Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-271-935/2020 Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00120-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 21.11.10

2020 m. liepos 31 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. L. atstovės advokatės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. birželio 5 d. nutarimo, kuriuo K. L. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 7 dalį 5200 Eur dydžio bauda;

- pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį įspėjimu.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos administracinės nuobaudos buvo subendrintos ir K. L. buvo paskirta 5200 Eur dydžio bauda su 2000 pakelių cigarečių „Fest“ konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. K. L. buvo nubaustas už tai, kad jis 2020 m. balandžio 5 d., apie 23.55 val., Nagibėnų kaimo prieigose, Akmenynės seniūnijoje, Šalčininkų rajone, valstybės sienos apsaugos zonoje, apie 100 metrų nuo VSŽ 0987, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 2.1.1. punkto reikalavimus, kartu su S. T. pėsčiomis gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 2000 pakelių cigarečių „Fest“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė 6960,00 Eur (139,2 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – BBND)), kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršija 50 BBND, bet neviršija 150 BBND. O taip pat jis tuo pačiu laiku ir vietoje, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. buvo valstybės sienos apsaugos zonoje nebūdamas įrašytas į Valstybės sienos apsaugos tarnybos sudaromą asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, <...>, sąrašą. Tokiais savo veiksmais K. L. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 209 straipsnio 7 dalyje ir 536 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. birželio 5 d. nutarimą ir K. L. neskirti baudos arba už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 7 dalyje, padarymą skirti jam viešuosius darbus.

3. Skunde nurodoma, kad, priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo vertinta tai, jog K. L. yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas ir nėra duomenų apie elgesio pakitimą (ligos kodas F70.9). Tokia diagnozė reiškia, kad asmuo nėra pilnai suvokiantis visas aplinkybes, galintis tinkamai vertinti teisinius veiksmus, proceso eigą ir pan. K. L. turi 45 % darbingumo lygį, kuris buvo nustatytas dėl ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų. Be to, skunde pažymima, jog K. L. mokėsi Vilniaus Verkių mokykloje – daugiafunkciniame centre, kuriame baigė 10 klasių. Mokyklos – daugiafunkcinio centro pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad K. L. buvo nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Taigi, pirmosios instancijos teismas nevertino asmens savybių, neatsižvelgė į tai, jog teismo posėdžio metu K. L. nesuprato proceso eigos, jam inkriminuojamų teisės pažeidimų pasekmių, be tinkamos teisinės pagalbos negalėjo efektyviai pasinaudoti savo teisėmis.

4. Skunde tvirtinama, jog K. L. neturi realios galimybės sumokėti jam paskirtos baudos. Jis gauna tik šalpos neįgalumo pensiją, kurią sudaro 168 Eur, kitų pajamų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi.

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės įsitikinimu, K. L. paskirta bauda prieštarauja proporcingumo principo reikalavimams, kadangi ji neatitinka nei padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, nei K. L. asmenybės, be to, ji nėra tinkama nuobaudos tikslams įgyvendinti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą už ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, privalėjo atsižvelgti į tai, kad K. L. pajamos yra itin mažos, jis neturi nekilnojamojo turto, gyvena su savo tėvu bendruose namuose, jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, teisės pažeidimą padarė dėl sunkios turtinės padėties, nesuvokdamas galinčių kilti neigiamų pasekmių. Skunde nurodoma, kad K. L. atsakomybe lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, jog jam yra nustatytas 45 % darbingumas. Be to, privalėjo būti atsižvelgta į tai, jog K. L. nėra linkęs daryti teisės pažeidimų, yra charakterizuojamas teigiamai.

6. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės G. Ž. pasienio užkardos (toliau – ir Institucija) atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą yra prašoma Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. birželio 5 d. nutarimą palikti nepakeistu ir K. L. atstovės advokatės skundo netenkinti.

7. Atstovo tvirtinimu, skunde nenurodoma jokių pateisinančių priežasčių, dėl ko atsakomybėn traukiamas asmuo nepasinaudojo savo teisėmis, numatytomis ANK 557 straipsnyje, su kuriuo jis buvo supažindintas 2020 m. balandžio 6 d., t .y. Administracinio nusižengimo protokolo Nr. 37307-ANR_P-472-2020 surašymo ir įteikimo dieną, ir iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo nepateikė teismui jokių prašymų ir dokumentų, patvirtinančių jo sveikatos būklę bei turtinę padėtį.

8. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, jog K. L. buvo sudaryta galimybė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme ir duoti paaiškinimus bei būti išklausytam, jis pakartotinai buvo supažindintas su teisėmis ir pareigomis, tačiau į klausimą, ar pasinaudos savo teisę naudotis advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, atsakė neigiamai.

9. Institucijos atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę (anksčiau administracine tvarka nebaustas, neteistas), į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pagrįstai skyrė pažeidėjui šio kodekso 209 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą minimalią 5200 Eur baudą ir konfiskavo 2000 pakelius cigarečių „Fest“.

10. Atsiliepime pažymima, jog skunde nurodytos aplinkybės – K. L. gauna 168 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensiją, kitų pajamų, kilnojamo ir nekilnojamo turto neturi, todėl neturi realios galimybės sumokėti jam paskirtą baudą – nėra tokios, dėl kurių teismas turėtų švelninti paskirtą baudą (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Nurodytos aplinkybės egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, todėl K. L. jas privalėjo įvertinti jau prieš darydamas pažeidimą.

11. Atsiliepime nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, vadovaudamasis ANK 675 straipsnio 4 dalimi, teismui per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, rašytinio prašymo pakeisti baudą viešaisiais darbais nepateikė, tačiau pažymima, jog K. L., neišgalėdamas sumokėti paskirtos baudos, šį klausimą galės spręsti nuobaudos vykdymo stadijoje, aktualius dokumentus, susijusius su finansine padėtimi ir sveikata, pateikdamas mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

K. L. atstovės advokatės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama tai, jog K. L. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 209 straipsnio 7 dalyje ir 536 straipsnio 1 dalyje, tačiau nesutinkama su K. L. paskirta nuobauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 7 dalyje, padarymą. Šiuo atveju K. L. atstovė advokatė mano, kad, įvertinus nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, K. L. apskritai neturėtų būti skiriama nuobauda arba turėtų būti paskirta mažesnė bauda nei ANK 209 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytas minimalus šios nuobaudos dydis, be to, bauda turėtų būti keičiama į viešuosius darbus. Su tokiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės teiginiais sutiktina iš dalies.

13. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinio skyriaus 2008 m. birželio 20 d. sprendimo „Dėl K. L. darbingumo lygio“ turinio matyti, jog K. L. yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas (b. l. 31). Tuo pačiu pažymėtina, kad šiame sprendime nurodyta ir tai, kad nėra duomenų apie K. L. elgesio sutrikimą. Iš Teritorinės ligonių kasos viešai skelbiamo sisteminio ligų sąrašo vadovavo matyti, kad esant lengvam protiniam atsilikimui, tarp jų ir K. L. nustatytai diagnozei F70.9, asmens intelekto koeficientas svyruoja apytiksliai nuo 50 iki 69 balų, dauguma tokių suaugusiųjų yra pajėgūs dirbti ir palaikyti gerus socialinius santykius bei prisitaikyti visuomenėje. Faktą, jog K. L. yra pajėgus dirbti ir palaikyti gerus socialinius santykius, patvirtina UAB „N.“ direktoriaus pateikta K. L. charakteristika bei Vilniaus Verkių mokyklos – daugiafunkcinio centro raštas. Iš UAB „N.“ direktoriaus pateiktos charakteristikos matyti, jog K. L. yra apibūdinamas kaip asmuo, gebantis gerai atlikti jam pavestas darbines funkcijas, perimti darbinę patirtį iš bendradarbių, jis apibūdinamas kaip iniciatyvus, kruopštus ir pareigingas darbuotojas (b. l. 43). Vilniaus Verkių mokyklos – daugiafunkcinio centro rašte nurodoma, kad K. L. su mokytojais bendravo pagarbiai, buvo paslaugus, tačiau lengvai pasiduodantis kitų įtakai mokinys (b. l. 44). Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad K. L. suprato savo veiksmų, už kuriuos buvo traukiamas teisinėn atsakomybėn, pavojingumą ir neteisėtumą, jis sąmoningai pasirinko neteisėtą veikimo būdą. Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 5, 6, 8) matyti, kad K. L., pamatęs pasienio pareigūnus, metė nešamas cigaretes, bėgo nuo pareigūnų, slėpėsi miške. Be to, iš pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo taip pat nustatyta, kad K. L. visiškai suprato padaryto administracinio nusižengimo esmę, išsamiai nurodė ir paaiškino jo padarymo aplinkybes, tiek pats duodamas parodymus, tiek pakankamai detaliai atsakydamas į jam užduodamus klausimus. Aptartos aplinkybės yra reikšmingos individualizuojant K. L. nuobaudą.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad K. L. atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Iš tikrųjų iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog K. L. pajamos nėra didelės (kiekvieną mėnesį jis gauna 168 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensiją (b. l. 48)), jis neturi nekilnojamojo turto, nedirba. Vis tik šie faktai nėra pakankami tam, jog K. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe būtų galima pripažinti jo materialinę padėtį.

