- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-28
- Bylos Nr.
- 1-84-882/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00280-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Civilinis ieškovas
- R. P.
- Civilinis atsakovas
- AB ,,Lietuvos draudimas“
- Kaltinamasis
- M. K.
- Advokatai
- Dainius Mažylis, Silvija Streikutė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2011-01-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 1 d. – 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme – 2 (dvi) paros, galutinė bausmė – 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda.
2. 2011-11-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str. 2 d. paskirta bausmė subendrinta pilno sudėjimo būdu su 2011-01-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 8 MGL (1040 Lt) bauda, į bausmės laiką įskaitant bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal ankstesnį baudžiamąjį įsakymą. 2012-01-44 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi 2011-01-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 MGL (520 Lt) bauda pakeista į 24 valandas viešųjų darbų.
3. 2013-11-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., 64 ¹ str. – areštu 30 (trisdešimt) parų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. 2013 m. liepos 30 d., apie 19.53 val., Panevėžyje, ties Klaipėdos gatvės namu Nr. 28B esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 37 p. reikalavimus – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, ko pasėkoje partrenkė jam iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją R. P., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios R. P. sveikata – jai nustatytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kairės pusės IX šonkaulio lūžis, dešinės blauzdos priekinio kryžminio ir šoninio raiščių plyšimas, odos nubrozdinimai blauzdose.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis M. K. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Parodė, kad 2013-07-30 apie 18.30 val. automobiliu ,,Audi A4“ kartu su draugu A., pravarde ,, (duomenys neskelbtini)“ ir drauge B. M. važiavo iš aikštelės, esančios prie Rimkevičaitės mokyklos. Važiuojant link ,,Puntuko“ jam degė žalias šviesoforo signalas, priešpriešai važiavo kitas automobilis. M. K. suko į kairę pusę. Kitoje gatvės pusėje per perėją ėjo žmogus. M. K. važiavo 60 km/h greičiu. Staiga jis pamatė moterį, kuri buvo viduryje gatvės, ji į M. K. buvo pasisukusi dešiniu šonu. Ten buvo vienpusė gatvė. M. K. bandė stabdyti, bandė moterį apvažiuoti, tačiau jis to padaryti nespėjo. M. K. moterį kliudė kaire automobilio puse. M. K. iš karto išlipo iš automobilio, jis buvo labai išsigandęs, jam drebėjo rankos. Partrenkta moteris paprašė paskambinti savo vyrui, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Žmonės buvę įvykio vietoje nukentėjusiajai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis padėjo moterį nunešti į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Vėliau jis patraukė savo automobilį. Parodė, kad žmonės buvę įvykio vietoje ant jo šaukė, visaip jį vadino. Moteris buvo išvežta į ligoninę. M. K. taip pat planavo savo automobiliu važiuoti į ligoninę, tačiau į ją nenuvažiavo. Vėliau jis automobilį pastatė savo draugo kieme. Automobilyje liko sėdėti jo draugė B. M., kuriai jis pasakė, kad tuoj sugrįš, bet nesugrįžo. Parodė, kad nematė, kad jį būtų vijęsi policijos pareigūnai. Automobilį pastatė savo draugo kieme todėl, kad nenorėjo, kad jo tėvai pamatytų sudužusį automobilio stiklą, nubrauktą kapotą. M. K. grįžęs namo pasiėmė sodo raktus ir autobusu išvažiavo į sodą. Sode M. K. pabuvo keletą dienų. Parodė, kad buvo nuėjęs pas nukentėjusiąją į ligoninę. Policijoje M. K. buvo apklaustas praėjus savaitei, po to kai jis buvo iškviestas. Dėl paties įvykio jis prisipažįsta, tačiau jis nepripažįsta tos aplinkybės, kad automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Į sodą M. K. važiavo dėl to, kad bijojo savo tėčio, o ne todėl, kad buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu M. K. duoti parodymai, kuriuose jis parodė, kad 2013 m. liepos 30 d., apie 18.30 val., automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į Nepriklausomybės a., kur yra Trejybės bažnyčia, ten susitiko su savo draugu A., jo paprašė