Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-545-865/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-05-23
Bylos Nr.
1-545-865/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
V. A.
Nukentėjusysis
N. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-545-865/2011
1-12-1-02077-2010-4
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.9.
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Ramunei Žičkutei ir Rimantui Binzai,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,kaltinamajam V. A.,gynėjui advokatui Aleksandrui Asovskiui,

nukentėjusiajai N. A.

vertėjai Vandai Žitkauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį,-teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. A. pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-10-27 sprendimą privalėdamas mokėti N. A. alimentus sūnaus V. A. gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros J. A. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po du šimtus litų (iš viso keturi šimtai litų), kas mėnesį iki kiekvieno jų pilnametystės, laikotarpiais nuo 2003-11-01 iki 2005-08-01, nuo 2005-09-01 iki 2006-05-01, nuo 2006-06-01 iki 2010-06-01 nemokėjo iš jo priteistų alimentų, tokiu būdu vengdamas pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikų išlaikymui, dėl ko 2011-01-01 dienai įsiskolinimas vaiko išlaikymui sudarė 28689,30 Lt.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. A. prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, parodė, jog alimentų vaikams jis nemokėjo todėl, nes neturi pinigų, negauna pašalpos. Jis nedirba dėl kojos, jam sunku vaikščioti. Gydytojo prašė jam duoti neįgalumo grupę, bet gydytojas nedavė. Kas jam yra su koja, jis nežino. Prašė paguldyti į ligoninę, bet jo medikai neguldė. Paskutinį kartą jis dirbo prieš 2,5-3 metus. Buvo vairuotojas. Šiuo metu dėl kojos jam sunku būtų vairuoti. Gailisi, kad taip nutiko. Gaus pašalpą ir mokės vaikams alimentus.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji N. A. parodė, jog šiuo metu ji neprisimena, kada išsiskyrė su vyru. Santuokoje susilaukė dviejų vaikų: V., gim. (duomenys neskelbtini), ir J., gim. (duomenys neskelbtini). Santuoka buvo nutraukta 2003-11-17. Iš vyro buvo priteista kiekvienam vaikui iki 18 metų mokėti po 200 Lt. Tuo metu, kai ji padavė skundą dėl alimentų priteisimo, jos buvęs vyras kurį laiką dirbo, siuntė jai pinigus. Po to vyrą atleido dėl to, kad jis gėrė. Buvęs vyras nustojo mokėti alimentus. Jo kojos diagnozės ji nežino. Įsiskolinimas dėl alimentų 25 000 Lt, valstybei -10 000 Lt. Buvęs vyras iš darbo biržos gauna pašalpą – 315 Lt. Kitų lėšų, turto jis neturi. Įsidarbinti negali, nes jo tokio niekas nepriims. Jam reikia gydytis. V. A. gyvena vienas, koks jo gyvenimo būdas šiuo metu, ji nežino, su juo matosi retai, geria jis kiekvieną dieną turbūt. Vienintelės jo pajamos – pašalpa. Vaikus jis lanko retai, vieną kartą per 5 metus. Vaikai pragyvena iš jos pajamų.

Kaip matyti iš Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašto, į šią įstaigą N. A. kreipėsi 2008 m. sausio 11 d. dėl išmokos vaikų išlaikymui (b.l. 4-6).

Iš Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nuspręsta mokėti J. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. sausio 11 d. 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo už kiekvieną praėjusį mėnesį, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą (b.l. 10).

Iš Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nuspręsta mokėti V. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. sausio 11 d. 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo už kiekvieną praėjusį mėnesį, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą (b.l. 11).

Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. spalio 27 d. sprendimo matyti, jog buvo nutraukta santuoka, registruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp N. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. A., gim. (duomenys neskelbtini). Nustatyta sąlyga“ tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai ir nepilnamečių vaikų poreikiams materialiai išlaiko savo nepilnamečius vaikus ir užtikrina būtinas vaikams vystytis materialines sąlygas. Kiekvienam iš nepilnamečių vaikų – sūnui V. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai J. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti tėvas V. A. iki kiekvieno jų pilnametystės kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos moka po 200 Lt (iš viso 400 Lt) (b.l. 14).

Iš Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus rašto matyti, jog V. A. Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriuje registruotas nuo 2009-09-22. Nedarbo socialinio draudimo išmoka nemokama. Ankstesni V. A. registracijos laikotarpiai: 2003-06-26-2003-11-04; 2004-03-30-2004-05-10; 2007-12-10-2008-08-24. Nedarbo socialinio draudimo išmoka buvo mokama nuo 2007-12-17 iki 2008-04-17, viso 1779,18 Lt.

