- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-20
- Bylos Nr.
- Ik-2402-602/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00641-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Veslava Ruskan, Mefodija Povilaitienė
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- P. D.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Ingridai Kemežienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi mokestinį patikrinimą P. D. atžvilgiu dėl gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSD įmokos) už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2008-12-31, 2010-08-04 surašė Patikrinimo aktą Nr. AC16-15, kuriame papildomai apskaičiavo: 13538 Lt GPM, 8235 Lt GPM delspinigių, 6589 Lt PVM, 4733 Lt PVM delspinigių, 1074,06 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai, 573 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai baudą, 910,40 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 455 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą (b. l. 45-54).
Žemesnės instancijos teismas
2010-09-15 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija sprendimu Nr. AC2-12 patvirtino 2010-08-04 Patikrinimo aktą Nr. AC16-15 ir nurodė pareiškėjui sumokėti 13538 GPM, 8235 Lt GPM delspinigių, 1354 Lt GPM baudą, 6589 Lt PVM, 4733 Lt PVM delspinigių, 659 Lt PVM baudą, 1074,06 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai, 537 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai baudą, 910,40 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai, 455 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai baudą (b. l. 128-132).
2010-10-18 pareiškėjas padavė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašydamas panaikinti 2010-09-15 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. AC2-12 (b. l. 33-35).
Žemesnės instancijos teismas
2010-11-05 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu Nr. 68-252 sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą, iki bus išnagrinėtas pareiškėjo pasiūlymas pasirašyti susitarimą su mokesčių administratoriumi dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio (b. l. 31).
2011-02-04 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu Nr. 68-13 atnaujino pareiškėjo skundo nagrinėjimą ir patvirtino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-09-15 sprendimą Nr. AC2-12 (b. l. 26-29).
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. D. 2011-04-05 teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2011-02-04 sprendimą Nr. 68-13 ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos apskrities VMI) 2010-09-15 sprendimą Nr. AC2-12 arba, skundo netenkinus, sumažinti paskirtų baudų ir delspinigių dydžius (b. l. 1-2, 7-9).
Pareiškėjas nurodė nesutinkantis su mokesčių administratoriaus išvada, kad formaliai sudarytu nekilnojamojo turto dovanojimo sandoriu su susijusiu asmeniu, su pareiškėjo motina, buvo siekiama mokestinės naudos. Paaiškino, kad neturėjo pakankamai asmeninių lėšų atsiskaityti su savo motina, kurios lėšomis buvo nupirkti ir vėliau jai padovanoti žemės sklypai. Mokesčių administratorius neatsižvelgė į tai, kad turtas, nors ir perkamas lygiomis dalimis pareiškėjo ir jo motinos vardu, faktiškai apmokėtas tik motinos lėšomis. Be to, neatsižvelgta į tai, kad dovanojamo turto vertė nebuvo padidinta. Pareiškėjas su motina pripažino, kad gavo individualios veiklos pajamų iš nekilnojamojo turto pardavimo, kurias deklaravo pajamų mokesčio deklaracijose, 2005-12-19 abu įsiregistravo kaip asmenys, vykdantys veiklą, be to, ir iki tol pajamos buvo deklaruojamos ir mokami mokesčiai. Neaišku, kokiais metodais mokesčių administratorius apskaičiavo mokestinės bazės padidinimą. Pažymėjo, kad patikrinimo akte minima trejų metų riba neturėjo būti taikoma, nes šiuo atveju perleistas individualios veiklos turtas. Nevertinus dovanojimo sandorių, atsirado mokesčių permoka pas pareiškėjo motiną ir jos sutuoktinį, kurie deklaravo nekilnojamojo turto pardavimo veiklos pajamas ir mokėjo pajamų mokestį nuo tų pačių dovanotų žemės sklypų pardavimo pajamų. Taigi valstybės biudžetas šio mokesčio atžvilgiu nepatyrė jokios žalos. Mokesčių administratorius taikė maksimalias baudas ir delspinigius, kurių dydžiai neatitinka protingumo kriterijų.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Pareiškėjui siųsti teismo šaukimai jo nurodytu ir Gyventojų registro tarnyboje deklaruotu adresu grįžo neįteikti, todėl teismo šaukimas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 75 str. 5 d., siųstas pareiškėjo gyvenamosios vietos seniūnijai. 2011-09-05 posėdis atidėtas dėl pareiškėjo ligos, esant jo prašymui. 2011-10-10 gautas pareiškėjo atstovo prašymas atidėti teismo posėdį. Prašymas netenkintas, nes pareiškėjas galėjo pasirūpinti atstovavimo anksčiau, pareiškėjo minėti veiksmai patvirtina, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl bylą nutarta nagrinėti iš esmės.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20-23).
