- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-27
- Bylos Nr.
- 2A-291/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas
- Ieškovas
- B. T.
- Atsakovas
- Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centrui
- Advokatai
- Kristina Gontienė, Sabina Petraškaitė
- Kategorijos
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-357-51/2007 pagal ieškovės B. T. ieškinį atsakovui Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centrui dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos išmokėjimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė B. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu atsakovui Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centrui ir prašė pripažinti darbo sutarties su ja nutraukimą Ukmergės rajono socialinių paslaugų centro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 112 neteisėtu ir nurodyti, kad darbo sutartis laikoma nutraukta teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 297 straipsnio ketvirtąją dalį, atleidimo iš darbo diena laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną. Taip pat prašė priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 3 210 Lt išeitinę išmoką bei 1 070 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad 2003 m. sausio 30 d. ieškovė priimta į VšĮ Ukmergės rajono socialinių paslaugų centro (toliau – Centras) socialinių paslaugų tarnybos vedėjos pareigas neterminuotam laikui. 2005 m. balandžio mėnesį Centro vadovybė pranešė ieškovei, kad Centras likviduojamas. 2005 m. rugsėjo 2 d. bei 2005 m. rugsėjo 7 d. ieškovė gavo pasiūlymus nutraukti darbo sutartį vadovaujantis DK 125 straipsniu, tačiau ji nesutiko. 2005 m. rugsėjo 12 d. ieškovė gavo atsakovo pasiūlymą dirbti atsakovo įstaigoje lankomosios priežiūros darbuotojos pareigose, tačiau taip pat nesutiko, nes tebedirbo Centre, siūlomas darbas neatitiko jos kvalifikacijos ir gaunamo atlyginimo Centro socialinių paslaugų tarnybos vedėjos pareigose. 2005 m. rugsėjo 21 d. Centro likvidatorė išleido įsakymą Nr. 112, kuriuo nutraukė su ieškove neterminuotą darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio pirmosios dalies 6 punktą. Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ieškovė gavo Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 7-267, kuriuo nuspręsta pertvarkyti Centrą į biudžetinę įstaigą Ukmergės rajono socialinių paslaugų centrą. Iš šio sprendimo ieškovė suprato, kad Centras nebuvo likviduotas, o reorganizuotas į kitą analogiškas paslaugas teikiančią įstaigą. Atleidimu iš darbo ieškovei padaryta didelė neturtinė žala: ji prarado darbą, kuris buvo šeimos maitinimo šaltinis, dėl to ji iki šiol patiria, sunkumus, ji buvo pažeminta tuo, jog pertvarkius darbdavį, ji buvo atleista kaip nebereikalinga, nors dirbo gerai, nuobaudų neturėjo. Ieškovė prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes tik 2006 m. spalio 18 d., iš Ukmergės rajono savivaldybės tarybos gavus sprendimą Nr. 7-267, atsirado galimybė teikti ieškinį. Ieškovė tik teisme sužinojo, kad 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. 7-267 nebegalioja, nes jis panaikintas 2005 m. balandžio 26 d. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 7-81 „Dėl viešosios įstaigos Ukmergės rajono socialinio paslaugų centro likvidavimo“. Ieškovė sirgo ir serga nervų sistemos liga, buvo ir tebėra gydoma, kas taip pat laikytina svarbia priežastimi, sąlygojusia ieškinio pateikimo termino praleidimą.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovė praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą darbo sutarties nutraukimui apskųsti. Niekuo nepagrįstos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad Centras nebuvo likviduotas. Centro likvidavimą patvirtina 2005 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. 7-81, o Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centras yra naujai įkurta savivaldybės biudžetinė įstaiga. Nutraukiant darbo sutartį su ieškove darbo įstatymų reikalavimai nebuvo pažeisti, ieškovei pasiūlytas kitas darbas, kurio ji atsisakė, jai buvo išmokėta išeitinė išmoka jos atleidimo dieną, todėl nėra jokio pagrindo darbo sutarties nutraukimą su ieškove pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovė praleido senaties terminą nesant svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Teismas nurodė, kad iš esančių duomenų nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė apie Centro pertvarkymą (ieškovės teigimu), o ne likvidavimą sužinojo ar turėjo sužinoti tik 2006 m. spalio 18 d. gavusi iš Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 7-267. Teismas sprendė, kad ieškovei buvo žinoma, jog toks sprendimas priimtas, ką patvirtina 2005 m. balandžio 