15. K. L. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jis yra iš dalies darbingas, tačiau iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog jis anksčiau dirbo. Iš UAB „N.“ direktoriaus pateiktos charakteristikos matyti, jog K. L. sekėsi dirbti minėtoje įmonėje, tačiau jis iš darbo išėjo savo noru. Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi realias galimybes gauti teisėtų pajamų, tačiau pasirinko neteisėtą pajamų gavimo būdą. Faktą, jog K. L. galėtų pajamų savo poreikių tenkinimui gauti teisėtu būdu, t. y. dirbdamas, iš dalies patvirtina ir apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas paskirti teisės pažeidėjui viešuosius darbus. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš pateikto K. L. banko sąskaitos išrašo matyti, jog teisės pažeidimų padarymo dieną jis savo banko sąskaitoje turėjo nemažiau nei 500 Eur (b. l. 46). Taigi šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, jog administracinius nusižengimus jis padarė dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Apibendrinant tai, kas buvo aptarta, teigtina, jog K. L. materialinė padėtis negali būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau, be jokios abejonės, į ją būtina atsižvelgti individualizuojant nuobaudą.

16. ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra nustatyta, kad asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kai administracinį nusižengimą padaro asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Šiuo atveju K. L. neatitinka įstatyme nurodytų kriterijų, t. y. jo darbingumo lygis yra 45 procentai, jam nėra nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir jis nėra sulaukęs 65 metų amžiaus. Pripažinti K. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jam yra nustatytas 45 procentų darbingumas, nėra pagrindo. Vis tik į K. L. darbingumo lygį yra atsižvelgtina individualizuojant nuobaudą.

17. ANK 34 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinės nuobaudos parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Už ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmeniui yra skiriama bauda nuo penkių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Nagrinėjamu atveju K. L. buvo paskirta ANK 209 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda, dar labiau švelninti paskirtąją nuobaudą, atsižvelgus į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo.

18. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti. Teigtina, jog administracinio nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, t. y. taikomos anksčiau paminėtos ANK 34 straipsnio nuostatos, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai paskirti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma (vertinamos tiek pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, tiek anksčiau aptartos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino), kuri leistų K. L. už nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje, administracinės nuobaudos neskirti ar skirti mažesnę baudą sankcijoje numatyta minimali bauda.

19. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog esant administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių visumai, yra pagrindas K. L. paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais. ANK 675 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, jog teismas, skirdamas baudą, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus, gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais. Įvertinus, K. L. išsilavinimą bei gyvenimišką patirtį, teigtina, jog jis pirmosios instancijos teisme negalėjo pasinaudoti teise teikti prašymą jam skirti viešuosius darbus, todėl toks prašymas yra sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde pateiktą prašymą, K. L. turtinę padėtį – šiuo metu yra bedarbis, gyvena iš gaunamos šalpos neįgalumo pensijos, nekilnojamojo turto neturi, paskirtos baudos dydį, K. L. pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą keičia viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną viešųjų darbų valandą už penkis eurus baudos (ANK 37 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis ANK 37 straipsnio 4 dalimi, vengiant atlikti viešuosius darbus, jie keičiami bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. L. atstovės advokatės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. birželio 5 d. nutarimu K. L. paskirtą 5200 Eur baudą pakeisti į 1040 valandų viešųjų darbų, kuriuos K. L. turi atlikti per vienerius metus ir du mėnesius.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.