Atsakovas nurodė, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, mokesčių administratorius taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šių sandorių ar ūkinių operacijų rezultatai formaliai tiksliai fiksuojami buhalterinėje apskaitoje, bet mokesčių mokėtojo siekiamos palankesnės apmokestinimo sąlygos negali būti taikomos dėl to, kad mokesčių įstatymas tokių pasekmių dirbtinai sukurtoms aplinkybėms nesiekė priskirti. LVAT 2007-07-17 nutartyje adm. byloje Nr. A11-719/2007 konstatavo, kad aiškinant minėtą įstatymo 69 str. 1 d., pažymėtina, kad joje kalbama mokesčių mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje. Atkuriant iškreiptas ir slepiamas aplinkybes, turi būti aišku, koks konkretus subjektas vengė mokesčio mokėjimo. Mokesčiai turi būti apskaičiuojami tokiam mokesčių mokėtojui, kuriam, jeigu būtų nesudaryti sandoriai, kurių turinys neatitinka jų formos, tektų mokestinė našta. Atkūrus iškreiptas ir slepiamas aplinkybes, mokestis apskaičiuojamas pagal atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytas taisykles. Pažymėtina, kad tiek mokesčių administratorius, tiek mokesčių mokėtojas turi pagrįsti savo teiginius tam tikrais motyvais. Šiuo atveju, atsakovo teigimu, pareiškėjas neįrodė dovanojimo sandorio būtinumo ir nepagrindė argumentų rašytiniais įrodymais, t.y. nenuginčijo mokesčių administratoriaus veiksmų. Tuo tarpu mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas siekdamas mokestinės naudos ginčo sandorius sudarė formaliai ir tokių būdu nuslėpė ar iškreipė aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2004 m. deklaravo pajamas iš kitos paskirties žemės sklypų prekybos ekonominės veiklos, kurios įvertintos nustatant PVM prievolės atsiradimo datą; nustatyta, kad 2005 m. gegužės mėn. pareiškėjo pajamos iš tokios veiklos viršijo 100 000 Lt, todėl pradedant šiuo mėnesiu pareiškėjas turėjo skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą.
Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities VMI atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas kartu su savo motina R. S. pagal 2003-11-10 sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis už 45000 Lt įsigijo iš J. J. 3,1400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) km., Klaipėdos raj. Klaipėdos apskrities viršininko 2004-06-23 įsakymu Nr. 13.6-2099 žemės sklypas, atliekant kadastrinius matavimus, padalintas į 17 atskirų sklypų, kurių tikslinė paskirtis: kita (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti bei transporto, ryšių ir kitoms komunikacijoms statyti ir eksploatuoti). Visi 17 naujai suformuoti sklypai lygiomis dalimis priklausė P. D. ir R. S. (po 1/2 dalį). Pareiškėjas ir R. S. iš 17 naujai suformuotų sklypų 3 sklypus pardavė fiziniams asmenims 2004 metais, 2005 metais - 7 sklypus, 2006 metais - 2 sklypus, 2008 m. - 2 sklypus.
P. D. pagal 2007-08-14 sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), už 83000 Lt asmeninės nuosavybės teise įsigijo iš A. A. K. 0,1503 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) II km., Klaipėdos raj. P. D. minėtą sklypą pagal 2008-12-17 sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė K. M. už 15000 Lt.
Iš nurodytų sklypų pardavimo P. D. gavo individualios veiklos turto pardavimo pajamų: 2005 m. - 54000 Lt ((duomenys neskelbtini)), 2006 m. - 17000 Lt ((duomenys neskelbtini)), 2008 m. - 34500 Lt (7000+12500+15000). Gautos individualios veiklos turto pardavimo pajamos deklaruotos atitinkamų metų pajamų mokesčio deklaracijose ir apmokestintos, taikant 15 proc. pajamų mokesčių tarifą.
Pareiškėjas ir R. S. pagal 2004-05-04 sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš M. B. N. už 62000 Lt įsigijo 1,8400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) km Klaipėdos apskrities viršininko 2004-11-16 įsakymu Nr. 13.6-3932 žemės sklypas, atliekant kadastrinius matavimus, padalintas į 12 atskirų sklypų, kurių tikslinė paskirtis: kita: (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti bei transporto, ryšių ir kitoms komunikacijoms statyti ir eksploatuoti). Visi 12 naujai suformuoti sklypai lygiomis dalimis priklausė P. D. ir R. S. (po 1/2 dalį). Pareiškėjas ir R. S. iš 12 naujai suformuotų sklypų 2 sklypus lygiomis dalimis pardavė 2004 metais.
Pareiškėjas pagal 2005-05-16 sudarytas sutartis 4 sklypų ½ dalis padovanojo motinai R. S., kuri po sandorio kartu su sutuoktiniu tapo šių sklypų savininke:
pagal sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo ½ dalį 0,3630 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalių susitarimu sklypo dalis įvertinta 10000 Lt (Registrų centro (toliau - RC) duomenimis dalies vid. rinkos vertė 7682 Lt);
- pagal sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo ½ dalį 0,1350 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalių susitarimu sklypo dalis įvertinta 10000 Lt (RC duomenimis dalies vid. rinkos vertė 2951 Lt);
pagal sutartį, notarinis registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo ½ dalį 0,1350 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalių susitarimu sklypo dalis įvertinta 10000 Lt (RC duomenimis dalies vid. rinkos vertė 2951 Lt);pagal sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo ½ dalį 0,1350 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalių susitarimu sklypo dalis įvertinta 10000 Lt (RC duomenimis dalies vid. rinkos vertė 2951 Lt).
