimybės išspręsti ginčą su nuteistaisiais A. R. ir J. R. civiline tvarka (byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusysis aptariamu klausimu būtų kreipęsis į teismą civilinio proceso tvarka). Todėl šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji atsakomybė, kaip paskutinė ir griežčiausia priemonė, negali būti taikoma.
13. Apibendrindama visus pirmiau paminėtus duomenis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistųjų A. R. ir J. R. veiką įvertino kaip nusikalstamą BK 187 straipsnio prasme, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo nuteistieji A. R. ir J. R. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).
14. Priimant išteisinamąjį nuosprendį, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog nuteistieji A. R. ir J. R. išteisinami jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiojo R. P. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas ir dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės nagrinėjamu atveju, detaliau nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi teisėjų kolegija
nusprendžia:
Nuteistųjų A. R. ir J. R. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinį skundą tenkinti.
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
- A. R. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);
- J. R. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Panaikinti procesines prievartos priemones – laikiną nuosavybės teisės apribojimą:
- A. R. žemės sklypui (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); registro Nr.: (duomenys neskelbtini); adresas: (duomenys neskelbtini));
- A. R. piniginėms lėšoms, esančioms AB (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini) (vertė – (duomenys neskelbtini) Eur);
- J. R. žemės sklypui (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); registro Nr.: (duomenys neskelbtini); adresas: (duomenys neskelbtini));
- J. R. žemės sklypui (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); registro Nr.: (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini)).
Nukentėjusiojo R. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Daiktus, turinčius reikšmės veikai tirti ir nagrinėti – 3 (tris) kompaktinius diskus (2 t., 201–203 b. l.) palikti saugoti byloje.
Neišieškoti iš A. R. ir J. R. solidariai 1330 Eur nukentėjusiajam R. P. išlaidoms už advokato teisines paslaugas atlyginti.