Telšių apylinkės teismo nutarimas

2012-10-22 · Byla Nr. A2.6.-907-169/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-10-22
Bylos Nr.
A2.6.-907-169/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Pažeidėjas
B. J.
Nukentėjusysis
D. K.
Advokatai
Vilius Jonaitis
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUTARIMAS2012 m. spalio 22 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant posėdžio sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam B. J.,jo atstovui advokatui Viliui Jonaičiui,nukentėjusiajai D. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo B. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. J. 2012 m. rugsėjo 26 d. 17.48 val. Mažeikių r. sav. kelio Kuršėnai – Mažeikiai 43 km 540 m vairuodamas automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono ir jį kliudė apgadinęs abu automobilius; nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino; iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus (nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 1,04 promilių), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 231.1, 233 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje,.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už keturis administracinius teisės pažeidimus. Du iš pažeidimų (numatytų LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje) yra priskiriami apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).

B. J. teismo posėdyje savo kaltę iš dalies pripažino, paaiškino, kad 2012-09-26 apie 17.30 val. važiavo iš Mažeikių į Viekšnius, kelyje jį aplenkė Audi markės automobilį vairuojanti mergina ir pristabdė, tada jis aplenkė tą patį Audi markės automobilį ir nuvažiavo pas giminaitį. Jokio kontakto tarp automobilių lenkimo metu nejuto, negirdėjo, nes klausęs radijo, tačiau pripažino, jog gal ir galėjo būti. Po kelių valandų sužinojęs, kad jo ieško policijos pareigūnai, pats atvyko į policijos komisariatą. Teigia, jog būdamas Viekšniuose vartojo alkoholinius gėrimus, nes apie eismo įvykį nieko nežinojo. Paaiškino, kad vairuojant automobilį turėjo vairuotojo pažymėjimą, jis buvo automobilyje, jo nepateikė policijos pareigūnams, nes automobilis buvo policijos aikštelėje.

Nukentėjusioji D. K. teismo posėdyje paaiškino, jog 2012-09-26 važiavo keliu Mažeikiai-Viekšniai. Netoli už Krakių ji aplenkė koloną automobilių, tada kolonoje buvęs pilkos spalvos džipas aplenkė ją ir prilėtino greitį. Manydama, kad vairuotojas kalba mobiliuoju telefonu ir dėl to sulėtino greitį, vėl jį aplenkė. Džipo vairuotojas padidino greitį ir vėl ėmė lenkti ją, lenkimo metu pamatė kaip džipo galinė dalis artėja prie jos automobilio, ėmė stabdyti, tačiau džipas kliudė jos automobilį, juto kaip nukrito galinio vaizdo veidrodėlis, tada sustojo. Džipo vairuotojas nesustojęs pasišalino iš įvykio vietos, o ji užsirašė automobilio valstybinį numerį ir iškvietė policijos pareigūnus. Nurodė, jog smūgis buvo stiprus ir džipo vairuotojas turėjo jį pajusti, nes jos automobilis buvo stipriai apgadintas.

Liudytojas Airidas Šiuša teismo posėdyje paaiškino, jog budėtojas informavo apie eismo įvykį ir iš įvykio pasišalinusį automobilį, kad šis automobilis yra Viekšniuose. Nuvykęs į vietą apžiūrėjo automobilį, buvo apgadintas dešinės pusės galinis sparnas ir dešinės pusės galinės durelės, truputį įlenkta, įbrėžta, šiek tiek nusitrynę dažai. Automobilis buvo pristatytas į „Autobastiono“ aikštelę, kad nebūtų panaikinti įkalčiai. Tada sužinojo, kad yra atvykęs vairuotojas, jo paklausus, ar nejuto, kaip kliudė automobilį, šis atsakė, kad juto kaip su šakele kad būtų liesta. Vairuotojo pažymėjimo vairuotojas nepateikė, vėliau aiškino, kad pažymėjimas yra automobilyje.