15 d. darbuotojų pasirašytame rašte bei Centro direktorės rašte išdėstytos aplinkybės. Iš šių raštų turinio matyti, kad ieškovei buvo žinomos ne tik ruošiamo Centro likvidavimo aplinkybės pagal šį sprendimą, bet ir faktas, kad savivaldybės Tarybos posėdžiui rengiamas ir kitokio sprendimo projektas. Iš ieškovei teikto įspėjimo turinio jai taip pat turėjo būti žinoma ir apie Ukmergės rajono savivaldybės Tarybos 2005 m. balandžio 26 d. sprendimą, kuris faktiškai ir buvo darbdavio likvidavimo pagrindas. Teismas pažymėjo, kad net jei apie pastarąjį sprendimą ieškovei nebūtų žinoma, ieškovė ieškinį galėjo pareikšti bet kuriuo metu anksčiau, nepriklausomai nuo 2005 m. balandžio 26 d. sprendimo, nes apie 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimo turinį jai buvo žinoma. Teismas atkreipė dėmesį, kad net sutikus su ieškovės aiškinimu apie tai, jog apie savo pažeistas teises ji sužinojusi tik 2006 m. spalio mėn., tai nereikštų, kad ji anksčiau apie tai neturėjo galimybės sužinoti. Be to, pati ieškovė, atsisakiusi jai siūlyto darbo naujai steigiamame juridiniame asmenyje, taip pat pripažįsta dalyvavusi atsakovo darbuotojų atrankoje į aukštesnes pareigas. Todėl teismas sprendė, kad elementarus domėjimasis buvusio darbdavio likvidavimo aplinkybėmis būtų leidęs padaryti dabar ieškovės daromas išvadas (apie pertvarkymą) žymiai anksčiau – tiek dar prieš ją atleidžiant, tiek po to. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovės liga yra lėtinio pobūdžio, ji nėra tiek sunki, kad ji būtų negalėjusi pasidomėti savo atleidimo aplinkybėmis ir pati ar per atstovą kreiptis į teismą, ta pačia liga ji sirgo tiek iki atleidimo iš darbo, tiek po to. Netgi darant prielaidą, kad po atleidimo iš darbo ieškovės sveikata galėjo pablogėti, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad tokia būklė tęsėsi iki pat 2006 m. spalio mėn., kai ji pati nurodė, kad dar 2006 m. vasarą jos sveikatos būklė pagerėjo. Esant tokioms aplinkybėms teismas ieškinį atmetė dėl ieškinio senaties termino praleidimo (CK 1.131 str. 1 d., 1.126 str. 2 d.). Teismas taip pat pažymėjo, kad netgi ieškinio senaties termino atnaujinimo atveju ieškovės reikalavimas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu nepagrįstas, nes 2005 m. balandžio 26 d. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 7-81 Centras yra likviduotas, šis sprendimas yra galiojantis, 2005 m. balandžio 26 d. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 7-82 buvo patvirtintas atsakovo steigimo aktas bei nuostatai, 2005 m. birželio 14 d. atsakovas įregistruotas kaip naujas juridinis asmuo juridinių asmenų registre, taigi, iš šių duomenų matyti, kad Centras buvo likviduotas. Tai, kad atsakovui buvo perduotas Centro turtas, nereiškia, kad Centras nebuvo likviduotas, nes turtas turėjo būti kam nors perduotas. Įstatymas nustato, kad darbo sutartis nutraukiama likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo (DK 136 str. 1 d. 6 p.) ir nėra nustatyta, kad atsakovui būtų perduodamos Centro darbo prievolės. Teismas, nepripažinęs atleidimo iš darbo neteisėtu, nenagrinėjo ieškinio reikalavimų dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė B. T. prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantė skundą grindžia tokiais motyvais:
Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį iš esmės, nes išvada, kad ieškovės darbovietė buvo likviduota, neatitinka byloje surinktiems įrodymams, CK nuostatoms. Centras nepraėjo civiliniame kodekse numatytos likvidavimo procedūros, dėl to negalima laikyti jo likviduotu. Kadangi šiuo atveju Centro steigėjo sprendimai nustato, kad vieno centro veikla, teisės, pareigos, turtas yra perduodami naujai steigiamam centrui, vadinasi, faktiškai įvyko ankstesnio juridinio asmens perregistravimas į naują, pakeičiant teisinę formą iš viešosios įstaigos į biudžetinę (CK 2.104 str. 1 dalis). Akivaizdu, kad tikrasis savivaldybės sumanymas ir buvo pertvarkymas. Pirmasis priimtas savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. 7-267 taip ir nustatė: „pertvarkyti viešąją įstaigą Ukmergės rajono socialinių paslaugų centrą į biudžetinę įstaigą ...