- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-08
- Bylos Nr.
- 1-65-806/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00409-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- V. R.
- Civilinis ieškovas
- R. L.
- Civilinis atsakovas
- DB „Ergo“
- Advokatai
- Darius Butvilavičius, Arvydas Aranauskas, Vladislav Latušinskij
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. R. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. 2014 m. balandžio 15 d., apie 07.15 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo pravažiavimu nuo Kalvarijų sodų 1-osios g. link įvažiavimo į Kalvarijų g. Ties Kalvarijų g. 197A pastatu prieš pradėdamas posūkio manevrą į dešinę link Kalvarijų g. važiuojamosios dalies ir atlikdamas šį manevrą iš anksto nepasitraukė prie pat dešinio važiuojamosios dalies krašto, neįsitikino, kad atlikti dešinio posūkio manevrą yra saugu, kai jam iš paskos važiuojamosios dalies dešiniu kraštu artėjo dviračiu ,,Alpina" dviratininkas R. L. ir su juo susidūrė. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų dviračiu važiavusiam R. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir sugadintas jam nuosavybės teise priklausantis dviratis „Alpina“, šiais savo veiksmais V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106, 111 ir 125 punktų reikalavimus.
Apklaustas teisme kaltinamasis V. R. parodė, jog ryte išvažiuojant iš kiemo, kad išvažiuoti reikėjo padaryti manevrą. Dešinėje matėsi dviratininkas, prieš darant kairį posūkį, automobilis buvo sustojęs, nes reikia pasižiūrėti į abi puses. Iš kairės buvo toli dviratininkas, jis, V. R. pasuko ir leidosi miesto centro link, važiavo nuo pusės iki metro nuo dešinio kelkraščio, priartėjęs prie posūkio į dešinę pamatė, kad dviratininkas už 30 m. už jo nuo kalniuko. Už jo daugiau nieko nebuvo, įjungė dešinį posūkį ir įvažiavo, jis, V. R. išgirdo atsitrenkimą iš dešinės už jo, V. R. nugaros, instinktyviai suktelėjo vairą į kairę, išlipęs pamatė nukentėjusįjį, jis sakė, kad skauda ranką ir reikia gydytojų pagalbos. Po atsitrenkimo jo, V. R. automobilis trukdė kitiems važiuoti ir jis, V. R. patraukė automobilį į šoną. Jis, V. R. pargabeno automobilį pas save. Dviratininkas buvo išvežtas į ligoninę. Nuo dešinio krašto kai jis, V. R. pradėjo manevrą buvo apie metrą, tarp pusės ir metro. Eksperto išvadą, pasak V. R., kaip nepagrįstą vertina dėl atstumo nustatymo. Prieš įvažiuojant matė dviratis iki jo, V. R. apie 20, 25 m. buvo, jokios problemos nebuvo nei jam, V. R., nei dviratininkui. Kai išvažinėjo iš kiemo, atstumas buvo didelis tarp jo ir dviratininko, jokio pavojaus nematė. Jo, V. R. manevras buvo saugus. Automobilį patraukė iš įvykio vietos po to kai tyrimas buvo pradėtas, suprato kad tai klaida. Bet tuo metu buvo suvokimas, kad nėra neaiškumo dėl įvykio aplinkybių ir trukdė kitiems dalyviams eismo. Atliekant manevrą susidūrimas įvyko, automobilis jau buvo pasislinkęs Kalvarijų g. kryptimi. Jis, V. R. lėtai judėjo. Po stabdymo pėdsako, dviratis galimai buvo nevaldomas, galėjo jį užnešti ant slydimo, gal sąmoningai dviratininkas pasuko. Jo, V. R. automobilis įstrižai stovėjo po įvykio, jis atsistojo skersas. Automobilis buvo šiek tiek išvažiavęs priekiniu kairiuoju kampu į priešingą juostą. Jis, V. R. yra tikras, kad rodė dešinio posūkio signalą. Dėl etinių sumetimų nenori komentuoti civilinio ieškinio.
Apklaustas teisme nukentėjusysis R. L. paaiškino, kad 2014-04-15 važiavo į darbą ryte dviračiu mažąja Kalvarijų gatve tiesiai, iš kiemo išvažiavo automobilis, važiavo greta link centro. Automobilis staiga pasuko blokuodamas jam, R. L. kelią. Susidūrė, jam, V. L. lūžo ranka. Vairuotojas padėjo jam atsistoti, vairuotojas patraukė automobilį ir jo, R. L. dviratį. Automobilis išsukinėjo iš kiemo apie 8 metrus prieš jį, V. L., jie važiavo lygiagrečiai, jo,V. L. dviračio priekinis ratas buvo prie automobilio galinių durelių, po to automobilis pagreitėjo ir suko. Jis, R. L. važiavo apie 0.5 metro nuo kelkraščio, o automobilis apie 1.5 metro. Važiavo nuo kalniuko, gal kažkiek ir greitėjo jo važiavimas. Kai automobilis išvažiavo, pasiruošė stabdyti, bet nestabdė, nematė perspėjančių požymių. Kai pamatė, kad automobilis daro manevrą, jis buvo nutolęs apie 4 m., jis, R. L. pradėjo stabdyti, sukti į kairę, dviračio greitis buvo gan didelis. Dviračiu važinėja senai. Pasak R. L., ten atrodo dvi eismo juostos buvo, lyg ir nėra pažymėtos. Kai automobilis jį, R. L. pralenkė, jo, V. L. važiavimo trajektorijai netrukdė. Manė, kad automobilis tiesiai važiuos, įspėjamųjų signalų įjungtų nematė. Automobilį pastebėjo apie 8-10 m. iki jo, V. L., jis stovėjo per vidurį įvažiavimo į gatvę, judėjo gal 20-30 km/h, jis, R. L. leidosi nuo kalno. Kai susilygino su automobiliu, greitis buvo gal 20-30 km/h, jis, R. L. pasiruošė ekstremaliam stabdymui. Kai automobilis pradėjo manevrą, jis, R. L. buvo atsilikęs apie 4 m. Kad automobilis stabdė, nematė. Dviratyje yra du stabdžiai, stabdė galiniu, nes priekinis skirtas nuokalnėje prilaikyti dviračiui, abiem stabdžiais stabdyti yra rizikinga, gali persiversti per priekį. Stabdė efektyviai. Susidūrimas įvyko gal ties sankryžos riba, kai automobilis pasuko. Ten važinėja dažnai, kas trečią dieną, žino, kad ten yra ženklas draudžiantis važiuoti tiesiai. Pasak R. L., greitėjimas nuo jo, R. L. leido manyti, kad automobilis važiuos tiesiai. Jis, R. L. stabdė ir truputį svoriu mėgino nukreipti kairiau dviratį, kad išvengti susidūrimo. Automobilis buvo nutolęs į kairę apie 1.5 m. Patyrė žalą sveikatai, lūžusi buvo ranka, pirmąją pagalbą suteikė ligoninėje, buvo trūkęs kairės rankos kaulas, operavo labai ilgai apie 8 val. su nepilna anestezija. Kelias dienas labai skaudėjo. Savaitę, gal daugiau gulėjo ligoninėje. Paskui ištraukinėjo siūlus, paskui ištraukinėjo virbus. Paskui skausmas tęsėsi apie savaitę. Po to prasidėjo skausmingos reabilitacijos, truko iki rugpjūčio mėn. Negalėjo padėti tėvams. Reikėtų daryti plaštakos rekonstrukcijos operaciją. Gydymo išlaidas sudaro vaistai, procedūros. Buvo sugadintas dviratis, jo pilnas remontas kainuotų apie 900 Lt, eismo įvykio metu buvo sugadintas telefonas, suplėšyti drabužiai, akiniai nuo saulės sugadinti. Sodra atsiskaitė 80 procentų. Patyrė fizinių, moralinių nepatogumų, buvo suplanavę su vaikais kelionę, negalėjo vairuoti, todėl atostogas praleido mieste. Negali su ta ranka dirbti sunkių fizinių darbų. Kartais vartoja vaistus nuo skausmo. Gydėsi apie penkis mėnesius, sunku buvo buityje su viena ranka. Dirba budėtoju gaisrinėje, nestatutinis darbuotojas. Gydytojai teigia, kad ištirpo kaulas. Dviračio neremontavo, tik nuvežė paklausti į Ateities g. kiek kainuos. Darbdavys lyg pildė nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą aktą. Buvo sugadinti akiniai, telefonas, drabužiai. Kol neturėjo teisinės pagalbos, šių daiktų nebuvo nurodęs iš pradžių. Drabužių tikrai neturi, telefonas gal ir yra, reikėtų pažiūrėti namuose. Telefonas buvo įsigytas pusmetį prieš įvykį, jam sudužo ekranas. Greitąją pagalbą kvietė kitu telefonu. Akiniai nuo saulės sulūžo, juos išmetė, mėnesinį darbo užmokestį nurodė su mokesčiais.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros 2015-11-09 rašte Nr. 0726-10.3-14872 dėl pagreičio nustatymo nurodyta, kad pagal gautas išilginio pagreičio charakteristikas nustatytas 2,72 m/s² vidutinis lėtėjimo pagreitis. Tyrimų metu pradinis dviračio greitis prieš stabdymą buvo 25-42 km/h (t. 2, b. l. 59-60)
2017-01-10 UAB „Impulsana“ eksperto V. M. išvadoje Nr. MV 2017-03 nurodyta, kad techniniu požiūriu yra galimas dviratininko manevras (eismo įvykio, užregistruoto 2014-04-15, apie 07.15 val. Vilniuje, pravažiavime tarp Kalvarijų Sodų 1-osios g. link Pušyno kelio, ties įvažiavimu į Kalvarijų g. prie įvažiavimo į Kalvarijų g. 197 A pastato teritoriją, automobiliui Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam V. R., atliekant dešinį posūkį į įvažiavimą link Kalvarijų g. į automobilio dešinį šoną atsitrenkė dviračiu važiavęs R. L., metu), kai dviratininkas prieš manevrą judėjo pagal 2014-04-15 Eismo įvykio vietos plane „3“ pozicija pažymėtą pėdsaką, o atsitrenkė į automobilį Citroen Xsara valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje, kaip tai užfiksuota įtariamojo V. R. parodymų patikrinimo vietoje 2014-11-21 protokole ir jo prieduose (imant už pagrindą, kad dviratininko greitis prieš stabdymą buvo 30 km/h, o lėtėjimas stabdant - 2,72 m/s²).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismų praktikoje priežastinis ryšys eismo saugumo pažeidimų bylose suprantamas kaip ryšys tarp kaltininko padaryto KET pažeidimo ir BK 281 str. numatytų padarinių. Tai yra vienas iš objektyviųjų šio nusikaltimo sudėties požymių. Tinkamai nustatytas priežastinis ryšys sujungia nusikalstamą veiką ir padarinius į vieningą visumą, kuri leidžia tiksliai parinkti ją atitinkančią baudžiamojo įstatymo normą. Taikant BK 281 str., priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 str. nurodytus padarinius, priežastis. Nustačius, kad kaltininkas, net ir nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, sprendžiama, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais. Be to, tais atvejais, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 str. numatyti padariniai, neįvyktų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti visų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.
Teisme ištirtų, aukščiau išdėstytų įrodymų visuma, sujungus juos į vientisą grandinę, patvirtina, kad kaltinamasis V. R. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, o būtent minėtus KET 106, 111 bei 125 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Apklaustas teisme kaltinamasis V. R. parodė, jog ryte išvažiuojant iš kiemo, kad išvažiuoti reikėjo padaryti manevrą. Dešinėje matėsi dviratininkas, prieš darant kairį posūkį, automobilis buvo sustojęs, nes reikia pasižiūrėti į abi puses. Iš kairės buvo toli dviratininkas, jis, V. R. pasuko ir leidosi miesto centro link, važiavo nuo pusės iki metro nuo dešinio kelkraščio, priartėjęs prie posūkio į dešinę pamatė, kad dviratininkas už 30 m už jo nuo kalniuko. Už jo daugiau nieko nebuvo, įjungė dešinį posūkį ir įvažiavo, jis, V. R. išgirdo atsitrenkimą iš dešinės už jo, V. R. nugaros, instinktyviai suktelėjo vairą į kairę, išlipęs pamatė nukentėjusįjį, jis sakė, kad skauda ranką ir reikia gydytojų pagalbos. Po atsitrenkimo jo, V. R. automobilis trukdė kitiems važiuoti ir jis, V. R. patraukė automobilį į šoną. Nuo dešinio krašto kai jis, V. R. pradėjo manevrą buvo apie metrą, tarp pusės ir metro. Prieš įvažiuojant matė dviratis iki jo, V. R. apie 20, 25 m buvo, jokios problemos nebuvo nei jam, V. R., nei dviratininkui. Kai išvažinėjo iš kiemo, atstumas buvo didelis tarp jo ir dviratininko, jokio pavojaus nematė. Jo, V. R. manevras buvo saugus. Atliekant manevrą susidūrimas įvyko, automobilis jau buvo pasislinkęs Kalvarijų g. kryptimi. Jis, V. R. lėtai judėjo. Po stabdymo pėdsako, dviratis galimai buvo nevaldomas, galėjo jį užnešti ant slydimo, gal sąmoningai dviratininkas pasuko. Jis, V. R. yra tikras, kad rodė dešinio posūkio signalą. V. R. paaiškinime iškarto po įvykio nurodyta, kad dešiniąja ,,mažosios“ Kalvarijų gatvės, kurioje yra po vieną eismo juostą į abi puses, važiavo link miesto centro ir, įsitikinęs, kad jo važiavimo kryptimi, nėra jokių klūčių ir įjungęs dešiniojo posūkio signalą, pradėjo posūkį į dešinę į Kalvarijų gatvę. Prieš sukdamas galinio vaizdo veidrodėliuose ant kalniuko maždaug 20-25 m už jo automobilio pastebėjo atvažiuojantį dviratininką. Kitų transporto priemonių nebuvo, todėl dviratininkas turėjo visas galimybes aplenkti iš kairės pusės jo vairuojamą automobilį, jeigu priklausomai nuo jo greičio, būtų jį pasivijęs. Dėl nežinomų priežasčių dviratininkas nusprendė jau į posūkį įvažiavusį jo vairuojamą automobilį lenkti iš dešinės ir įsirėžė į automobilio dešinės pusės galines dureles. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. R. parodė, jog nuo įvažiavimo link Kalvarijų Sodų 1-oios g. 201 I ir L pastato iki įvažiavimo į Kalvarijų g. važiuojamąją dalį važiavimo kryptimi link Ateities g. buvo apie 40 metrų atstumas, todėl važiavo apie 10-20 km/h greičiu. Išvažiuodamas į pravažiavimą link Pušyno kelio matė iš dešinės ties sankryža su Kalvarijų Sodų 1-ąja g., t. y. apie 40-50 metrų atstumu atvažiuojantį dviračiu asmenį. Kokiu greičiu jis važiavo nurodyti negalėjo, nes jis buvo pakankamai toli ir buvo įsitikinęs, kad sankryžoje galės saugiai atlikti kairį posūkį, važiavimo kryptimi link Pušyno kelio, pravažiuojant Kalvarijų g. 199 numeriu pažymėtą pastatą, kadangi toje kelio dalyje kelio važiuojamoji dalis nuo žalios vejos nėra atskirta borteliu ir akivaizdžiai matoma, todėl manė, kad nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto važiavo apie 0,5 - 1,0 metro atstumu. Važiuodamas nuokalne ir privažiuodamas įvažiavimą į Kalvarijų g., pažiūrėjęs į dešinį galinio vaizdo veidrodį, važiuojančių transporto priemonių ir dviračiu važiavusio asmens nematė, todėl įjungęs dešinio posūkio signalą, pradėjo mažinti važiavimo greitį. Likus iki įvažiavimo į Kalvarijų g. apie 10 metrų atstumui pradėjo atlikinėti dešinio posūkio manevrą ir tuo pačiu metu išgirdo kažkokį garsą ties automobilio dešinio šono galine dalimi. Išgirdęs keistą garsą ties automobilio dešiniu šonu, instinktyviai suko automobilio vairą į kairę pusę ir stabdydamas automobilį sustojo viduryje įvažiavimo į Kalvarijų g. V. R. parodymų patikrinimo vietoje metu pastarasis paaiškino, kad kai automobilyje išgirdo atsitrenkimo garsą tuo metu vairuodamas automobilį buvo pradėjęs atlikinėti dešinio posūkio manevrą į įvažiavimą link Kalvarijų g. ir automobilio priekine dalis iki Kalvarijų g. važiavimo kryptimi link Ateities g. dešinio važiuojamosios dalies krašto buvo apie 7,5 metro atstumu. Automobilio galinė dalis dar buvo pravažiavime tarp Karvarijų sodų g. 1 –osios g. link Pušyno kelio ir iki pravažiavimo dešinio važiuojamosios dalies krašto automobilio dešinės pusės galinis ratas buvo -0,4 m, priekinis buvo pravažiavime link Kalvarijų g. ir iki pravažiavimo Kalvarijų sodų 1-osios g. link Pušyno kelio dešinio važiuojamosios dalies krašto -1,0 m. Apklaustas teisme nukentėjusysis R. L. dėl eismo įvykio mechanizmo aplinkybių davė skirtingus parodymus nei kaltinamasis