Liudytojas Donatas Vilimas teismo posėdyje paaiškino, jog gavo budėtojo pranešimą apie įvykį, iš kurio vienas vairuotojas pasišalino. Nuvykę rado vieną automobilį Audi A4, kuriam buvo apgadintos kairės pusės priekinės durys, sparnas, nulaužtas veidrodėlis, nubrėžtas priekinis ratlankis. Nurodė, jog ant Audi A4 automobilio durelių buvo juodos spalvos žymės, galimai nuo džipo padangos.

Liudytojas Gintaras Grigas teismo posėdyje paaiškino, jog gavo pranešimą apie eismo įvykį, nuvykę rado automobilį Audi A4 su apgadinimais, surašė apžiūros protokolą. Grįždamas namo į Viekšnius pamatė Bažnyčios gatvėje automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal budėtojo pranešimą pasišalino iš įvykio vietos. Apie tai informavo budėtoją, ar automobilis apgadintas, nematė, nes automobilis stovėjo kaire puse į gatvę. Nurodė, kad ant automobilio Audi A4 buvo tamsios spalvos kito automobilio pėdsakai ant sparno, ant durelių, veidrodžio gaubtas buvo apie 150 m nuo automobilio kairėje šalikelėje.

Liudytojas J. K. teismo posėdyje paaiškino, jog apie 17.30-18 val., tiksliai datos neatsimena pas jį atvyko tolimas giminaitis B. J., su juo gėrė brendį, alų. Kai B. J. pas jį atvyko, nepastebėjo, kad būtų pasimetęs ar vartojęs alkoholį. Vėliau B. J. paskambino jo pusseserė ir pranešė apie eismo įvykį, išėję į lauką pamatė, kad nebėra automobilio, kuriuo B. J. atvažiavo.

Liudytoja V. I. teismo posėdyje paaiškino, jog apie 17 val. jai paskambino iš policijos, pasakė, kad buvo eismo įvykis, klausė, kam ji yra davusi automobilį. Su B. J. nuvyko į policiją, automobilio nepasiėmė, nes buvo jau vėlu. Kitą dieną apžiūrėjo automobilį, tačiau apgadinimų nepastebėjo.

B. J. atstovas advokatas Vilius Jonaitis teismo posėdyje nurodė, jog už tai, kad vairavo automobilį be vairuotojo pažymėjimo B. J. administracinėn atsakomybėn traukiamas nepagrįstai, nes vairuotojo pažymėjimo jis negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių; kad B. J. sukėlė eismo įvykį, nėra tinkamai užfiksuota, tačiau tai, jog jis nepastebėjo kliudęs kitą automobilį, jo kaltės nepanaikina, dėl šio pažeidimo jis gailisi; nors B. J. neneigia, kad sukėlė eismo įvykį, negalima pripažinti, kad jis tyčia pasišalino iš įvykio vietos, nes vertinant įvykyje dalyvavusius automobilius, jų masės santykį, akivaizdu, kad džipo vairuotojas galėjo ir nepajusti kontakto su kitu automobiliu; nors B. J. vartojo alkoholį po eismo įvykio, tačiau čia taip pat nėra jo tyčios, kad būtų galima bausti pagal LR ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nes jis nežinojo padaręs eismo įvykį ir alkoholį vartojo šiaip, sužinojęs apie įvykį nebevartojo, vyko į policiją. Sutiko su pažeidimo, už kurį atsakomybė numatyta LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymu, dėl kitų pažeidimų bylą prašė nutraukti.