R. S. ir J. S. aukščiau nurodytus sklypus pagal 2005-05-25 sudarytas sutartis pardavė UAB „Staviradis“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius buvo P. D.:
pagal sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė 0,3630 ha sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalių susitarimu sklypas parduotas už 20000 Lt (RC duomenimis vid. rinkos vertė 19105 Lt);pagal sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė 0,1350 ha sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalių susitarimu sklypas parduotas už 20000 Lt (RC duomenimis vid. rinkos vertė 7546 Lt);pagal sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė 0,1350 ha sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalių susitarimu sklypas parduotas už 20000 Lt (RC duomenimis vid. rinkos vertė 7546 Lt);pagal sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė 0,1350 ha sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalių susitarimu sklypas parduotas už 20000 Lt (RC duomenimis vid. rinkos vertė 7546 Lt).
Nustatyta, kad R. S. ir J. S., praėjus 9 dienoms nuo 54 dalies sklypų gavimo pagal dovanojimo sandorius, juos pardavė UAB „Staviradis“ už 80000 Lt (20000 Lt x 4). Pardavimo sandorių sudarymo metu ½ dalis sklypų priklausė R. S. asmeninės nuosavybės teise, '/₂ dalis R. S. ir J. S. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Pagal sutartis pardavimo sutarčių sudarymo metu pardavėjams sumokėta 4000 Lt (1000 Lt x 4), likusią kainos dalį UAB „Staviradis“ įsipareigojo sumokėti iki 2005-12-31. Nustatyta, kad UAB „Staviradis“ už įsigytą turtą atsiskaitė, visą sumą išmokant grynais ar pavedimu į banko sąskaitą R. S.: grynais iš kasos 2005-06-10 - 4000 Lt, bankiniais pavedimais 2005-09-23, 2005-11-30 - 38000 Lt (po 19000 Lt), 2006-08-22 - 38000 Lt. 2010-01-06 UAB „Staviradis“ mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad ši bendrovė neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą GPM nuo išmokų už minėtą turtą.
R. S. ir J. S. metinėse pajamų mokesčio deklaracijose už 2005 m. nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, gautas už aukščiau nurodytų sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) km., Klaipėdos raj., pardavimą, lygiomis dalimis po 40000 Lt ((duomenys neskelbtini)) priskyrė individualios veiklos pajamoms, nuo kurių apskaičiavo ir sumokėjo GPM, pardavimo sandorio sudarymo metu (2005-05-25) R. S. ir J. S. nebuvo įsiregistravę kaip asmenys vykdantys individualią veiklą. R. S. kaip asmuo vykdantis individualią veiklą įsiregistravo 2005-12-19, J. S. individualios veiklos vykdymo nėra įregistravęs.
UAB „Staviradis“ iš 0,3630 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Klaipėdos apskrities viršininko 2005-12-29 įsakymu Nr. 13.6-6137 suformavo 4 atskirus sklypus: 0,0863 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0679 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,887 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1201 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija bendrovei išdavė 2005-08-16 leidimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006-04-03 leidimus Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti statybos darbus. Bendrovė sklypuose vykdė individualių namų statybos darbus ir 2005 - 2008 metais nebaigtus statyti pastatus kartu su žemės sklypais pardavė fiziniams asmenims.
P. D. pagal 2005-05-25 sudarytas sutartis 3 sklypų ½ dalis padovanojo motinai R. S., kuri po sandorio kartu su sutuoktiniu tapo šių sklypų savininke:
pagal sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo 1/2 dalį 0,1300 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalių susitarimu sklypo dalis įvertinta 10000 Lt (RC duomenimis dalies vid. rinkos vertė 7682 Lt). R. S. ir J. S., kuriuos atstovavo P. D., visą sklypą pagal 2005-07-28 sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) už 20000 Lt pardavė J. J.. Pirkėja atsiskaitė su pardavėjų atstovu prieš sutarties sudarymą, turtas perduotas sutarties pasirašymo metu;pagal sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo ½ dalį 0,1300 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalių susitarimu sklypo dalis įvertinta 10000 Lt (RC duomenimis dalies vid. Rinkos vertė 2847 Lt). R. S. ir J. S., kuriuos atstovavo P. D., visą sklypą pagal 2005-07-28 sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) už 20000 Lt pardavė V. P.. Pirkėja atsiskaitė su pardavėjų atstovu prieš sutarties sudarymą, turtas perduotas sutarties pasirašymo metu;pagal sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo ½ dalį 0,1200 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalių susitarimu sklypo dalis įvertinta 10000 Lt (RC duomenimis dalies vid. rinkos vertė 2640 Lt). Sklypas parduotas pagal 2006-06-19 sutartį už 45000 Lt F. L..
Nurodytų sklypų pardavimo pajamas R. S. priskyrė ne individualios veiklos pardavimo pajamoms: 2005 m. – pajamų suma 40000 Lt, turto įsigijimo kaina 40000 Lt, 2006 m. – pajamų suma 33750 Lt, turto įsigijimo kaina 7500 Lt. J. S. metinėje pajamų deklaracijoje už 2006 m. pagal 2006-06-19 sutartį perleisto turto pardavimo pajamų 11250 Lt nedeklaravo.
Pareiškėjas pagal 2005-08-12 sutartį padovanojo R. S. 141,24 kv. m pagalbinę patalpą su bendro naudojimo patalpomis ir 132,97 kv. m slėptuvės patalpą su bendro naudojimo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šalių susitarimu turtas įvertintas 11800 Lt (RC duomenimis pagalbinių patalpų vid. Rinkos vertė 73800 Lt, slėptuvės 69600 Lt). Šias patalpas pareiškėjas įsigijo pagal 2005-01-11 sutartį iš UAB „Laivyno inžinerijos centras“ už 11800 Lt.
R. S. gautą dovanų turtą pagal 2005-08-18 sutartį pardavė UAB „Staviradis“ už 11800 Lt, o ši – pagal 2008-06-12 sutartį – R. R. už 3000 Lt (RC duomenimis patalpų vid. rinkos vertė 42000 Lt, slėptuvės 51900 Lt).
R. S. gautas pajamas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2005 m. priskyrė ne individualios veiklos turto pardavimo pajamoms.
Pareiškėjas pagal 2005-05-25 sutartį iš R. S. ir J. S. gavo dovanų ½ dalį 0,1300 ha sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių susitarimu sklypo dalis įvertinta 10000 Lt (RC duomenimis sklypo dalies vid. rinkos vertė 2847 Lt). Turtas parduotas 2010 m. P. D. metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2005 m. dovanojimo būdu gautų pajamų nedeklaravo.
Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. nuostatų, vertinant dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandorius, sudarytus tarp pareiškėjo ir jo motinos R. S., taikymo apskaičiuojant mokestinę prievolę. Pareiškėjas nesutinka, jog minėtais dovanojimo sandoriais buvo siekiama kitų (be mokestinės naudos gavimo) ekonomiškai ar kitaip pagrįstų tikslų.
2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) 69 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
MAĮ 69 str. 1 d. nuostatos taikomos, kai mokesčių mokėtojas mokestinės naudos gauna dėl realiai vykdomų sandorių ar atliekamų ūkinių operacijų, įforminamų iškreipiant pačių ūkinių operacijų esmę, tačiau formaliai atitinkančių įstatymo reikalavimus; šių sandorių ar ūkinių operacijų rezultatai yra formaliai tiksliai fiksuojami buhalterinėje apskaitoje, tačiau mokesčių mokėtojo siekiamos palankesnės apmokestinimo sąlygos negali būti taikomos jam dėl to, kad mokesčių įstatymas tokių pasekmių dirbtinai sukurtoms aplinkybėms nesiekė priskirti (vykdomi sandoriai stokoja ekonominės prasmės, bet teikia mokestinės naudos ir pan.). Kitaip tariant, tam, kad būtų pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą ir perskaičiuoti mokesčius, visų pirma būtina konstatuoti, kad sandorio ar ūkinės operacijos turinys, užfiksuotos dokumentuose, neatitinka realaus to sandorio ar ūkinės operacijos turinio; tokiu atveju mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinių prievolių tinkamą vykdymą, turėtų koreguoti mokesčių mokėtojo sandorius ar ūkines operacijas ir nustatyti tikrąją atliktų veiksmų ar jų grupės kokybinę ar kiekybinę išraišką, kuri keičia mokesčio bazę ir mokėtinus mokesčius. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant MAĮ 69 str. 1 d. pažymėtina, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, po sandorio (ūkinės operacijos), kurie gali būti tiriami šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo; tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio (ūkinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas, be to, taikant nurodytą normą būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą) (2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant bei taikant MAĮ 69 str. 1 d. nuostatas, yra ne kartą pabrėžta, jog mokesčio apskaičiavimui taikant turinio viršenybės prieš formą principą, būtina nustatyti, kad sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaryta turint tikslą gauti mokestinę naudą. Atsižvelgiant į MAĮ 67 str. 1 d. nuostatas, pagrįsti tvirtinimą, kad sandoriai sudaryti siekiant mokestinės naudos, privalo mokesčių administratorius (2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502‑1305/2008). Todėl ginčui pasiekus teismą, pastarasis turi nustatyti, ar mokesčių administratoriaus išvada dėl tikrojo ginčo sandorio (ūkinės operacijos) turinio yra pagrįsta tinkamu faktinių aplinkybių vertinimu ir pakankamais įrodymais (2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525‑828/2008). Tokiais atvejais taip pat būtina nustatyti, kokios konkrečiai mokestinės naudos atitinkamais sandoriais siekė mokesčių mokėtojas, t. y. kokį konkretų pažeidimą, nurodytą MAĮ 69 str. 1 d., jis padarė, nes tai yra būtina mokesčių mokėtojo atsakomybės sąlyga (2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1655/2010; 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1591/2008).