V. R.. Nukentėjusysis R. L. parodė, kad 2014-04-15 važiavo į darbą ryte dviračiu mažąja Kalvarijų gatve tiesiai, iš kiemo išvažiavo automobilis, važiavo greta link centro. Automobilis staiga pasuko blokuodamas jam, R. L. kelią. Susidūrė, jam, R. L. lūžo ranka. Automobilis išsukinėjo iš kiemo apie 8 metrus prieš jį, R. L., jie važiavo lygiagrečiai, jo, R. L. dviračio priekinis ratas buvo prie automobilio galinių durelių, po to automobilis pagreitėjo ir suko. Jis, R. L. važiavo apie 0,5 metro nuo kelkraščio, o automobilis apie 1.5 metro. Važiavo nuo kalniuko, gal kažkiek ir greitėjo jo važiavimas. Kai pamatė, kad automobilis daro manevrą, jis buvo nutolęs apie 4 m., jis, R. L. pradėjo stabdyti, sukti į kairę, dviračio greitis buvo gan didelis. Manė, kad automobilis tiesiai važiuos, įspėjamųjų signalų įjungtų nematė. Automobilį pastebėjo apie 8-10 m. iki jo, R. L., jis stovėjo per vidurį įvažiavimo į gatvę, judėjo gal 20-30 km/h, jis, R. L. leidosi nuo kalno. Kai susilygino su automobiliu, greitis buvo gal 20-30 km/h, jis, R. L. pasiruošė ekstremaliam stabdymui. Dviratyje yra du stabdžiai, stabdė galiniu, nes priekinis skirtas nuokalnėje prilaikyti dviračiui, abiem stabdžiais stabdyti yra rizikinga, gali persiversti per priekį. Susidūrimas įvyko gal ties sankryžos riba, kai automobilis pasuko. Jis, R. L. stabdė ir truputį svoriu mėgino nukreipti kairiau dviratį, kad išvengti susidūrimo. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad važiuojamosios kelio dalies plotis - 6 m. Abi transporto priemonės iš įvykio vietos patrauktos (t. 1, b. 1. 6-15). 2014-11-21 V. R. parodymų patikrinimas vietoje patvirtino savo parodymus (t. 1, b. 1. 39-49). 2014-11-26 nukentėjusysis R. L. parodymų patikrinimas vietoje patvirtino savo parodymus (t. 1, b. 1. 69-80). 2014-04-15 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad automobiliui Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas - nubrozdintos dešinės pusės galinės durys, galinis sparnas ir galinio bamperio dešinys šonas (t. 1, b. 1. 16-17) 2014-04-15 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad dviračiui „Alpina“ apgadintas - nubrozdintas vairas, sulankstytas priekinis ratas, nubrozdinta sėdynė, priekinis sparnas, sulaužytas galinis žibintas, nuo stabdymo nutrintas galinio rato protektorius (t. 1, b. 1. 20-21) 2015-03-31 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-3052 (14) nurodyta, kad eismo įvykio mechanizmo fragmentai tikėtina buvo tokie: dviratininkui R. L. važiuojant pravažiavimu nuo Kalvarijų sodų 1-osios g. link Pušyno kelio, jam iš kairės nuo pastato Nr. 201, į tą patį pravažiavimą įvažiavo automobilis Citroen Xsara. Važiuojant nuokalne dviratininkas R. L. efektyviai stabdė ir dviračio kaire puse ties stabdymo pėdsako pabaiga ar iš karto už jo susidūrė su kairiau jo mažesniu greičiu važiuojančio ir į dešinę pusę link įvažiavimo į Kalvarijų g. sukančio automobilio Citroen Xsara dešinio šono galine dalimi, kai tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo smailus kampas atviras link jų galinių dalių. Susidūrimas įvyko, kai automobilis Citroen Xsara dešinio posūkio manevrą buvo pradėjęs nemažesniu kaip 1,3 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto, o dviratininkas buvo stabdymo pėdsako pabaigoje ar iškarto už jo. Po susidūrimo dviratininkas krito, o vėliau abi transporto priemonės buvo patrauktos. Tikėtina, kad automobilio Citroen Xsara bei dviračio „Alpina“ susidūrimas įvyko stabdymo pėdsako pabaigoje ar iškarto už jo pabaigos. Negalima nustatyti, kokiu greičiu prieš susidūrimą važiavo automobilis Citroen Xsara bei dviratininkas R. L.. Prieš pat susidūrimą automobilis Citroen Xsara važiavo dešinio posūkio kreive, o dviratininkas iš dešinės į kairę. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Citroen Xsara vairuotojo V. R. veiksmai, - suko į įvažiavimą į Kalvarijų g. prieš tai nepasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies dešinio krašto, dėl to užtvėrė paskui ir dešiniau jo važiuojančiam dviratininkui R. L., - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nepakanka objektyvių duomenų nustatyti, kokia techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (t. 1, b. l. 84-87) Kaltinamojo V. R. iniciatyva byloje buvo pateikti papildomi specialistų tyrimai ir jų išvados. 2015-11-23 UAB ,,Impulsana“ specialisto V. M. specialisto išvadoje Nr. MV 2015-35 nurodyta, kad eismo įvykio, užregistruoto 2014-04-15, apie 07.15 val. Vilniuje, pravažiavime tarp Kalvarijų Sodų 1-osios g. link Pušyno kelio, ties įvažiavimu į Kalvarijų g. prie įvažiavimo į Kalvarijų g. 197A pastato teritoriją, kurio metu automobiliui Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam V. R. atliekant dešinį posūkį į įvažiavimą link Kalvarijų g. į automobilio dešinį šoną atsitrenkė dviračiu važiavęs R. L.. Parodymai, užfiksuoti V. R. parodymų patikrinimo vietoje 2014-11-21 protokole ir jo prieduose techniniu požiūriu yra pagrįsti. Parodymai, užfiksuoti nukentėjusiojo R. L. parodymų patikrinimo vietoje 2014-11-26 protokole ir jo prieduose techniniu požiūriu yra neįtikėtini. Susidariusioje prieš eismo įvykį kelio situacijoje dviračiu važiavęs R. L. galėjo išvengti eismo įvykio, jei būtų efektyviai (abiem stabdžiais) stabdęs dviratį. Dviratininkas galimai taipogi būtų išvengęs eismo įvykio, jei stabdydamas užpakaliniu stabdžiu būtų suvaldęs dviratį bei manevravęs į dešinėje esančią šalikėlę. Pagrindine tiriamo eismo įvykio priežastimi buvo dviračiu vairavusio R. L. techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 p. reikalavimams (t. 2, b. l. 63-80) 2016-02-17 specialisto E. I. Specialisto išvadoje Nr. SPI-01 (16) nurodyta, kad V. R. 2014-11-21 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodytos eismo įvykio kilimo aplinkybės techniniu požiūriu yra įmanomos. R. L. 2014-11-26 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodytos eismo įvykio kilimo aplinkybės techniniu požiūriu nėra įmanomos. Pateiktoje tyrimui medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų vienareikšmiškai nustatyti tikslią automobilio Citroen Xsara ir dviračio susidūrimo vietą. (t. 2, b. l. 82-98) Atsižvelgiant į byloje pateiktas skirtingas specialistų išvadas teismas byloje paskyrė eismo įvykio autotechninę ekspertizę dėl autoįvykio priežasčių, padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, jų priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis, pagrindinės autoįvykio priežasties nustatymo. 