B. J. kaltė padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus teisės pažeidimus, yra įrodyta: 2012 m. rugsėjo 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.025255, kuriame užfiksuoti pažeidimo faktai; asmens blaivumo testo parodymu; pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, nukentėjusiosios D. K. paaiškinimu; eismo įvykio vietos schema; transporto priemonių techninės apžiūros aktais; fotonuotraukomis; pažyma apie asmens baustumą, liudytojų parodymais teismo posėdžio metu. Aplinkybę, jog B. J. padarė LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą, patvirtina ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, kad galimai įvykis buvo, kad jis dėl šio pažeidimo gailisi; abiejų automobilių apgadinimai, kurių lokalizacija patvirtina kontaktavus B. J. vairuotą Toyota Land Cruiser markės automobilį ir D. K. vairuotą Audi A4 markės automobilį, šiems neprasilenkus šonu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kaltė dėl pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmo-ningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus ob-jektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011). Nagrinėjamoje byloje esančios automobilio nuotraukos, kuriose užfiksuoti apgadinimai, liudytojų parodymai neleidžia teismui daryti išvados, kad apgadinimai yra nežymūs. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio apgadinimai nežymūs, šiek tiek nubrozdinta (17 b. l.), kliudytam automobiliui Audi A4 padaryti žymūs nubrozdinimai – įlenktos vairuotojo durelės, nudaužtas galinio vaizdo veidrodėlis (18 b. l.). Įvertinant tai, kad kontaktas tarp automobilių įvyko važiuojant maždaug 70 - 90 km per valandą greičiu, tai, kad Audi A4 veidrodėlio gaubtas buvo rastas net už 150 m nuo automobilio, darytina pagrįsta išvada, kad kontaktas tarp automobilių buvo pakankamai stiprus, jog jį pajustų abiejų transporto priemonių vairuotojai. Kad B. J. suprato buvus eismo įvykį, patvirtina ir liudytojo A. Šiušos parodymai, kuris pirmasis apžiūrėjo įvykyje dalyvavusį Toyota Land Cruiser markės automobilį, klausė B. J., ar šis nejuto smūgio, o šis atsakęs, kad juto lyg būtų kliuvę su šaka. Atsižvelgiant į tai, jog kontaktas tarp automobilių įvyko viduryje kelio, B. J. lenkiant kitą automobilį, jis turėjo suprasti, kad tikrai kliudė ne šaką, o lenkiamą automobilį.

Nustačius, kad B. J. suprato sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalino sąmoningai, yra pagrindas traukti jį administracinėn atsakomybėn ir pagal LR ATPK 126 straipsnio 4 dalį, t.y. už alkoholio vartojimą po eismo įvykio nenustačius jo aplinkybių. Byloje nustatyta, jog eismo įvykis įvyko apie 17.30 – 17.45 val., po kurio B. J. nuvyko pas giminaitį J. K. ir vartojo alkoholį iki 19.30-20.00 val., kol paskambino V. I., ir tik po to vyko į policiją aiškintis įvykio aplinkybių. To neneigė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, šią aplinkybę patvirtino liudytojas J. K., liudytoja V. I..

Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį būtina nustatyti, kokias kelių eismo taisykles administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė. Nagrinėjamu atveju B. J. veika kvalifikuota pagal LR ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį, kadangi jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad asmuo privalo turėti vairuotojo pažymėjimą tik vairuodamas transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju B. J. vairavo automobilį keletą valandų prieš tai, kai jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimų protokolas, vairuotojo pažymėjimas buvo automobilyje ir jis jo nepateikė policijos pareigūnui pareikalavus tik todėl, kad automobilis, kuriame buvo vairuotojo pažymėjimas, policijos buvo nugabentas į saugomą aikštelę ir į ją vėlų vakarą nebebuvo galima patekti. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad B. J. neturėjo vairuotojo pažymėjimo tuo metu, kai vairavo automobilį, ir nepateikė jo pareigūnui dėl objektyvių priežasčių, darytina išvada, kad nėra 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima ir nutrauktina (LR ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR ATPK 30 straipsnis).

B. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo yra tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimą (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nėra. Dėl kitų padarytų pažeidimų B. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo B. J. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, B. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina nuobauda, kurios dydis mažintinas nuo vidurkio iki minimumo; už kitus padarytus pažeidimus skirtinos nuobaudos, kurių dydis nustatytinas pagal baudos dydžio sankcijose minimumo ir maksimumo vidurkį su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu.

LR ATPK 33 straipsnyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, o jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 224, 250, 287, 330 straipsniais, teismas

nutaria:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną B. J. atžvilgiu dalyje dėl LR ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyto teisės pažeidimo nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

B. J. pripažinti kaltu padarius:

LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą;

LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti B. J., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank (banko kodas 73000, mokėjimo paskirties kodas 6030), ir pateikti administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt die­nų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aštuoni šimtai litų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.

Teisėja Violeta Erlickienė