Iš SODROS pažymos matyti, jog V. A. gavo išmokas laikotarpiais: nuo 2004-01-29-2004-01-31 – 14,38 Lt, 2004-02-01-2004-02-06 – 35,95 Lt, 2005-07-07-2005-07-22 – 121,09 Lt, 2006-03-05-2006-03-17-133,63 Lt, 2006-03-18-2006-03-29-118,78 Lt, 2006-04-16-2006-04-19-14,34 Lt. Taip pat iš kitų SODROS pažymų matyti, jog V. A. nuo 2003-01-01 iki 2003-02-21 dirbo R. K. individualioje įmonėje, darbo užmokesčio visa suma – 898,1 Lt, nuo 2003-11-05 iki 2004-02-06 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokesčio visa suma – 1843,94 Lt, 2004-04-23 iki 2006-08-25 dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)“ , darbo užmokesčio visa suma - 18028,78 Lt, nuo 2006-12-01 iki 2007-01-02 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokesčio visa suma - 693,43 Lt; dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007-08-22 iki 2007-09-28, darbo užmokesčio visa suma - 1748,74 Lt.

Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės rašto matyti, jog V. A. nustatyta diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Abstinencija su delyru (b.l. 36).

Iš antstolio M. D. raštų matyti, jog V. A. iki 2011-01-01 turėjo sumokėti 35862,71 Lt, tačiau skolininkas sumokėjo tik 7173,41 Lt. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracija vaikų išlaikymui sumokėjo 13524,20 Lt. 2010-01-01 skolininko V. A. išlaikymo įsiskolinimas 15165,10 Lt (b.l. 41, 42).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia. Baudžiamas tik piktybinis vengimas išlaikyti savo vaikus, t.y. Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu, tačiau šio nusikaltimo sudėties buvimui veikoje, kaip jau buvo minėta, svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokių turtinių galimybių, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaikus. Kaip matyti iš byloje esančio teismo sprendimo, santuoka tarp V. A. ir N. A. nutraukta (duomenys neskelbtini). V. A. įsipareigojo sūnui V. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai J. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti iki kiekvieno jų pilnametystės kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos mokėti po 200 Lt. Nustatyta, jog N. A. kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. sausio 11 d. dėl išmokos vaikų išlaikymui. Po santuokos nutraukimo V. A. dirbo nuo 2003-01-01 iki 2007-09-28 įvairiose firmose, gaudavo darbo užmokestį. Taip pat buvo registruotas Darbo biržoje, nuo 2007-12-17 iki 2008-04-17 gavo bedarbio pašalpą, viso 1779,18 Lt. Nukentėjusioji parodė, jog jos buvęs sutuoktinis pradžioje šiek tiek mokėjo, vėliau nemokėjo vaikams alimentų, po skyrybų gėrė, tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko nerado ir neranda darbo, suskaudo koją. Pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę, parodė, jog nemokėjo alimentų vaikams, nes neturi pinigų. Teigė, jog šiuo metu nedirba, sunku surasti darbą. Kaltinamojo pozicija, kad jis pats neturėjo darbo, todėl neteikė lėšų vaikams išlaikyti, nešalina atsakomybės už pavojingą visuomenei veiką (neveikimą). Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės rašto matyti, jog V. A. nustatyta diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Abstinencija su delyru. Taigi, būdamas darbingu ir dirbdamas, V. A. po santuokos nutraukimo iš pradžių nors ir sumokėjo nedidelę dalį pinigų vaikų išlaikymui, vėliau nesistengė mokėti vaikams alimentų, girtavo, toliau girtavo ir nebeturėdamas darbo, gaudamas pašalpą iš Darbo biržos, vaikams alimentų taip pat nemokėjo. Iš antstolio M. D. raštų matyti, jog V. A. iki 2011-01-01 turėjo sumokėti 35862,71 Lt, tačiau skolininkas sumokėjo tik 7173,41 Lt. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracija vaikų išlaikymui sumokėjo 13524,20 Lt. 2010-01-01 skolininko V. A. išlaikymo įsiskolinimas 15165,10 Lt. Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog V. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo nusikalstama veika baigta, nusikaltimas trunkamasis, padarytas tiesiogine tyčia, kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.

Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė 10794,20 litų civilinį ieškinį.(b. 1. 4-6). Teisiamajame posėdyje Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų atstovė A. Č. pranešė, jog jų įstaiga atsisako nuo civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji N. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15165,10 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.1.21). Nukentėjusioji parodė, jog ieškinio sumą sudaro nemokėti alimentai, teisiamojo posėdžio metu buvo neapsisprendusi – tai pripažino civilinį ieškinį, tai nuo jo atsisakė. Ieškinys atmestinas, kadangi nukentėjusioji prašo priteisti jai padarytą turtinę žalą, kuri yra alimentų įsiskolinimas ir turi būti išieškoma vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, kuriuo jau priteistas išlaikymas vaikams, todėl antrą kartą priteisti įsiskolinimo nėra teisinio pagrindo.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį: padarytas nusikaltimas, nesunkus, trunkamasis, baigtas, vengta išlaikyti du vaikus. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Atsižvelgiama į esantį įsiskolinimą (žalą), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis V. A. 41 metų amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirba, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas (b.l. 66-68), psichiatrinėje ligoninėje gydytas (b.l. 33-37), neteistas. Specialisto išvada – nėra duomenų, jog V. A. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b.l. 39). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta V. A. tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu V. A. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.1. 32), naikintina, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti V. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namie nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei registruotis darbo biržoje (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktai).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios N. A. civilinį ieškinį dėl turtinės 15165,10 Lt žalos atlyginimo atmesti.

Ikiteisminio tyrimo metu V. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė