Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, atstovaujamos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, prašymą pareiškėjai UAB „AgroSaulė 20“ dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau – ir VAGK) 2014-04-11 sprendimu Nr. 3R-153(AG-127/02-2014) patenkino pareiškėjos UAB „Agrosaulė 20“ skundą, panaikino Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014-01-24 sprendimą Nr. 17R-3508 (toliau – ir Sprendimas) dalyje dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir įpareigojo Komisiją pareiškėjos 2013-08-23 prašymą Nr. 15R-825 šioje dalyje išnagrinėti pakartotinai (b. l. 47, 49-56).

Atsakovė prašymu kreipėsi į teismą ir prašo Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014-04-11 sprendimą Nr. 3R-153(AG-127/02-2014) dalyje dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 1-3).

Paaiškino, kad Komisijai suteikta teisė kompensuoti tik tas išlaidas, kurios atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtinto Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimus. Dėl šios priežasties Komisija nekompensavo išlaidų už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, nes šios išlaidos neatitinka Aprašo 4 punkto reikalavimų, t. y. patirtos po 2013-02-01. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neatitiko Apraše nustatytų reikalavimų, Komisija neturėjo teisės jų kompensuoti, priešingu atveju, Komisija būtų peržengusi Aprašo Komisijai suteiktus įgaliojimus ir toks sprendimas būtų neteisėtas. Atsakovė nesutinka su VAGK padaryta išvada, kad „Apraše nėra įtvirtinta, kad tokios išlaidos turi būti ir patirtos, ir apmokėtos iki 2013-02-01, t. y. vien išlaidų apmokėjimo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu“. Pažymi, kad Aprašo 4 punkto nuostata išlaidų patyrimą tiesiogiai sieja su išlaidų apmokėjimu, t. y. pareiškėjas, kuris tam tikrą sumą sumoka po 2013-02-01, išlaidas patiria po Aprašo 4 punkte numatytos datos. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.48 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise. Sąskaita-faktūra ŽŪB2543 už 2012 m. rugsėjo - 2013 m. sausio laikotarpį išrašyta 2013-01-31, o mokėjimas (5000 Lt) atliktas 2013-08-13, todėl pareiškėja iki 2013-08-12 disponavo 5000 Lt suma ir šios išlaidos negali būti laikomos išlaidomis, patirtomis iki 2013-02-01. Atsakovės teigimu, VAGK neturėtų atlikti to tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėti tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu priskirta Komisijai.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.

Pareiškėja UAB „AgroSaulė 20“ su prašymu nesutinka ir atsiliepimu prašo jo netenkinti, taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (b. l. 63-69).

Paaiškino, kad Komisija teisėtai nusprendė, jog pareiškėjai turi būti kompensuota 5 000 Lt išlaidų, kurias sudaro mokestis už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą. Skundu atsakovas prieštarauja savo priimtame Sprendime nustatytai aplinkybei ir teikiamame skunde nepagrįstai keičia poziciją dėl išlaidų pagrindimo bei patvirtinimo. Pažymėjo, kad 2012-08-27 su ŽŪB „Agrowill Vėriškės“ pareiškėja sudarė Nekilnojamojo turto nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pareiškėja išsinuomojo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir fermą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Šį turtą pareiškėja įsipareigojo iki 2035 m. rugpjūčio mėnesio 27 d. naudoti gamybinei veiklai, saulės energijos gamybai (Sutarties 2.1, 2.2, 3.1 punktai). Pagal Sutartį, nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos ir pirmąjį nuomos mokesčio mokėjimą – 1 000 Lt, kurį sudaro vieno mėnesio užstatas, nuomininkas atlieka iki 2012-08-27, toliau nuomos mokestį nuomininkas, pradedant 2012-08-27, moka kas mėnesį. Šiuo atveju priėmimo-perdavimo aktas tarp pareiškėjos ir ŽŪB „Agrowill Vėriškės“ pagal Sutartį buvo pasirašytas 2012-08-27, sąskaita-faktūra ŽŪB2543 už 2012 m. rugsėjo - 2013 m. sausio laikotarpį išrašyta 2013-01-31, o apmokėjimas (5000 Lt) atliktas 2013-08-13. Nepaisant fakto, kad nurodytas mokestis už nuomą buvo sumokėtas po 7 mėnesių, tačiau Sutartis visą tą laiką galiojo, nebuvo nutraukta ir faktiškai buvo vykdoma. Kompensavimo tvarkos aprašo III skyriaus 5.4.4 punkte yra aiškiai nurodyta kompensuotinų išlaidų kategorija, pagal kurią turi būti sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013-01-31 buvo įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Pažymėjo, kad nei Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatyme (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), nei Apraše nėra įtvirtinta, kad tokios išlaidos turi būti ir patirtos, ir apmokėtos iki 2013-02-01, t. y. vien išlaidų apmokėjimo įrodymo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu. Nagrinėjamu atveju 5 000 Lt nuomos mokestis pareiškėjos prašymo Komisijai pateikimo metu buvo faktiškai sumokėtas, taigi prašymas atitinka Aprašo 4, 5.4.4 p. bei 2 priedo nuostatas dėl sumokėto nuomos mokesčio kompensavimo. Be to, iš esmės pakeitus įstatyminį reguliavimą, lėmusį saulės šviesos energijos elektrinių pagaminamos elektros energijos supirkimo principo pasikeitimą, buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas ir tai neabejotinai lėmė pareiškėjos nuostolių patyrimą, kadangi esant dabartiniam teisiniam reguliavimui, pareiškėja nebūtų investavusi lėšų į saulės šviesos energijos elektrinės projekto vystymą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nedalyvavo.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VAGK 2014-04-11 sprendimo Nr. 3R-153(AG-127/02-2014), kuriuo patenkintas pareiškėjos UAB „AgroSaulė 20“ skundas ir panaikintas Komisijos 2014-01-24 sprendimas Nr. 17R-3508 dalyje dėl žemės nuomos mokesčio ir Komisija įpareigota pareiškėjos 2013-08-23 prašymą Nr. 15R-825 šioje dalyje išnagrinėti pakartotinai (b. l. 47, 49-56).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2013-08-23 pateikė prašymą atsakovei dėl patirtų išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, kurias sudarė 3 750 Lt už prašymo išduoti leidimą plėtoti saulės elektros energijos gamybos pajėgumus parengimą ir konsultavimo paslaugos, 100 Lt sumokėta valstybės rinkliava už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, 5 000 Lt nuomos mokestis už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, 392,94 Lt darbo užmokestis ir socialinio draudimo išmokos, 166, 19 Lt virtualaus ofiso paslaugos mokestis ir 51,24 Lt antspaudo gamybos išlaidos (b. l. 4-5).

Komisija 2014-01-24 sprendimu Nr. 17R-3508 iš dalies kompensavo pareiškėjos patirtas išlaidas, t. y. kompensavo 1 350 Lt (b. l. 47). Komisija, vadovaudamasi Aprašo 4 punktu, pripažino kompensuotinomis išlaidomis, susijusias su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu (1 250,00 Lt už konsultavimo pa­slaugą dėl elektrinės įrengimo proceso) ir 100 Lt sumokėtą valstybės rinkliavą už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, nes šios išlaidos yra pagrįstos ir patvirtintos įrodančiais do­kumentais. Vadovaudamasi Aprašo 4 ir 5.7 punktais, nekompensuotinomis pripažino kitas išlaidas - 2 500,00 Lt už saulės elektrinių verslo finansavimo ir dėl teisinių saulės elektrinės verslo rizikų ir galimybių kon­sultavimo paslaugas, nes jos nepagrįstos ir tiesiogiai nesusijusios su saulės šviesos energijos elekt­rinės projekto plėtojimu, kadangi šios išlaidos nebuvo būtinos projekto įgyvendinimui (nebuvo valstybės prievolės). Vadovaudamasi Aprašo 4 punktu, pripažino nekompensuotinos išlaidas už žemės sklypo nuomą, nes šios išlaidos yra patirtos po 2013-02-01. Vadovaudamasi Aprašo 5.7 punktu, Komisija nekompensuotinomis pripažino kitas išlaidas (darbo užmokestis, socialinio draudimo įmokos, virtualaus ofiso paslaugos, saugos darbe ir priešgaisrinės saugos kursų išlaidos, antspaudo gamyba), nes šios išlaidos neatitinka Aprašo 5 punkte nustatytų išlaidų kategorijų ir nėra tiesiogiai susiję su saulės šviesos energijos elektrinės projekto įgyvendinimu, taip pat nebuvo būtinos, kadangi teisės aktuose nėra nustatyta valstybės pareiga saulės šviesos energijos elektrinės projektų vykdymui įsteigti atskirą juridinį asmenį.

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo Komisijos sprendimu, pateikė skundą VAGK, kuri 2014-04-11 sprendimu Nr. 3R-153(AG-127/02-2014) panaikino Komisijos 2014-01-24 sprendimą Nr. 17R-3508 dalyje dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir įpareigojo UAB „AgroSaulė 20“ 2013-08-23 prašymą Nr. 15R-825 šioje dalyje nagrinėti pakartotinai bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, likusioje dalyje skundą atmetė (b. l. 49-56).