2016-08-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1101 (16) nurodyta, kad šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia. Automobilio Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas iš Kalvarijų g. 201 kiemo įvažiavęs į Kalvarijų Sodų 1-ąją g. link pravažiavimo į Kalvarijų g. važiavo gatvės važiuojamosios dalies viduriu kada jam iš paskos važiuojamosios dalies dešiniu pakraščiu, tikėtina apie 30 km/h greičiu artėjo dviratininkas. Likus iki buvusios atsitrenkimo į automobilį Citroen Xsara vietos apie 21 m atstumui, dviratininkas, tikėtina, automobilio posūkio į dešinę pradžios momentu, esant nuo automobilio dešiniojo šono iki važiuojamosios dalies dešiniojo krašto apie 1,7 m atstumui, sureagavo į grėsmę eismo saugumui ir pradėjo stabdyti dviratį galiniu ratu. Dviratis užstabdytu galiniu ratu judėdamas iš dešinės į kairę važiuojamosios dalies dešiniojo krašto atžvilgiu smailiu apie 4° kampu, palikęs 11,1 m ilgio stabdymo pėdsaką, jo pabaigoje, ar tuoj pat už jo, vairo rankenų kairiuoju galu slystamai kontaktavo su automobilio Citroen Xsara galiniu dešinės pusės durelių stiklu, pradinio kontakto metu tarp dviračio išilginės simetrijos ašies ir automobilio dešiniojo šono esant smailam kampui, atviram link transporto priemonių galinių dalių. Dviračio rankenoms pasisukus į kairę dviratis balnelio kairiu kraštu atsirėmė į automobilio galinio dešiniojo sparno šoną, o besisukantis priekinis ratas padangos šonine dalimi slystamai kontaktavo su automobilio kairės pusės durelių priekiniu apatiniu kampu, palikdamas čia tamsios spalvos antsluoksninius pėdsakus, po ko dviratis griuvo ant šono. Eismo įvykio vietoje užfiksuotas dviračio 11,1 m ilgio stabdymo galiniu ratu pėdsakas, įvertinus, kad jis atsitrenkė į važiuojantį automobilį Citroen Xara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka prieš pat stabdymą apie 30 km/h važiavimo greičiui. Eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuota jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų apskaičiuoti automobilio Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo greitį eismo įvykio metu. Pradinio kontakto metu tarp dviračio išilginės simetrijos ašies ir automobilio Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono buvo nedidelis smailus kampas, atviras link transporto priemonių galinių dalių. Dviratis į automobilio Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinį šoną atsitrenkė jo galinio rato stabdymo pėdsako pabaigoje, ar tuo pat už jo. Betarpiškai prieš eismo įvykį, tikėtina, automobilio Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas buvo pradėjęs daryti dešinį posūkį ir automobilis judėjo posūkio kreive, o stabdomas dviratis - iš dešinės į kairę važiuojamosios dalies dešiniojo krašto atžvilgiu smailiu apie 4° kampu. Automobilio Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui važiuojant Kalvarijų Sodų 1-osios g. važiuojamosios dalies dešine puse, o prieš posūkį į dešinę pasitraukus kaip galima arčiau dešiniojo krašto eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Dviratininkas važiuodamas apie 30 km/h greičiu savalaikiai efektyviai - priekiniu ir galiniu ratu - stabdydamas dviratį turėjo techninę galimybę išvengti atsitrenkimo į automobilį. Automobilio Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai - pradėjo daryti kairį posūkį, prieš tai nepasitraukęs kaip galima arčiau Kalvarijų Sodų 1-osios g. važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, kada jam iš paskos važiuojamosios dalies dešiniu kraštu artėjo dviratininkas, kurį jis turėjo objektyvią galimybę pamatyti - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Dviratininko veiksmai - bandydamas pralenkti ties gatvės važiuojamosios dalies, kurios plotis 6,0 m, viduriu važiavusį automobilį Citroen Xsara ties įvažiavimu į Kalvarijų g. pro dešinę pusę, kai eismo įvykio vietoje esamomis kelio sąlygomis tai techniniu požiūriu buvo nesaugu, iškilus grėsmei eismo saugumui, efektyviai nestabdė dviračio, kad išvengti atsitrenkimo į automobilį, kada dviratininkas tokią galimybę turėjo - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Automobilio Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. R. nurodomos aplinkybės apie tai, kad iki eismo įvykio jis važiavo 0,5 ÷ 1,0 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto ir parodymų patikrinimo vietoje 2014-11-21 protokole ir jo prieduose nurodoma automobilio padėtis eismo įvykio metu, neatitinka eismo įvykio vietoje užfiksuoto dviračio stabdymo pėdsako išsidėstymo ir nustatytų transporto priemonių padėčių dviračio atsitrenkimo pradžios momentu. Dviratininkas sureagavo stabdyti dviratį likus iki atsitrenkimo į automobilį vietos apie 21 m atstumui. Dviratininko R. L. parodymų patikrinimo vietoje 2014-11-26 protokole ir jo prieduose nurodyta automobilio Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis, kurioje esant automobiliui jis atsitrenkė į jo dešinį šoną, neatitinka eismo įvykio vietoje užfiksuoto jo dviračio stabdymo pėdsako išsidėstymo ir nustatytų transporto priemonių padėčių dviračio atsitrenkimo pradžios momentu. Eismo įvykio vietoje užfiksuoto dviračio galinio rato stabdymo pėdsako išsidėstymas Kalvarijų Sodų 1-osios g. važiuojamosios dalies atžvilgiu ir nustatytas dviračio atsitrenkimo mechanizmas į automobilio Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono galinę sritį nurodo, kad vairuotojas posūkį į dešinę pradėjo apie 1,7 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. (t. 2, b. l. 140-149) Ekspertas V. Š. teisme apklaustas dėl pateikto ekspertizės akto paaiškino, jog išvadose gal ir yra klaidų ar gramatikos, ar stilistikos. Naudojo tikėtinumo skalę. 7 išvada dėl vairuotojo veiksmų kategoriška. 1, 5 tikėtina išvada, nes eismo įvykio eigos visų parametrų atkurti negali. Išvada nors kategoriška, bet tikėtinumo faktas lieka.
Įvertinęs surinktų įrodymų visumą teismas tiek kaltinamojo V. R., tiek nukentėjusiojo R. L. parodymus viso proceso metu dėl eismo įvykio esminių aplinkybių vertina kaip netikslius, prieštaringus tarpusavyje, neatitinkančius objektyvios ir pagrįstos bylos medžiagos ir jais dėl eismo įvykio mechanizmo teismas nesivadovauja. Pastarųjų parodymai dėl eismo įvykio mechanizmo yra svarbūs ir patikimi tik dėl aplinkybių kas, kuria kryptimi, kokiomis transporto priemonėmis judėjo. Pastarųjų parodymus dėl eismo įvykio mechanizmo paneigia techniniai ekspertizės akte pateikti duomenys ir padarytos išvados kuriomis teismas vadovaujasi. T.y. 2016-08-25 ekspertizės akte nurodyta, jog automobilio Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. R. nurodomos aplinkybės apie tai, kad iki eismo įvykio jis važiavo 0,5 ÷ 1,0 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto ir parodymų patikrinimo vietoje 2014-11-21 protokole ir jo prieduose nurodoma automobilio padėtis eismo įvykio metu, neatitinka eismo įvykio vietoje užfiksuoto dviračio stabdymo pėdsako išsidėstymo ir nustatytų transporto priemonių padėčių dviračio atsitrenkimo pradžios momentu. Ekspertas V. Š. teisme paaiškino, kad pagal parodymus negalima nustatyti susidūrimo kontakto. Padėtys neatitinka logiškai suvokiamos judėjimo trajektorijos. Pagal parodymus jei tęsti judėjimą tai galiniai ratai automobilio užvažiuos per bordiūrą. Ekspertizės akte nurodyta, kad dviratininko R. L. parodymų patikrinimo vietoje 2014-11-26 protokole ir jo prieduose nurodyta automobilio Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis, kurioje esant automobiliui jis atsitrenkė į jo dešinį šoną, neatitinka eismo įvykio vietoje užfiksuoto jo dviračio stabdymo pėdsako išsidėstymo ir nustatytų transporto priemonių padėčių dviračio atsitrenkimo pradžios momentu. Ekspertas A. Š. teisme paaiškino, kad buvo įvertintos galimos padėtys kontakto metu. Paimti visi parametrai, kokios buvo sekos atskiru momentu. Kad programa sumodeliuotų tokią trajektoriją buvo priimtos tokios sekos. Tokią trajektoriją, kad automobilis dviračio stabdymo pėdsako pabaigoje yra neženkliai pasisukęs iš kairės į dešinę ir žiūrint tokia tolimesne trajektorija automobilis atsiduria Kalvarijų g. Modeliuoti galima kitą trajektoriją, bet turi gauti transporto priemonių padėtis, kurias laiko, kad buvo susidūrimo metu. Turi pririšti trajektoriją prie užfiksuoto dviračio stabdymo pėdsako. Turi būti išlaikytos sąlygos. 