“ ir tik vėliau pertvarkymas buvo tik pavadintas „likvidavimu“ vien dėl to, kad būtų galima atleisti vadovę ir kai kuriuos darbuotojus. Kadangi Centras buvo pertvarkytas į kitos teisinės formos juridinį asmenį, ieškovė negalėjo būti atleista iš darbo motyvuojant Centro likvidavimu pagal DK 136 straipsnio pirmosios dalies 6 punktą. Jei teismas laikė, kad Centras pasibaigė likvidavimu, tai negalėjo atsakovu pripažinti naujojo centro, o turėjo jį pakeisti tinkamu atsakovu. Nepagrįstas sprendimas laikyti ieškovės atleidimą teisėtu, motyvuojant tuo, kad naujajam centrui nebuvo perduotos darbinės teisės ir pareigos. Šis motyvas gali būti taikomas tik tuomet, jei darbuotojas atleidžiamas dėl likvidavimo (DK 136 str. 1 dalies 6 p.). Teismas negalėjo taikyti senatį prašant naujam įsteigtam centrui, jei laikė, kad šis centras nėra perėmęs ankstesnio centro darbinių prievolių. Teismas darydamas išvadą, kad ieškovė sužinojo apie savo pažeistas teises tuomet, kai buvo supažindinta su dokumentais, nurodančiais, kad įmonė likviduojama, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Apeliantės nuomone, teismo paminėti dokumentai normalų žmogų įtikina, jog centras likviduojamas. Ieškovė čia nepasirodė išimtinai nenuovoki, nesuprasdama, kad šie dokumentai reiškia ne likvidavimą, o pertvarkymą. Juk ne tik ji, bet ir centro vadovė ir kiti darbuotojai pasirašė 2005 m. balandžio 15 d. raštą su prašymu apginti nuo centro likvidavimo; ieškovė, t. y., darbuotoja, neturi pagrindo įtarinėti darbdavį apgaudinėjant. Likvidavimas, tai - visiškas įmonės pasibaigimas, tad kol ieškovė turėjo tokią informaciją, ji negalėjo žinoti, kad nebuvo likvidavimo, o buvo centro pertvarkymas. Vadinasi, ji negalėjo žinoti, kad buvo pažeistos jos teisės. Su tokiu ieškiniu ieškovė negalėjo kreiptis tol, kol nežinojo duomenų, jog įvyko ne likvidavimas, o pertvarkymas. Todėl teismo išvada, kad ieškovė sužinojo apie savo pažeistas teises tą pačią dieną, kai buvo supažindinta su paminėtais dokumentais, nurodančiais, kad įmonė likviduojama, yra nepagrįsta.Teismas nustatė, kad ieškovė serga lėtine nervų liga ir toji liga dėl atleidimo galėjo paūmėti. Todėl darytina išvada, kad ieškovė apie tai, jog jai įteikti dokumentai apie centro likvidavimą be teisių perdavimo kitam centrui neatitinka tikrovės, įtarti galėjo tik 2006 m. spalio mėnesį gavusi negaliojantį Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 7-267, o galiojančių sprendimų tekstus su nurodymais apie Centro turto, projektų ir teisių bei pareigų perdavimą ieškovė sužinojo tik teismo procese, kai tuos tekstus pateikė atsakovas. Apeliantės nuomone, senaties termino neatnaujinimas arba jo eigos pradžios skaičiavimas nuo klaidinančios informacijos darbuotojams pateikimo dienos šiuo atveju pažeistų teisingumo ir sąžiningumo principus, neleistų atstatyti teisingumo, prisidėtų prie žmonių teisių pažeidimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centras prašo šį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovą nurodė pati ieškovė ir bylos nagrinėjimo metu neprašė jo pakeisti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Atmesdamas ieškovės reikalavimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Ukmergės rajono socialinių paslaugų centras buvo likviduotas, o jo turto perdavimas atsakovui iš esmės nereiškia, kad pastarasis yra Centro teisių ir pareigų perėmėjas.
Tokia teismo išvada reiškia, kad tarp bylos šalių jokių materialiųjų teisinių santykių nėra. Konstatavęs šį faktą, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, pritaikęs atsakovo prašymu ieškinio senatį. Tačiau nustačius, kad atsakovas nėra skolininkas teisiniuose santykiuose su ieškove, taikyti šią teisės normą atsakovo prašymu teisinio pagrindo nebuvo (CK 1. 126 str. 2 d.).
Be to, pagal CPK 45 str. taisykles teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, turėjo spręsti klausimą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, nes toks klausimo išsprendimas gali būti ne tik bylos šalies, bet ir bylą nagrinėjusio teismo iniciatyvos reikalas. Tačiau duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą sprendė arba, kad ieškovė nesutiko, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, byloje nėra (CPK 45 str. 3 d.). Toks procesinių teisės normų netinkamas taikymas, kolegijos nuomone, sudaro pagrindą panaikinti sprendimą, nes dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tuo tarpu ištaisyti šį pažeidimą apeliacinės instancijos teisme negalima, nes priešingu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netinkamą šalį pakeitus tinkama, pastaroji netektų teisės į apeliaciją.
Pastebėtina ir tai, kad ieškovės reikalavimas grindžiamas Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. bei 2005 m. balandžio 26 d. sprendimų prieštaringumu bei, jos nuomone, pastarojo sprendimo neteisėtumu. Taigi, sprendžiant šalių ginčą, privalu atlikti šių sprendimų aiškinimą. Atsižvelgiant į tai, o taip pat turint omenyje, kad Ukmergės rajono savivaldybė yra kaip atsakovo, taip ir Centro steigėjas, nagrinėjant bylą iš naujo, bet kuriuo atveju svarstytinas klausimas dėl jos įtraukimo dalyvauti byloje (CPK 37 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtu punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.