- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-22
- Bylos Nr.
- AS-143-425-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00146-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- H. D.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-ajai valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas H. D. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi su skundu, kurį patikslino, į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – atsakovas, Kalėjimų departamentas) 2011 m. vasario 28 d. nurodymą Nr. 1S-827 ir įpareigoti atsakovą užtikrinti, jog teismo proceso metu pareiškėjas būtų laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Pareiškėjas 2013 m. kovo 5 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti skundžiamo Kalėjimų departamento 2011 m. vasario 28 d. nurodymo Nr. 1S-827 galiojimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, pagrįsdamas prašymą, nurodė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikymo sąlygos neatitinka higienos normų reikalavimų. Tai patvirtina ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. vasario 19 d. raštas Nr. 13-15(2-1)-2-869, kuriame nurodyta, kad kameroje, kurioje laikomas pareiškėjas, temperatūra siekia 13,3 °C, santykinė oro drėgmė – 63,50 proc. Pagal higienos normas, bendrosios paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18– 22 °C, santykinė oro drėgmė – 35–60 proc. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų higienos sąlygų jis nuolat kenčia nepatogumus, yra žalojama jo sveikata.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str. 4, 5 d.).
Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundžiamame Kalėjimų departamento 2011 m. vasario 28 d. nurodyme Nr. 1S-827 pažymėta, jog atsakovas, įvertinęs galimų pasikėsinimų į pareiškėją grėsmę bei siekdamas apsaugoti jį nuo psichologinio poveikio, neprieštarauja, kad pareiškėjas būtų laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismas, spręsdamas prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagrįstumo klausimą, turi įvertinti, ar realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (2005 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011 ir kt.). Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia iš esmės ne Kalėjimų departamento 2011 m. vasario 28 d. sprendimo neteisėtumu ar su šio sprendimo vykdymu sukeliamomis pasekmėmis, o tuo, jog Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nėra užtikrinamos laikymo sąlygos, atitinkančios higienos normas nustatančių teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas prašymas, nėra tiesiogiai susijusios su ginčijamo Kalėjimų departamento 2011 m. vasario 28 d. nurodymo Nr. 1S-827 teisiniu vertinimu. Todėl pareiškėjas, manydamas, kad, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime neužtikrinus reikiamų higienos sąlygų yra pažeidžiamos jo teisės, teismui gali teikti skundą, kuriame būtų reiškiami savarankiški reikalavimai (įpareigoti pašalinti pažeidimus ar pan.), o atsakovu tokioje administracinėje byloje trauktinas ne Kalėjimų departamentas, o Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas. Pagal ABTĮ 71 straipsnyje įtvirtintus ir reikalavimo užtikrinimo priemonėms keliamus tikslus, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios tiesiogiai nesusijusios su ginčijamo akto sukeliamomis pasekmėmis. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kuriuos vertinant galima būtų teigti, jog, išnagrinėjus bylą ir teismui priėmus jam palankų sprendimą, šio sprendimo įvykdymas taptų neįmanomu ar sudėtingu. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį ir patenkinti prašymą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas nutartimi nepagrįstai konstatavo, jog ginčo nagrinėjimas nėra tiesiogiai susijęs su ginčijamo akto sukeliamomis pasekmėmis. Priešingai – tai, kad iki dabar nėra sustabdytas atsakovo 2011 m. vasario 28 d. nurodymas, jis yra laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Šiame izoliatoriuje jis laikomas antihigieninėmis sąlygomis. Tokios sąlygos, kurios nustatytos patikrinimo metu, reiškia akivaizdų asmens kankinimą. Be to, esant tokioms sąlygoms, yra didinama žala asmens psichikai bei daromi tolimesni negrįžtami neigiami pokyčiai jo sveikatai, nustatytas šaltis ir drėgmė turi įtakos gyvybei svarbių organų funkcionavimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas iš esmės inicijuoja ginčą dėl Kalėjimų departamento 2011 m. vasario 28 d. nurodymo Nr. 1S-827 teisėtumo ir pagrįstumo (1 t., b. l. 1–3, 34–36), o pareikštam reikalavimui užtikrinti prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, numatytą ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte, – laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą (1 t., b. l. 187–188).
Pagal nagrinėjamos bylos duomenis, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-oji valdyba 2011 m. vasario 25 d. raštu Nr. 38-S-3-686 kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydama leisti laikyti pareiškėją Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, siekiant užtikrinti pareiškėjo tinkamą izoliaciją, išvengti galimų pasikėsinimų į jį, apsaugoti nuo galimo psichologinio poveikio (1 t., b. l. 66). Šiame prašyme nurodyta, kad pareiškėjas jau yra bandęs pabėgti, slapstėsi, į jį gali pasikėsinti kiti asmenys, todėl tinkamai apsaugai užtikrinti pareiškėją būtina laikyti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Pateikta informacija, kad Klaipėdos apygardos teismas tam neprieštarauja (1 t., b. l. 67). Kalėjimų departamentas 2011 m. vasario 28 d. raštu Nr. 1S-827 informavo Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-ąją valdybą, kad neprieštarauja, jog pareiškėjas būtų laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (1 t., b. l. 65).
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime jis laikomas antihigieninėmis sąlygomis, todėl žalojama jo sveikata), negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Visų pirma, aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas, nagrinėtinos sprendžiant ginčą iš esmės (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 19 d. nutartyje, kuria panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pažymėjo, kad bylai išnagrinėti iš esmės yra reikalinga atlikti papildomą aplinkybių tyrimą dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime sąlygų (1 t., b. l. 175–182)). Be to, patenkinus skundą, nebeliktų Kalėjimų departamento sutikimo (pagrindo) laikyti pareiškėją Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Dėl atsakovo išreikšto neprieštaravimo, kaip ginčijamo akto, kuris būtų panaikintas, pasekmės, patirta žala galėtų būti išieškoma remiantis žalos atlyginimo instituto taisyklėmis. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo H. D. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.