6 psl. nėra jokių pradinių duomenų, tai yra fazė. Tai fazės užduota kiek automobilis turi judėti tokia trajektorija, kad jis atsidurtų būtent padėtyje tokioje, kuri pavaizduota 9 pav. Nėra taip, kad šiuo atveju vairuotojas pasuka vairą, laiko vairą, įvažiuoja į Kalvarijų g. ir automobilis pradeda važiuoti ir tik lieka išlyginti vairą. Turi būti atskiros fazės kur koreguojamas automobilio judėjimas vairu ir tas yra pavaizduojama. 6 psl. pvz. automobilis įvažiuos į Kalvarijų g. ir važiuos statmenai. Jei bet kokius duomenis įvesi, tai tokios automobilio trajektorijos negausi. Tada arba važiuoja statmenai, arba važiuoja per bordiūrus. Ir savaime suprantama kad joks vairuotojas tokio posūkio niekada gyvenime neatliks. Pagal byloje nustatytas aplinkybes eismo įvykio vietoje buvo užfiksuotas dviračio, kuriuo važiavo R. L., 11,1 m ilgio stabdymo pėdsakas. Taip pat buvo nustatytas objektyviai užfiksuoti automobilio ,,Citroen Xsara“ išoriniai sugadinimų požymiai. Apžiūros protokole nurodyti ir dviračio ,,Alpina“ išoriniai sugadinimai. Teismas taip pat neturi pagrindo nesivadovauti eismo įvykio vietos plane užfiksuotais duomenimis. Kadangi byloje nebuvo eismo įvykio eigos visų parametrų ekspertai naudodami išvadų skalę tikėtina, nurodė tokį eismo įvykio mechanizmą, jog automobilio Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas iš Kalvarijų g. 201 kiemo įvažiavęs į Kalvarijų Sodų 1-ąją g. link pravažiavimo į Kalvarijų g. važiavo gatvės važiuojamosios dalies viduriu kada jam iš paskos važiuojamosios dalies dešiniu pakraščiu, tikėtina apie 30 km/h greičiu artėjo dviratininkas. Likus iki buvusios atsitrenkimo į automobilį Citroen Xsara vietos apie 21 m atstumui, dviratininkas, tikėtina, automobilio posūkio į dešinę pradžios momentu, esant nuo automobilio dešiniojo šono iki važiuojamosios dalies dešiniojo krašto apie 1,7 m atstumui, sureagavo į grėsmę eismo saugumui ir pradėjo stabdyti dviratį galiniu ratu. Dviratis užstabdytu galiniu ratu judėdamas iš dešinės į kairę važiuojamosios dalies dešiniojo krašto atžvilgiu smailiu apie 4° kampu, palikęs 11,1 m ilgio stabdymo pėdsaką, jo pabaigoje, ar tuoj pat už jo, vairo rankenų kairiuoju galu slystamai kontaktavo su automobilio Citroen Xsara galiniu dešinės pusės durelių stiklu, pradinio kontakto metu tarp dviračio išilginės simetrijos ašies ir automobilio dešiniojo šono esant smailam kampui, atviram link transporto priemonių galinių dalių. Dviračio rankenoms pasisukus į kairę dviratis balnelio kairiu kraštu atsirėmė į automobilio galinio dešiniojo sparno šoną, o besisukantis priekinis ratas padangos šonine dalimi slystamai kontaktavo su automobilio kairės pusės durelių priekiniu apatiniu kampu, palikdamas čia tamsios spalvos antsluoksninius pėdsakus, po ko dviratis griuvo ant šono. Ekspertizės akte padaryta kategoriškos išvados, jog automobilio Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui važiuojant Kalvarijų Sodų 1-osios g. važiuojamosios dalies dešine puse, o prieš posūkį į dešinę pasitraukus kaip galima arčiau dešiniojo krašto eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Dviratininkas važiuodamas apie 30 km/h greičiu savalaikiai efektyviai - priekiniu ir galiniu ratu - stabdydamas dviratį turėjo techninę galimybę išvengti atsitrenkimo į automobilį. Automobilio Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai - pradėjo daryti kairį posūkį, prieš tai nepasitraukęs kaip galima arčiau Kalvarijų Sodų 1-osios g. važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, kada jam iš paskos važiuojamosios dalies dešiniu kraštu artėjo dviratininkas, kurį jis turėjo objektyvią galimybę pamatyti - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Dviratininko veiksmai - bandydamas pralenkti ties gatvės važiuojamosios dalies, kurios plotis 6,0 m, viduriu važiavusį automobilį Citroen Xsara ties įvažiavimu į Kalvarijų g. pro dešinę pusę, kai eismo įvykio vietoje esamomis kelio sąlygomis tai techniniu požiūriu buvo nesaugu, iškilus grėsmei eismo saugumui, efektyviai nestabdė dviračio, kad išvengti atsitrenkimo į automobilį, kada dviratininkas tokią galimybę turėjo - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
Šioje byloje nagrinėjant įvykio situaciją teisme buvo pateikta, atlikta nemažai procesinių veiksmų renkant duomenis, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Atliktų tyrimo veiksmų rezultate gauti taip pat ir prieštaringi duomenys apie autoįvykio aplinkybes. Todėl teismas turi atliekant duomenų tikrinimą, nustatyti jų patikimumą bei įrodomąją vertę ir išspręsti klausimą, kuriuos iš gautų duomenų pripažinti ar nepripažinti įrodymais. Aiškinantis autoįvykio aplinkybes, buvo gautos papildomai autotechninės specialistų, ekspertų išvados ir autotechninės ekspertizės aktas, kuriuose pateikiami ir skirtingi duomenys bei išdėstytos prieštaringos išvados dėl autoįvykio priežasčių. Vertinant tokius bylos duomenis, teismui svarbu nustatyti patikimus bylos duomenis, kurie sudaro pagrindą teisingoms išvadoms apie autoįvykio aplinkybes ir jį sukėlusių asmenų kaltę. Pažangiausių mokslo rekomendacijų bei techninių priemonių panaudojimas yra itin reikšmingas šios kategorijos bylose, tačiau tam, kad gauti teisingas išvadas, labai svarbu panaudoti tikslius pirminius duomenis, kurių pagrindu yra taikomos mokslinės metodikos. Šiuo atveju vertinant pateiktus specialistų tyrimus ir išvadas bei ekspertizės aktą akivaizdu, kad ekspertizės akte buvo vadovaujamasi objektyviais išeitiniais eismo įvykio taškais, t.y. užfiksuotu dviračio stabdymo pėdsaku, automobilio išoriniais sugadinimais, dviračio ,,Alpina“ išoriniais sugadinimais. Vertinant eksperto V. M. teisme pateiktą pirmą išvadą, tiek specialisto E. I. išvadą matyti, jog pagrindiniai matavimai pririšti iš esmės prie parodymų parodymų patikrinimo vietoje metu duotų paaiškinimų. Šiuo atveju teismas kreipia dėmesį į eksperto V. Š. paaiškinimą teisme, kad trajektorija turi būti pririšta prie užfiksuoto dviračio stabdymo pėdsako. Turi būti išlaikytos sąlygos. 6 psl. nėra jokių pradinių duomenų, tai yra fazė. Tai fazės užduota kiek automobilis turi judėti tokia trajektorija, kad jis atsidurtų būtent padėtyje tokioje, kuri pavaizduota 9 pav. Nėra taip, kad šiuo atveju vairuotojas pasuka vairą, laiko vairą, įvažiuoja į Kalvarijų g. ir automobilis pradeda važiuoti ir tik lieka išlyginti vairą. Turi būti atskiros fazės kur koreguojamas automobilio judėjimas vairu ir tas yra pavaizduojama. 