Mokestinio patikrinimo metu nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas 2005-05-16 ir 2005-05-25 dovanojimo sutartimis savo motinai padovanojo 7 sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) II kaime ir (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, ½ dalis, šalių įvertintas 70000 Lt suma, bei pagalbines patalpas pagal 2005-08-12 dovanojimo sutartį, įvertintas 11800 Lt suma. Nustatyta, kad dovanoti žemės sklypai buvo įsigyti kartu su motina lygiomis dalimis pagal 2003-11-10 ir 2004-05-04 sutartis. Pareiškėjas 2005-05-16 keturiomis dovanojimo sutartimis padovanojo savo motinai 4 sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) II kaime, ½ dalis, šalių įvertintas 40000 Lt, o motina kartu su sutuoktiniu 2005-05-25 keturiomis pirkimo-pardavimo sutartimis už 80000 Lt pardavė minėtus sklypus UAB „Staviradis“, priklausančiai pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat 2005-05-25 trimis dovanojimo sutartimis padovanojo motinai 3 sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, ½ dalis, šalių įvertintas 30000 Lt, o motina kartu su sutuoktiniu pagal 2005-07-28 ir 2006-06-19 pirkimo-pardavimo sutartis šiuos sklypus pardavė fiziniams asmenims už 85000 Lt. Pareiškėjas 2005-08-12 dovanojimo sutartimi padovanojo savo motinai pagalbines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, šalių įvertintas 11800 Lt, o ši 2005-08-18 pirkimo-pardavimo sutartimi už 11800 Lt minėtas patalpas pardavė UAB „Starivadis“. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta ir taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas su motina, pagal 2003-11-10 ir 2004-05-04 sutartis įsigiję žemės sklypus, pakeitė jų tikslinę paskirtį ir, padalinę į atskirus sklypus, dalį jų pardavė fiziniams asmenims, t.y. vykdė individualią veiklą. Bylos medžiaga patvirtina, kad sudarant sandorius dėl pareiškėjo motinai dovanotų žemės sklypų pardavimo fiziniams asmenims, pareiškėjo motinai atstovavo jos sūnus. Remiantis paties pareiškėjo ir kitų asmenų paaiškinimais, žemės sklypų dovanojimo sutartimis buvo siekiama atsiskaityti su pareiškėjo motina, finansavusia 2003 m. ir 2004 m. įsigyjant šiuos sklypus, o patalpų dovanojimo tarp pareiškėjo ir motinos bei šių patalpų pirkimo-pardavimo sutartys tarp pareiškėjo motinos ir įmonės buvo sudarytos, UAB „Starivadis“ siekiant gauti lėšų kreditui iš banko gauti. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad R. S. ir J. S. už 2005-2006 m. nekilnojamojo turto pardavimą gautas lėšas 302500 Lt paskolino pareiškėjui. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad iš esmės visas turtas, dovanojimo sutartimis perleistas pareiškėjo motinai, vėliau faktiškai grįžo pareiškėjo nuosavybėn.
Civilinio kodekso 6.465 str. 1 d. nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Pagal minėtas bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas, sudarydamas dovanojimo sandorį, faktiškai nesiekė perleisti turto apdovanotajam, šio sandorio pasekmės buvo trumpalaikės, vėliau buvo atkurta šalių padėtis, buvusi iki dovanojimo ir pardavimo sandorių sudarymo.
MAĮ 69 str. 1 d. nuostatų taikymo prasme galimi atvejai, kai tam tikri nebūtini tarpiniai sandoriai (ūkinės operacijos) susijusių sandorių (ūkinių operacijų) grandinėje dėl to paties objekto (jo dalies), sudaromi (ūkinės operacijos – atliekamos) siekiant sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2005 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10‑1019/2005, 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575‑1747/2010), pripažįstama, kad tokiais atvejais mokestinės naudos siekimą kartu su kitais įrodymais gali patvirtinti aplinkybė, jog pradinis turto savininkas po turto perleidimo tarpiniu sandoriu (ūkine operacija) ir toliau valdo, naudoja, disponuoja šiuo turtu bei atlieka aktyvius veiksmus sudarant galutinį sandorį (atliekant galutinę ūkinę operaciją), taip pat realiai gauna pajamas iš atliktų sandorių (ūkinių operacijų). Kaip vienas iš pagrindų pripažinti, jog sudarant atitinkamus sandorius tarp susijusių asmenų (artimųjų giminaičių) buvo siekiama mokestinės naudos taip pat laikoma ir aplinkybė, kad pradinis turto savininkas (mokestinės naudos gavėjas) pats asmeniškai turtą perdavė ne tarpinio, bet galutinio sandorio (ūkinės operacijos) dalyviui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑201/2011).
Faktinė aplinkybė, kad to paties nekilnojamo turto perleidimas iš vieno asmens kitam, po to trečiam asmeniui visais atvejais vyko sparčiu tempu, leidžia teigti, jog nekilnojamo turto likimas jau buvo pakankamai aiškus prieš dovanojimo sandorį; atliktų veiksmų seka, atsižvelgiant į dokumentiškai kintančią turto vertę, suponuoja išvadą, kad tokiu būdu siekta mokestinės naudos, tokiu būdu vien trumpo laiko tarpe įvykusių sandorių daugetas, nesant kitų aplinkybių, patvirtinančių tokių sandorių būtinumą, yra pakankamas pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą, t. y. MAĮ 69 str. 1 d. (2008 m. vasario 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-250/2008).
Administracinėje byloje esantys tokie duomenys, kaip trumpas laikotarpis tarp dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo, dovanojimo sandorių sudarymas su giminystės ryšiais susijusių asmenų, kurie padovanoto nekilnojamojo turto nenaudojo ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ketino naudoti, minėto turto pirkėjų suradimas ir kitų veiksmų ruošiantis parduoti šį turtą atlikimas dar iki dovanojimo sutarčių sudarymo, dovanojimo sandorių sudarymas įteisinant didesnę ginčo turto kainą, kad vėliau parduodant šį turtą jo įsigijimo kaina būtų laikoma dovanojimo sutartyse šalių nurodyta kaina ir taip būtų išvengta prievolės mokėti GPM, taip pat dalies pinigų, gautų už parduotą turtą, sumokėjimas tiesiogiai pareiškėjui bei šių pinigų panaudojimas pareiškėjo reikmėms, – turėjo nulemti mokesčių administratoriaus sprendimą taikyti MAĮ 69 str. 1 d. Teismas, remdamasis byloje nustatytais faktiniais duomenimis, konstatuoja, kad mokesčių administratoriaus išvada, jog pareiškėjas nekilnojamojo turto dovanojimo sandorius sudarė turėdamas tikslą gauti mokestinę naudą, t.y. išvengti pajamų mokesčio mokėjimo nuo turto vertės padidėjimo pajamų, yra pagrįsta.
Konstatavus, kad mokesčių mokėtojas ginčo sandoriais siekė tam tikros mokestinės naudos, mokesčių administratorius turėjo pagrindą atkurti iškreiptas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir, pripažinus dovanojimo veiklą kaip pirkimo-pardavimo veiklą, apskaičiuoti atitinkamus mokesčius, nagrinėjamu atveju – GPM, PVM ir VSD.
Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d., individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymius ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardintoms veiklos rūšims.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiška veikla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas (2006 m. spalio 20 d. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006). Savarankiškai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-693/2007).
Tęstinumas reiškia, kad gyventojas tam tikrą laikotarpį pasikartojančiais sandoriais savo pajamas investuodamas į veiklą, tikisi iš jos gauti pajamų. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. A5 – 902/2006, pagrindą konstatuoti tęstinumą sudaro nevienkartinis, nuolatinis sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (atsikartojamumas).
Versliškumas reiškia, kad gyventojas, vykdydamas individualią veiklą, siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Individualią veiklą galima pradėti vykdyti ir su tokiu turtu, kurį įgyjant asmuo dar neturėjo konkretaus tikslo jo naudoti būtent šios rūšies individualioje veikloje. Atsižvelgdamas į besikeičiančią ekonominę situaciją, asmenines ar kitas aplinkybes, sprendimą dėl tokios individualios veiklos su šiuo turtu vykdymo asmuo gali priimti ir vėliau. Taigi individualios veiklos tęstinumui ir versliškumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiškų sandorių sudarymo per tam tikrą laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kokiai konkrečiai veiklai vykdyti atitinkamas turtas buvo įgytas (LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1613/08).
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 str. 1 d. nustato, kad individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.
Pagal šio įstatymo 27 str. 1 d., nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 6 d., ekonominė veikla – veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno).
Pagal šio įstatymo 32 str. 1 d., PVM neapmokestinamas pastatų, statinių ar jų dalių (išskyrus naujus pastatus ir statinius, naujas pastatų ir statinių dalis) pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam toks daiktas perduodamas, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti juo kaip jo savininkas. Laikoma, kad: 1) naujas pastatas ar statinys – tai nebaigtas pastatas ar statinys, taip pat baigtas pastatas ar statinys – 24 mėnesius po jo užbaigimo (pripažinimo tinkamu naudoti) arba esminio pagerinimo; 2) nauja pastato ar statinio dalis – tai naujo pastato ar statinio, kaip jis apibrėžtas šios dalies 1 punkte, dalis, taip pat naujai pastatyta nenaujo pastato ar statinio dalis – 24 mėnesius po jos užbaigimo. Pagal šio straipsnio 2 d., PVM neapmokestinamas žemės pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam tokia žemė perduodama, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti ja kaip jos savininkas, išskyrus žemę, perduodamą kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis, taip pat žemę statyboms. Žeme statyboms šiame straipsnyje laikomas žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie nors tvarkymo darbai, ar ne.
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 str., apmokestinamasis asmuo, jeigu bendra atlygio už vykdytą ekonominę veiklą, patiektas prekes ir suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 100 000 Lt, pradedant tuo mėnesiu, kurį minėta suma buvo viršyta, privalo už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą. Apmokestinamasis asmuo privalo nustatyta tvarka registruotis PVM mokėtoju. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 str. 2 d. nustato, kad asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71(1) straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, išskyrus atvejus, kuriais už šias prekes ar paslaugas PVM Lietuvos Respublikoje sumokėjo šių prekių tiekėjas (paslaugų teikėjas).
Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 6 d. (nuo 2005-01-01 – 4 str. 3 d.) nuostatomis, valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, kurie verčiasi individualia veikla pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 str. 3 d. (nuo 2005-01-01 – 5 str. 2 d.) nustato, kad valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos už save moka patys. Gyventojai, vykdantys individualią veiklą, privalomai draudžiami bazinei pensijai ir moka 50 proc. bazinės pensijos dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijos daliai. Pagal šio įstatymo 34 str. 3 d. 1 p., individualią veiklą vykdantys gyventojai papildomai pensijos daliai draudžiami tik tuo atveju, jei pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų. Pagal šio įstatymo 34 str. 4 d. (nuo 2005-01-01 – 8 str. 2 d.), gyventojai, vykdantys individualią veiklą, valstybinio socialinio draudimo įmokų gali nemokėti tik tuo atveju, jei metinė pajamų suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų ir šie asmenys yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto dovanojimo, t.y. pagal MAĮ 69 str. 1 d. pripažinta kaip pirkimo-pardavimo veikla, buvo savarankiška pareiškėjo veikla, nes atliekama nepriklausomai nuo kitų asmenų, perduotas turtas nuosavybės teise priklausė pareiškėjui, sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių (pareiškėjas nebuvo samdomas kitų asmenų, naudojo savo pinigus, pats dengė savo išlaidas); ši veikla tęsėsi 2005-2008 m., tai buvo nevienkartinė, nuolatinė veikla, daugelis objektų parduoti per trumpą laiką po jų įsigijimo, turto perleidimo sandoriais siekta gauti pajamų. Nustatyta, kad ginčo nekilnojamasis turtas parduotas neišlaikius turto ilgiau nei 3 metus nuo jo įsigijimo. Pažymėtina, kad atskirų nekilnojamojo turto objektų pardavimo pajamos panašios kaip ir įsigijimo išlaidos, tačiau individualiai veiklai konstatuoti nėra būtina, kad tokia veikla būtų pelninga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-19 nutartis adm. byloje Nr. A-442-66/2009). Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo veiklai būdingas tęstinumas, savarankiškumas, versliškumas ir ekonominės naudos siekimas, todėl, vadovaujantis MAĮ 69 str. 1 d., pajamos, gautos iš ginčo nekilnojamojo turto pardavimo, priskirtinos individualios veiklos turto pardavimo pajamoms: 2005 m. – 71800 Lt, 2006 m. – 22500 Lt.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo bendra pajamų, gautų už nekilnojamojo turto objektų pardavimą 2005-2006 m., taikant MAĮ 69 str. 1 d. nuostatas, suma 2005 m. yra 125800 Lt (114000 Lt už kitos paskirties žemės sklypų perleidimą + 11800 Lt už patalpų perleidimą), 2006 m. - 39500 Lt už kitos paskirties žemės sklypų perleidimą. Pagal PVM įstatymo 32 str. 1 d., 11800 Lt pajamos, gautos už pagalbinės patalpos perleidimą, priskiriamos PVM neapmokestinamoms pajamoms. Įvertinus pareiškėjo gautas pajamas, nustatyta, kad 2005 m. gegužės mėn. pajamos viršijo 100 000 Lt ribą, todėl nuo šio mėnesio pareiškėjui kilo pareiga skaičiuoti ir mokėti PVM. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui papildomai apskaičiuota 6589 Lt PVM. Vadovaujantis GPM įstatymo 2 str. 14 d., minėta 6589 Lt suma mažinamos atitinkamų metų pareiškėjo individualios veiklos pajamos: 2005 m. gautos individualios veiklos pajamos yra 119211 Lt (125800 Lt – 6589 Lt), 2006 m. – 39500 Lt. Įvertinus perskaičiuotų pajamų dydį, sumokėtą deklaruotą mokestį, pareiškėjui papildomai apskaičiuota 13538 Lt GPM. Pareiškėjo metinės individualios veiklos pajamos 2005-2008 m. viršijo 12 MMA dydį, todėl, vadovaujantis VSD įstatymo 4 str. nuostatomis, pareiškėjui kilo pareiga skaičiuoti ir mokėti VSD įmokas pagrindinei ir papildomai pensijos daliai. Įvertinus perskaičiuotų pajamų ir sumokėtų įmokų dydį, pareiškėjui papildomai apskaičiuota 1074,06 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai ir 910,40 Lt VSD papildomai pensijos daliai.
Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad mokesčių administratorius nustatė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir teisingai jas vertino, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pareiškėjo prašymas, skundo netenkinus, sumažinti paskirtas baudas ir delspinigius, netenkinamas.
MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Pagal MAĮ 97 str. 2 d., šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (muitinės administruojamo mokesčio – per šio Įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo. MAĮ 140 str. nustatyta, kad asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus, išskyrus šio Įstatymo 142 straipsnyje nurodytus atvejus.
Vadovaujantis PVM įstatymo 123 str. 1 d., asmenims, pažeidusiems šio Įstatymo nuostatas, delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 3 d., jeigu nustatoma, kad apmokestinamasis asmuo arba bet koks kitas asmuo, nesantis PVM mokėtoju, tačiau šio Įstatymo nustatyta tvarka privalėjęs mokėti į biudžetą PVM, jo nesumokėjo, apskaičiuojama mokėtina į biudžetą PVM suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos PVM sumos dydžio bauda. Vadovaujantis GPM įstatymo 36 str. 2 d., už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal VSD įstatymo 16 str. 2 d., jei patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda.
Nustatyta, kad pareiškėjui už atitinkamų mokesčių įstatymų pažeidimus skirtos minimalios 10 proc. dydžio 1354 Lt GPM bauda, 659 Lt PVM bauda, 537 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai ir 455 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai bauda. Prievolė registruotis PVM mokėtoju, skaičiuoti ir mokėti PVM pareiškėjui atsirado nuo 2005 m. gegužės mėnesio, nuo tada turėjo būti deklaruojamos individualios veiklos turto pardavimo pajamos ir nuo šių pajamų mokamas GPM. Dėl to PVM ir GPM delspinigiai skaičiuoti taip pat nuo 2005 m. gegužės mėnesio ir 2010-08-04 sudarė 4733 Lt PVM delspinigių ir 8235 Lt GPM delspinigių (b. l. 55-56).
Bylos medžiaga patvirtina, kad delspinigiai yra paskaičiuoti vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatyme nustatytomis taisyklėmis, kuriomis institucijos privalėjo vadovautis. Viešojo administravimo subjektai negali netaikyti minėtų delspinigių skaičiavimo taisyklių vadovaujantis nuostatomis dėl delspinigių kompensacinės paskirties. Yra preziumuojama, kad įstatymų leidėjo viešosios teisės normose nustatytose taisyklėse dėl delspinigių skaičiavimo už mokesčių nesumokėjimą, yra atsižvelgta į delspinigių kompensacinę paskirtį, o reglamentuojant minėtą mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą yra teisingai įgyvendinti jam būdingi požymiai. Dėl to pareiškėjo argumentas, kad delspinigiai yra pernelyg dideli ir dėl to turėtų būti sumažinti, nepagrįstas.
MAĮ 100 str. 2 d. ir 141 str. 3 d. nustatyta, kad nuo delspinigių ir/ar baudų mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija.
Vadovaujantis MAĮ 100 str. 1 d. 2 p. ir 3 p., mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas; kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims.
Vadovaujantis MAĮ 141 str. 1 d., atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. MAĮ 141 str. 2 d. nustatyta, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas.
Pažymėtina, kad MAĮ įtvirtintų pagrindų, kuriems esant mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo paskirtos baudos ar apskaičiuotų delspinigių mokėjimo, sąrašas yra baigtinis, dėl to prašymas atleisti nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies ar paskirtų baudų gali būti tenkinamas tik tuo atveju, kai yra nors viena aplinkybė, numatyta nurodytose teisės normose. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad mokesčio sumokėjimo terminas būtų atidėtas ar išdėstytas, pareiškėjas patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų mokesčių nėra sumokėjęs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl pareiškėjo atleidimo nuo paskirtų baudų.
Vadovaujantis MAĮ 141 str. 1 d. 1 p., mokesčių mokėtojas turi įrodyti, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-02-09 nutartyje adm. byloje Nr. A-15-141-2005 konstatavo, kad mokesčių mokėtojo kaltė visada preziumuojama. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nekaltumą, tuo tarpu mokestinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės mokesčių administratoriui sudarė pagrįstą pagrindą manyti, jog ūkinėmis operacijomis buvo piktnaudžiaujama atitinkamų mokesčių atžvilgiu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad MAĮ 141 str. 1 d. 2 p. numatytas atleidimo pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčių mokėtojo valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartis adm. byloje Nr. A15-141-2005, 2005 m. spalio 11 d. sprendimas adm. byloje Nr. A15 - 1421/2005).
Konstatavus, kad buvo pažeisti mokesčių įstatymai, teigtina, kad žala biudžetui buvo padaryta, nes valstybės biudžetas negavo nurodytos sumos tuo laiku, kai turėjo šią sumą gauti, todėl netaikytinas MAĮ 141 str. 1 d. 3 p. numatytas pagrindas.
MAĮ 141 str. 1 d. 4 p. gali būti taikomas tik tada, kai mokesčių mokėtojas įrodo mokesčių administratoriaus suteiktos konsultacijos klaidingumą. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodė, kad jis kreipėsi į mokesčių administratorių dėl teisės normos išaiškinimo.
Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad MAĮ 141 str. 1 d. numatyti pagrindai nagrinėjamu atveju negali būti taikomi, be to, pareiškėjas nepateikė ir byloje nėra duomenų, kad delspinigius išieškoti yra netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, todėl atleisti pareiškėjo nuo paskaičiuotų PVM ir GPM delspinigių nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo P. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.