Šiuo atveju teismas spręs, ar pagrįstai VAGK ginčijama sprendimo dalimi padarė išvadą, kad 5 000 Lt nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą išlaidos turi būti kompensuotos, ir ar pagrįstai šioje dalyje panaikino Komisijos sprendimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 str. pakeitimo ir papildymo įstatymas (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas, kurie įsigaliojo 2013-02-01 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtintas Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašas.

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Pareiškėjai leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-5734 išduotas 2012-12-12, t. y. iki 2013-02-01, todėl vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 str. 1 d. nuostatomis, ji turi teisę iki 2013-09-01 raštu kreiptis į Vyriausybės sudarytą komisiją dėl patirtų tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo.

Su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtra susijusių išlaidų kompensavimo tvarka nustatyta Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtintame Apraše. Aprašo 1 punkte nustatyta, kad Aprašas nustato su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo tvarką asmenims, turintiems leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus statant saulės šviesos energijos elektrines, išduotus teisės aktų nustatyta tvarka ne aukciono būdu pagal prašymus, pateiktus iki Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2013, Nr. 12-560) įsigaliojimo. Pagal Aprašo 4 punktą, kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo nurodymo dokumentais. Aprašo 5 punkte įtvirtintos kompensuotinų išlaidų kategorijos, tarp jų – ir sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013 m. sausio 31 d. buvo įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka (5.4.4. p.). Aprašo 10 punktas nustato, kad pareiškėjai kartu su prašymu turi pateikti šiuos dokumentus: su elektrinės projekto plėtojimu tiesiogiai susijusių paslaugų ir (ar) prekių įsigijimą ar avansinius mokėjimus patvirtinančius dokumentus (banko išrašą apie atliktus pavedimus, sąskaitą faktūrą, kasos kvitą, kasos pajamų orderį, mokėjimo nurodymą ar kita) (10.1 p.); nepriklausomo turto vertintojo pateiktas turto vertinimo ataskaitas, kai to reikia (10.2 p.); sutartį, kuria vadovaujantis buvo ar turėjo būti įsigytos su elektrinės projekto plėtojimu tiesiogiai susijusios paslaugos ir (ar) prekės (jeigu tokia sudaryta) (10.3 p.). Pagal Aprašo 20 punktą, Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas (20.1 punktas); iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas (20.3 punktas); atmesti pareiškėjo prašymą (20.3 punktas). Aprašo 5.7, 21 punktuose nustatyta, kad Komisijos sprendimas turi būti motyvuotas.

Nustatyta, kad pareiškėja su ŽŪB „Agrowill Vėriškės“ 2012-08-27 sudarė Nekilnojamojo turto nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pareiškėja išsinuomojo fermą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-23). Pagal Sutarties 2.1–2.2 p., šį turtą pareiškėja įsipareigojo naudoti gamybinei veiklai, saulės energijos gamybai, pareiškėjai suteikta teisė fermos pastatą naudoti saulės energijos gamybos įrenginiams įrengti, tvirtinti bei naudoti energijai išgauti. Turtas išnuomotas iki 2035-08-27, nuomos mokestis skaičiuojamas nuo turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos (Sutarties 3.1 p.). Turto nuomos mokestis yra lygus 1 000 Lt + PVM per vieną mėnesį, nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos (Sutarties 4.1 p.). Pirmąjį nuomos mokesčio mokėjimą, kurį sudaro 1 000 Lt, kurį sudaro vieno mėnesio užstatas, nuomininkas atlieka iki 2012-08-27. Toliau nuomos mokestį nuomininkas, pradedant 2012-08-27, moka kas mėnesį (už kiekvieną nuomos termino mėnesį į priekį) iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos pagal pateiktą nuomotojo sąskaitą faktūrą (Sutarties 4.2 p.). Sutartis 2012-09-03 buvo įregistruota Nekilnojamo turto registre (b. l. 14-19).

Priėmimo-perdavimo aktas tarp pareiškėjos ir ŽŪB „Agrowill Vėriškės“ pagal Sutartį buvo pasirašytas 2012-08-27 (b. l. 24). PVM sąskaita-faktūra NR.ŽŪB2543 5 000 Lt sumai už 2012 m. rusėjo - 2013 m. sausio mėn. laikotarpį buvo išrašyta 2013-01-31, o 5 000 Lt mokėjimas atliktas 2013-08-13 (b. l. 12, 13).