6 psl. pvz. automobilis įvažiuos į Kalvarijų g. ir važiuos statmenai. Jei bet kokius duomenis įvesi, tai tokios automobilio trajektorijos negausi. Tada arba važiuoja statmenai, arba važiuoja per bordiūrus. Ir savaime suprantama, kad joks vairuotojas tokio posūkio niekada gyvenime neatliks. Vesdami duomenis ieškojo trajektorijos. Juk programa pati nežino nei kur tas automobilis važiavo, nei kokioje gatvėje. Čia yra pvz. skiriamoji salelė kuri taip pat turi įtakos judėjimo trajektorijai. Jei ji būtu siaura, tai tas posūkis būtų atliekamas visai kitais parametrais. 6 išvada, nustatytos aplinkybės, kad dviratininkas, dviračio rankena slystamai kontaktavo su durelių stiklu galiniu ir ratas įsirėmė į durelių kampą, balnelis įsirėmė į galinio dešinio sparno kampą ir paliko kontakto pėdsakus. Jei automobilis būtų 70 ar 90 cm. arčiau dešinės, tada dviratininkas, tikėtina, būtų atsitrenkęs galinį dešinį kampą. Jei vairuotojas būtų iš anksto pasitraukęs prie važiuojamosios dalies dešinio pakraščio, dviratininkas nebūtų turėjęs galimybės tęsti judėjimo numatyta kryptimi. Jis turėjo tada iš anksto lėtinti greitį. Jei vairuotojas būtų pasitraukęs iš anksto, dviratininkas būtų sureagavęs ankščiau. Teigia, kad susidūrimas įvyko kur stabdymo pėdsakas pasibaigia, atstumas 1.3 pėdsakas. Ne ilgis dviračio svarbus, o plotis jo. 3 psl. parašyta kairės pusės durelių automobilio, tai klaida. 7 psl. paskutinė pastraipa sutinku, kad tai klaida. Tai ne kairys posūkis. 7 psl. viršuje formulė, skaičius 10, tai dviračio judėjimo greitis atsitrenkimo į automobilį metu. Pobūdis įvardinamas kaip slystamas pagal sugadinimų padarymo mechanizmą. Yra braukimo pėdsakai ant galinio stiklo, tai vadinasi dviratis kontakto metu praslydo. Sugadinimų padarymo mechanizmas nurodo į slystamą kontaktą. Pėdsakai ant dešinio stiklo jų nebuvo matyti, tik buvo užfiksuota. Slystamasis pėdsakas buvo paliktas tai vairo rankena. Ant stiklo lanko formos pėdsakas. Kontakto pėdsakai ant durelių rato padangos. 4 psl. pasuktos rankenos pavaizduotos. Padėtys kontakto metu. Kontaktas vyksta tam tikrą laiką. Iš pradžių rankena, po to pasisuka dėl to kontakto vairas, tada sudaromos sąlygos kontaktuoti priekiniam ratui. Po to ratas pasisuka į kairę. Tada negali judėti toliau. Pradeda sukti vairą staigiai į kairę. Tada keičia judėjimo kryptį, pradeda svirti ant dešinio šono. Procesas vyksta tam tikrą laiko tarpą. Nuo pradinio sąlyčio iki išsiskyrimo. 3 psl. pastraipa po pav., kad dviračio balnelis kairiu kraštu atsirėmė į automobilio dešinio sparno šoną, pagal mechanizmą turėtų būti toks atsirėmimas. Pagal nustatytą eigą kontakto metu tikėtina, kad kontakto metu galėjo prisiliesti ir balnelis. Nustatyta tik požymių padarymo seka. Taip galėjo būti dviratininko kažkokia tai, aprangos ar dar kas tai galėjo būti. Sunku pasakyti. Jei ratas kontaktuoja, pėdsakas atitinka rato geometrinę formą, tai rankeną turėtų būti ties durelių stiklu. Galėjo būti rankena, galėjo būti ranka. 7 psl. paskutinė pastraipa, kad veiksmai padaryti tokiu būdu, čia buvo priskaičiuota visokių formulių ir iš skaičiavimų visokių padarytas toks teiginys. 8 psl. 5 pastraipa. Bandymas pralenkti, kad toje situacijoje, kuris reagavo stabdyti, jis bandė pralenkti. Lenkimo nebuvo. Pralenkimas tai pravažiavimas pro lėčiau judančią transporto priemonę. Toje konkrečioje situacijoje tas buvo nesaugu. Pagal sankryžos formą, jei automobilio vairuotojas važiuoja toliau važiuojamosios dalies viduriu tiesiai, tai jis atsiduria arčiau dešinio krašto. Nes tas pravažiavimas krypsta į kairę ir tokiu atveju automobilis, jei važiuoja prieš tą sankryžą ties viduriu, tai jei jis tęs judėjimą atsidurs arčiau dešinio krašto. Tokiu atveju dviratininkas turėjo keisti kryptį į kairę link automobilio. Už tos sankryžytės tas pravažiavimas krypsta kairiau. Jei ten nebūtų tų sankryžų ir būtų tiesus pravažiavimas, tai niekas dviratininkui nedraudžia, jei automobilis važiuoja viduriu kelio, niekas nedraudžia dviratininkui važiuoti šone. 4 išvada. Parodymai prieštaringi. Pagal parodymus negalima sustatyti susidūrimo kontakto. Padėtys neatitinka logiškai suvokiamos judėjimo trajektorijos. Pagal parodymus V. R. jei tęsti judėjimą tai galiniai ratai automobilio užvažiuos per bordiūrą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes teismas kaip objektyvius įrodymus vertina ekspertizės aktą ir šiam neprieštaraujančias specialisto išvadas. Teismas šiuo atveju kreipia dėmesį ir į praktinio ekspertinio darbo stažą pateikiant tyrimo išvadas bei tai, kad šiuo atveju buvo atlikta komisinė ekspertizė.
Byloje kaltinamojo inciatyva buvo pateikta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinierijos fakulteto Automobilių transporto katedros vedėjo 2017-01-04 raštas Nr. 0726-103-154, kuriame buvo išanalizuotas V. R. pateiktas prašymas dėl techninės dviračio nusukimo galimybės prašyme nurodytomis aplinkybėmis, buvo atliktas eksperimentinis bandymas, kurio rezultate pateikta išvada, jog yra techninė galimybė, kad apie 10 km/h greičiu važiuojantis dviratis apie 3,5 m ilgio ruože vertikalioje padėtyje ant sausos asfalto dangos būtų nusukęs į dešinę minėtame 3,5 m ilgio ruože. 2017-01-10 UAB „Impulsana“ eksperto V. M. išvadoje Nr. MV 2017-03 nurodyta, kad techniniu požiūriu yra galimas dviratininko manevras (eismo įvykio, užregistruoto 2014-04-15, apie 07.15 val. Vilniuje, pravažiavime tarp Kalvarijų Sodų 1-osios g. link Pušyno kelio, ties įvažiavimu į Kalvarijų g. prie įvažiavimo į Kalvarijų g. 197 A pastato teritoriją, automobiliui Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam V. R., atliekant dešinį posūkį į įvažiavimą link Kalvarijų g. į automobilio dešinį šoną atsitrenkė dviračiu važiavęs R. L., metu), kai dviratininkas prieš manevrą judėjo pagal 2014-04-15 Eismo įvykio vietos plane „3“ pozicija pažymėtą pėdsaką, o atsitrenkė į automobilį Citroen Xsara valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje, kaip tai užfiksuota įtariamojo V. R. parodymų patikrinimo vietoje 2014-11-21 protokole ir jo prieduose (imant už pagrindą, kad dviratininko greitis prieš stabdymą buvo 30 km/h, o lėtėjimas stabdant - 2,72 m/s²). Pažymėtina, jog BPK 197 straipsnyje nustatyta, kad liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti galima atkurti tiriamo įvykio situaciją, aplinką, asmenų veiksmus ar kitas aplinkybes ir atlikti reikiamus bandymus. BPK 197 straipsnis nurodo, kad eksperimentas daromas sąlygomis, maksimaliai panašiomis į buvusias tiriamo įvykio metu. Šiuo atveju iš rašto matyti, kad tokios sąlygos neaprašytos, jos turi atitikti vietos, oro sąlygas, dviračio modelį, svorį ir kt. Kadangi rašte nurodytos tyrimo sąlygos neatitinka sąlygų, kurios keliamos eksperimento atlikimui, šio rašto kaip objektyvaus įrodymo byloje teismas nevertina. Taip pat teismas 2017-01-10 V. M. išvados kaip pagrįstos nevertina, kadangi ji neatitinka aukščiau aptartos įrodymų visumos, kuriuos teismas vertina kaip pagrįstus.
Atsižvelgiant į nustatytus ir aukščiau aptartus įrodymus teismas tikslina kaltinimą, vietoj kaltinime nurodytų aplinkybių, jog V. R. ,,nedavė kelio greta iš dešinės, šalia dešinio važiuojamosios dalies krašto...,, tikslinti, ,,kai jam iš paskos važiuojamosios dalies dešiniu kraštu artėjo dviračiu ,,Alpina" dviratininkas R. L. ir su juo susidūrė". Šis tikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir nepažeidžia kaltinamojo V. R. teisių į gynybą.
Dėl išdėstytų aplinkybių spręstina, kad objektyvūs įrodymai byloje yra kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos schema, fotolentelės, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai bei ekspertizės aktas. Akivaizdu, jog eismo įvykio aplinkybių tyrimas buvo apsunkintas, nes automobilis iš eismo įvykio vietos buvo patrauktas. Tačiau pagal nustatytus ir aptartus objektyvius įrodymus teismas vertina, jog šiuo atveju abu eismo įvykio dalyviai yra atsakingi už eismo įvykio kilimą. Šią aplinkybę patvirtino ir ekspertizės akte pateiktos išvados bei eksperto paaiškinimai teisme. Byloje nustatyta kad V. R. automobiliu pradėjo manevrą būdamas nutolęs daugiau negu leistina pagal KET nuo kelio krašto ir tai suklaidino R. L., po to, kai R. L. suprato, kad automobilis atliks dešinio posūkio manevrą, dviratininkas stabdė dviratį galiniu rato stabdžiu, dviratis užstabdytu galiniu ratu judėdamas iš dešinės į kairę važiuojamosios dalies dešiniojo krašto atžvilgiu palikęs 11,1 m ilgio stabdymo pėdsaką, jo pabaigoje, ar tuoj pat už jo, slystamai kontaktavo su automobilio Citroen Xsara. Jei dviratininkas būtų intensyviai dviem stabdžiais stabdęs dviratį eismo įvykis galėjo neįvykti. Tačiau kaltinamasis V. R. manevrą į dešinę pradėjo nutolęs toliau nei leidžia KET taisyklės, kas suklaidino R. L. ir tai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykio kilimui. Šioje situacijoje jei V. R. vairuojamas automobilis iš anksto būtų važiavęs arčiau dešiniojo krašto, dviratininkas būtų sureagavęs anksčiau, dviratininkas nebūtų galėjęs tęsti judėjimo numatyta kryptimi, dviratininkas būtų apvažiavęs iš kairės pusės arba anksčiau sulėtinęs greitį ir važiavęs automobiliui iš paskos. Taigi, kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę, juo labiau būdamas padidinto pavojaus šaltinio vairuotojas, privalėjo būti atsargus ir atidus, kaip minėta pastarasis manevrą automobiliu į dešinę pradėjo nutolęs toliau nei leidžia Kelių eismo taisyklės ir tai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykio kilimui. Todėl būtent kaltinamojo veika buvo autoįvykio metu kilusių pasekmių – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priežastis. Tokie kaltinamojo V. R. veiksmai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. 2016-06-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M. – Č. nurodė, kad R. L. nustatyta minkštųjų audinių patinimas kairio riešo srityje su stipinkaulio apatinio trečdalio fragmentiniu lūžiu, skafolunatinių raiščių plyšimas. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 63-64).
BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma. Analizuojamu atveju teismas sprendžia, kad kaltės forma yra nusikalstamas nerūpestingumas, V. R. nenumatė, kad jo rizikingas vairavimas gali sukelti sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti. V. R. kaip padidinto pavojaus šaltinio vairuotojas, privalėjo ne tik teoriškai mokėti kelių eismo taisykles, bet ir praktiškai vairuoti transporto priemonę pagal nustatytus reikalavimus eismo dalyviams. Todėl V. R. neatidumas, prieš pradėdamas posūkio manevrą į dešinę ir atlikdamas šį manevrą iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies krašto yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę V. R., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nusikalstamos veikos pobūdį. Tiriant V. R. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra dirbantis, vedęs, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus už padarytą nusikalstamą veiką baudą.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad kaltinamojo V. R. atsakomybę sunkinančių, lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str., 60 str.), V. R. anksčiau nebuvo teistas, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, ir mano, kad V. R. skirtina bauda mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Nukentėjusysis R. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo solidariai priteisti iš civilinių atsakovų kaltinamojo V. R. ir draudimo bendrovės ERGO Insurance Lietuvos filialas (toliau-Draudikas) 1315,16 eurų turtinę žalą ir 5 000 eurų neturtinę žalą.
Bylos nagrinėjimo metu Draudikas dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad dėl turtinės žalos 419, 65 eurų, litais turėtų būti suma, o ne eurais, jei litais tai artima suma ir visi čekiai nurodyti su sumomis ir viskas yra įtraukta. Dėl sugadinto dviračio 347,54 eurų (1200 Lt) prašoma, tai rinkos vertė, remontas kainuotų apie 919 litų, remontas kainuoja pigiau. Už sugadintus daiktus. Nei ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nei pranešant klientui ar draudimo bendrovei nebuvo jokių duomenų apie sugadintus daiktus. Nei vienas daiktas nebuvo parodytas. Pats nukentėjusysis iškvietė po įvykio telefonu greitąją pagalbą. Nukentėjusiajam mokamos draudimo pajamos pilnai padengia negautas pajamas. Pagal pažymą apskaičiuotas už tris paskutinius mėn. akivaizdžiai matyti, kad Sodros išmoka dar truputi didesnė nei jo vidutinės pajamos. Negautos pajamos apskaičiuojamos atskaičius mokesčius, kai atlyginimas gaunamas į rankas. Dėl neturinės žalos. Pagal teismų praktiką esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui nėra priteisiamos tokios sumos. Nuo 600 iki 3000 eurų toks dydis svyruoja neturtinės žalos tokio pobūdžio bylose. Neturėtų viršyti pusės intervalo ką teismai priteisia tokio pobūdžio bylose. Akivaizdu, kad ir nukentėjusiojo veiksmai buvo eismo įvykio priežastis. Pagal tai žalos dydis mažintinas arba visai nepriteisiamas.
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Pagal civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.
Baudžiamojoje byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad dėl kaltinamojo neatsargių nusikalstamų veiksmų eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo R. L. sveikata.
Nukentėjusysis R. L. nurodė, kad po eismo įvykio turėjo gydymo išlaidų pagal turimus kvitus ir čekius, kurie sudaro 419,65 eurų. Iš nuostolių suvestinės matyti, kad masažas pagal 2014-08-05 sąskaita GEMMA Nr. 134 kainavo 120 Lt, vaistai pagal 2014-04-18 čekį kainavo 13,62 Lt, vaistai ketoprofenas pagal 2014-04-22 čekį kainavo 14,71 Lt, vaistai Ketanov pagal 2014-05-08 čekį kainavo 12,72 Lt, Dolmen pagal 2014-04-21 čekį kainavo 12,23 Lt, tvarstis kainavo pagal 2015-05-28 čekį kainavo 8,00 Lt, rentgeno nuotrauka pagal 2014-05-23 čekį kainavo 19,00 Lt, elastinis bintas pagal 2014-05-15 čekį kainavo 16,99 Lt, vaistai pagal 2014-05-30 čekį kainavo 1,58 Lt, vaistai pagal 2014-05-30 čekį kainavo 25,44 Lt, ortopedinės priemonės pagal 2014-06-09 sąskaitą Nr. 54 kainavo 40,00 Lt, riešo įtvaras pagal 2014-07-23 sąskaitą VF0374195 kainavo 43,20 Lt, viso 94,85 eurai (kas sudaro 327,49 Lt). R. L. nedarbingumo pažymėjimas tęsėsi nuo 2014-04-15 iki 2014-08-13 (2014-08-14 į darbą), tokiu atveju kelionės išlaidos atlyginamos pagal visuomeninio transporto bilietą 2015-04-16 čekį, kainavo 1,92 Lt, visuomeninio transporto bilietas pagal 2014-06-09 čekį kainavo 22,00 Lt, visuomeninio transporto bilietas pagal 2014-07-30 čekį kainavo 44,00 Lt, visuomeninio transporto bilietas pagal 2014-05-16 čekį kainavo 24,20 Lt, viso 26,68 eurai (kas sudaro 92,12 Lt). Teismas vertina, kad R. L. civilinis ieškinys šioje dalyje dėl turinės žalos, kurią, pasak nukentėjusiojo, jis išleido gydymuisi dėl patirto nusikaltimo sužalojimo tenkintinas iš dalies ir priteistina 121,53 eurų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. L..