Minėta, kad Komisija 2014-01-24 sprendime Nr. 17R-3508 nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą išlaidų nekompensavo motyvuodama tuo, kad šios išlaidos buvo patirtos po 2013-02-01. VAGK sprendimą panaikinti Komisijos 2014-01-24 sprendimą Nr. 17R-3508 ginčijamoje dalyje motyvavo tuo, kad nei Įgyvendinimo įstatyme, nei Apraše nėra įtvirtinta, kad tokios išlaidos turi būti ir patirtos, ir apmokėtos iki 2013 m. vasario 1 d., t. y. vien išlaidų apmokėjimo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu. Pareiškėja teigia, kad 5 000 Lt nuomos mokestis prašymo Komisijai pateikimo metu, t. y. 2013-08-23, buvo faktiškai sumokėtas, todėl prašymas kompensuoti minėtas išlaidas atitinka Aprašo 4 ir 5.4.4 punktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Terminų banke sąvokos “patirtos išlaidos” apibrėžtyje nurodoma, kad tai yra išlaidos, nurodytos sąskaitoje faktūroje ar lygiaverčiame įrodomajame dokumente arba išankstinio mokėjimo dokumente prekėms, paslaugoms, darbams apmokėti, išlaidos, apskaičiuotos kaip darbo užmokestis ar kitos išmokos, taip pat kitos pagal projekto vykdytojo įsipareigojimą mokėti dar neapmokėtos išlaidos, o sąvokos “tiesioginės projekto išlaidos” apibrėžtyje nurodoma, kad tai yra tiesiogiai projekto veikloms įgyvendinti būtinos išlaidos, kai tiesioginį projekto veiklų ir jų išlaidų ryšį įmanoma aiškiai parodyti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje analogiškų bylų nagrinėjimo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-154-525/2015, 2015-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-121-525/2015, 2015-01-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-155-525/2015) konstatuota, kad pagal Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir Aprašo 4 punkto formuluotes, patirtos išlaidos reiškia, kad tos išlaidos buvo realiai patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., t. y. iki šių išlaidų kompensavimo mechanizmo sukūrimo. Išlaidų patyrimo realumą įrodo šių išlaidų apmokėjimas.

Sisteminė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad galiojančiu teisiniu reglamentavimu siekiama skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, o išlaidų kompensavimo galimybę nustatančiomis teisės aktų nuostatomis – atlyginti dalį pagrįstų praradimų, kuriuos dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo patyrė asmenys, siekę plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą. Teismas pažymi, kad kompensuotinomis gali būti pripažintos išlaidos, realiai patirtos ir apmokėtos būtent iki 2013-02-01. Šiuo gi atveju Sutartis Nekilnojamo turto registre buvo įregistruota iki 2013-01-31, t. y. taip, kaip numatyta Aprašo 5.4.4 punkte, PVM sąskaita-faktūra NR.ŽŪB2543 5 000 Lt sumai išrašyta 2013-01-31, tačiau nuomos mokestis faktiškai sumokėtas tik 2013-08-13. Taigi, realias išlaidas už nuomą pareiškėja patyrė po 2013-02-01, o Aprašas, teismo vertinimu, būtent ir sieja išlaidų patyrimą su realiu jų apmokėjimu iki 2013-02-01.

Įvertinus faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Komisijos 2014-01-24 sprendimas Nr. 17R-3508 dalyje dėl žemės nuomos mokesčio nekompensavimo pareiškėjai yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Aprašo nuostatas. VAGK netinkamai aiškino teisės normas, vertino faktines ginčo aplinkybes, todėl nepagrįstai pripažino šio sprendimo dalį dėl 5 000 Lt dydžio nuomos išlaidų nekompensavimo neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir Aprašo nuostatų. Atsižvelgiant į tai, Komisijos prašymas tenkintinas ir VAGK 2014-04-11 sprendimas Nr. 3R-153(AG-127/02-2014) dalyje dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Panaikinus ginčijamo VAGK sprendimo dalį, Komisijos 2014-01-24 sprendimo Nr. 17R-3508 dalis dėl žemės nuomos mokesčio nekompensavimo tampa teisėta ir galiojančia, todėl atsakovės prašymas priimti naują sprendimą – UAB „AgroSaulė 20“ skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, vertintinas kaip perteklinis ir tuo pagrindu negali būti tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėja UAB „AgroSaulė 20“ prašo atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi atsakovės prašymas yra patenkintas, teisinio pagrindo priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas nėra.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1, 2 p., 127 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos prašymą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014-04-11 sprendimo Nr. 3R-153(AG-127/02-2014) dalį dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014-01-24 sprendimo Nr. 17R-3508 dalies dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo.

Kitą prašymo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Atmesti pareiškėjos UAB „AgroSaulė 20“ prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.