Nukentėjusysis R. L. nurodė, kad įvykio metu jam buvo sugadintas dviratis ,,Alpina“, kurio kaina 2014-04-15 buvo 347,54 eurų. Byloje pateiktas defektacijos aktas iš kurio matyti, kad 2014-05-14 apžiūrėto dviračio atstatymo kaina keičiant reikiamas dalis ir įskaitant meistro darbą bei dviračio sureguliavimą sudaro apie 919 Lt (266,16 eurų). Apžiūrėto dviračio dabartinė rinkos kaina yra apie 1200 Lt (347,54 eurų). Atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikta apžiūrėto dviračio atstatymo kaina keičiant reikiamas dalis ir įskaitant meistro darbą bei dviračio sureguliavimą sudaro apie 919 Lt (266,16 eurų), akivaizdu, kad sugadintas dviratis turi likutinę vertę, todėl teismas priteisia šioje dalyje 266,16 eurų R. L. naudai.
Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad V. R. nesunkiai sutrikdė R. L. sveikatą. Byloje nustatyta, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Iš byloje esančios pažymos apie R. L. priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas matyti, jog R. L. už laikotarpius nuo 2014-04-17 iki 2014-04-21, nuo 2014-04-22 iki 2014-04-30, nuo 2014-05-01 iki 2014-05-31, nuo 2014-06-01 iki 2014-06-27, nuo 2014-06-28 iki 2014-06-30, nuo 2014-07-01 iki 2014-07-07, nuo 2014-07-08 iki 2014-07-22, nuo 2014-07-23 iki 2014-07-31, nuo 2014-08-01 iki 2014-08-06, nuo 2014-08-07 iki 2014-08-13 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta ir išmokėta 1235,02 eurų (kas atitinka 4264,28 Lt) ligos pašalpa. Iš R. L. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad už 2014 m. sausio mėnesį iš viso priskaičiuota išmokėti suma – 292,77 eurų, už 2014 m. vasario mėnesį iš viso priskaičiuota išmokėti suma – 313,01 eurų, už 2014 m. kovo mėnesį iš viso priskaičiuota išmokėti suma – 313,01 eurų, viso 918,79 eurų. Vidutinės darbo dienos pajamos sudaro 14,82 eurų (918,79 : 62). Nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas R. L. nuo 2014-04-17 iki 2014-08-13. Negautas pajamas per nedarbingumo laikotarpį sudarė 1215,24 eurų (14,82 x 82 = 1215,24), ligos pašalpa sumokėta 1235,02 eurų, kadangi R. L. išmokėta ligos pašalpa didesnė nei negautos pajamos, R. L. nepriteisiamos negautos pajamos, civilinis ieškinys dėl 196,38 eurų negautų pajamų atmestinas kaip nepagrįstas.
Nukentėjusysis R. L. nurodė, kad eismo įvykio metu buvo sugadinti šie daiktai -mobilus telefonas Huawei G510 Ascend, 214 eurų vertės, džinsai, 49,81 eurų vertės, striukė, 59,08 eurų vertės, akiniai ,,Polaroid“, 28,67 eurų vertės, viso 351,59 eurų. Nei bylos medžiagoje, nei draudimo bendrovei nebuvo pateikta įrodymų, kad mobilus telefonas Huawei G510 Ascend, 214 eurų vertės, džinsai, 49,81 eurų vertės, striukė, 59,08 eurų vertės, akiniai ,,Polaroid“, 28,67 eurų vertės, buvo apgadinti, tačiau iš eismo įvykio aplinkybių akivaizdu, kad R. L. griuvo nuo dviračio dėl eismo įvykio, todėl teismas neturi pagrindo netikėti R. L. paaiškinimais dėl sugadintų daiktų, kurie praėjus po eismo įvykio nemažai laiko nėra išsaugoti. R. L. teisme paaiškino kodėl draudimo bendrovei laiku pretenzijoje daiktų neįvardijo. Todėl teismas vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, nesant pagrindo netikėti, kad nukentėjusiojo nurodyti daiktai dėl įvykio buvo sugadinti, protingumo kriterijumi, atsižvelgiant į tai, kad nurodytos daiktų kainos atitinka rinkos vertę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad visi nurodyti R. L. daiktai nebuvo nauji, priteisia 50 procentų daiktų vertės sumą, t.y. šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant R. L. naudai 175,79 eurų.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam R. L. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, pastarajam teko ilgą laiką kęsti fizines kančias ir skausmą. Dėl patirtos traumos ir tęsiamo gydymo, rankos funkcijų susilpnėjimo, skausmų R. L. patyrė, patiria didelius nepatogumus. Po traumos pats savimi negalėjo pasirūpinti, buvo priklausomas nuo kitų asmenų, negalėjo išvykti į suplanuotą kelionę, atlikti suplanuotų darbų, realizuoti pomėgių. Nukentėjusiojo problemos dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, jų pobūdis tęsiasi pakankamai ilgai, juolab, teismas neturi pagrindo netikėti, kad patirta trauma ir šiuo metu sukelia nukentėjusiajam tiek skausmingus pojūčius, tiek ir apriboja pastarojo aktyvią fizinę veiklą, kas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam daug nepatogumų, dvasinių išgyvenimų ir emocinės depresijos. Teismas neturi pagrindo netikėti ir ta aplinkybe, kad patirtas įvykis ir jo pasekmės sukelia pasekmes ir dėl to, jog R. L. iki šiol jaučia baimę važiuoti su dviračiu, nes bijo bet kokio kontakto su transporto priemonėmis, dėl to jaučia papildomą diskomfortą. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas neatsargus nusikaltimas), padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę blaivus, turėdama teisę vairuoti, automobilis tvarkingas, apdraustas, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad dviratininko veiksmai - bandydamas pralenkti ties gatvės važiuojamosios dalies, kurios plotis 6,0 m, viduriu važiavusį automobilį Citroen Xsara ties įvažiavimu į Kalvarijų g. pro dešinę pusę, kai eismo įvykio vietoje esamomis kelio sąlygomis tai techniniu požiūriu buvo nesaugu, iškilus grėsmei eismo saugumui, efektyviai nestabdė dviračio, kad išvengti atsitrenkimo į automobilį, kada dviratininkas tokią galimybę turėjo - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, taip pat teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose.). Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą asmenį padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai šiuo metu atitinka nuo 580 eurų iki 4344 eurų. Teismas mano, kad šiuo atveju nėra nustatyta tokių faktinių aplinkybių, kurios leistų žymiai nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, ir daro išvadą, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 1800 eurų, teismo nuomone tokia neturtinės žalos suma yra adekvati nukentėjusiojo R. L. patirtam fiziniam skausmui, dvasiniams išgyvenimams, patirtiems nepatogumams, atitinkanti BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų reikalavimus bei bendruosius teisės principus.
Atsakovais bylose dėl eismo įvykių padarytos žalos atlyginimo ieškovo pasirinkimu trauktinas draudikas arba draudikas ir transporto priemonės valdytojas. Sistemiškai aiškinant LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo statymo normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatyminis šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio trečiojo asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas-papildomu. Taigi, LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį ar jo teises perėmusį asmenį. Solidarios atsakomybės principas baudžiamosiose bylose dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo negali būti taikomas.
Eismo įvykio metu padaryta žala nustatoma ir atlyginama vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu. Šio įstatymo 11 str. 1 d. numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio (nuo 2012-06-11), nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.
Atsižvelgiant į išdėstytą, priteistina iš draudimo bendrovės ERGO Insurance Lietuvos filialo 563,48 eurų turtinę žalą ir 1800 eurų neturtinę žalą civilinio ieškovo R. L. naudai.
Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, eismo įvykio metu buvo blaivus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darytina išvada nesant pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonę - specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Atsižvelgiant į nukentėjusiojo R. L. atstovo advokato V. L. darbo ir laiko sąnaudas, teismas vertina, kad išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra realios ir pagrįstos (byloje advokatas proceso metu surašė ir ikiteisminio tyrimo metu bei teismui teikė procesinius dokumentus, byla vyko ilgą laiką, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose). Baudžiamojoje byloje yra pateikti pinigų priėmimo kvitai, kuriuose nurodyta, kad už R. L. atstovavimą teisme R. L. advokatui sumokėjo 1000 eurų. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad išlaidos 1000 eurų yra pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamojo V. R..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam – 20 MGL (753,2 eurų) dydžio baudą.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteisti 563,48 eurų turtinę žalą ir 1800 eurų neturtinę žalą civilinio ieškovo R. L. naudai.
Likusioje dalyje nukentėjusiojo R. L. civilinių ieškinių reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo V. R. 1000 eurų nukentėjusiajam R. L. atstovo advokato paslaugoms apmokėti.
Netaikyti V. R. baudžiamojo poveikio priemonės - specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.