nuvažiuoti M. K. automobiliu pas B. M. ir ją atvežti, nes pats norėjo pakalbėti su pro šalį ėjusiu vaikinu, kurio vardas yra lygtai A., o pravardė ,, (duomenys neskelbtini)“. A. su B. grįžo labai greitai. Tuomet jau jis pats sėdo už automobilio Audi A4 vairo, B. atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje, o gale atsisėdo A.. Jis važiavo link Klaipėdos ir A. Smetonos g. sankryžos, kurioje švietė žalias šviesoforo signalas, tad jam sustoti nereikėjo. Kai pasižiūrėjo į šviesoforą, tuo pačiu metu pasižiūrėjo ir į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kuri yra iš karto, pasukus kairiau į Klaipėdos g. Pėsčiųjų perėja buvo tuščia, einančių pėsčiųjų nebuvo. Kai sankryžoje pasuko į kairę ir kirto Vilniaus g., priešpriešiais važiavo automobilis, kuris buvo visai nebetoli, todėl jam reikėjo truputį paspausti greičio pedalą, kad spėtų pravažiuoti, tačiau jo automobilio greitis buvo ne didesnis nei 40 km/h. Kai įsuko į Klaipėdos g., ten iš karto yra pėsčiųjų perėja ir joje pamatė moterį, kuri buvo perėjos viduryje, pasisukusi dešiniuoju šonu į jį. Moteris, pamačiusi jo automobilį, dar bandė pabėgti iš pradžių dešinėn, paskui kairėn, jis pradėjo stabdyti ir bandė apvažiuoti moterį, tačiau jau nieko nebegalėjo padaryti. Moterį kliudė automobilio priekine dalimi, vairuotojo pusės kampu. Jis iš karto sustojo, pribėgo prie moters. Automobilio priekinė dalis sustojo už perėjos, o galinė dalis liko ant perėjos. Jis klausė moters, ar jai iškviesti greitąją pagalbą, moteris vis kartojo, kad paskambintų jos vyrui, pasakė vyro telefono numerį, M. K. iš savo telefono numerio, kuris yra (duomenys neskelbtini), paskambino, tačiau niekas neatsiliepė. Jis truputį į priekį patraukė savo automobilį, kadangi šis trukdė pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Eismo įvykio metu buvo blaivus, tai turėjo užuosti ir sužalota moteris, nes jis tupėjo prie pat jos ir laikė jos galvą. Kai atvyko greitoji, įsitikino, kad moteris saugi ir nusprendė nuvažiuoti iki namų. Jis sėdo už automobilio vairo, B. atsisėdo į priekinę sėdynę, A. liko įvykio vietoje. Iš įvykio vietos išvažiavo dėl to, kad ant jo visi ten buvę žmonės šaukė, taip pat patyrė didelį stresą. Važiuodamas matė, kad įskilęs priekinis automobilio stiklas. Įvažiavęs į Smėlynės g. esančios ,,Ūkininko rojus“ parduotuvės kiemą, sustabdė automobilį, kad jį būtų vijęsis policijos pareigūnų automobilis, nematė. Išlipęs iš automobilio, pasakė B., kad ši jo palauktų, o pats nuėjo į namus, kur pasiėmė sodo raktus ir 4 maršrutiniu autobusu nuvažiavo iki galinės stotelės, paskui pėsčiomis nuėjo į (duomenys neskelbtini) sodus. Sekančią dieną kartu su B. nuėjo į ligoninę aplankyti sužalotos moters, jos atsiprašė, nunešė gėlių. B. pamelavo, kad buvo policijoje ir prisipažino. Į policiją nėjo dėl to, kad visko bijojo ir labai dėl visko išgyveno. Savo kaltę dėl eismo įvykio pilnai pripažįsta, labai dėl to gailisi. Dėl pareikšto įtarimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. savo kaltės nepripažįsta. Sutinka tik dėl to, kad, vairuodamas automobilį partrenkė perėjoje moterį, tačiau nesutinka, kad buvo apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos – marichuanos. Tiksliai neatsimena, kada rūkė marichuaną, tačiau tai daro periodiškai, kartas nuo karto per balius, apie 2-3 kartus per mėnesį. Rūkė žolę prieš eismo įvykį ir po eismo įvykio, tačiau nežino kelių dienų bėgyje, tačiau eismo įvykio dieną, t.y. liepos 30 d., marichuanos nebuvo rūkęs, taip pat nebuvo vartojęs alkoholio (1 t., b. 1. 174, 175, 178, 180-181). Atsakydamas į klausimus M. K. parodė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus apie tai, kad jis narkotines medžiagas vartoja 2-3 kartus per mėnesį, jis norėjo pasakyti, kad apkritai tiek kartų yra jų vartojęs. Paskutinį kartą M. K. narkotines medžiagas vartojo savaitė ar dvi prieš eismo įvykį, po eismo įvykio narkotinių medžiagų nevartojo. Į sodą po eismo įvykio išvažiavo dėl to, kad buvo išsigandęs. Nukentėjusiosios atsiprašė. Parodė, kad pareikštas 20000 Lt civilinis ieškinys yra per didelis.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. K. kaltė įrodyta:
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusioji R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2013 m. liepos 30 d. apie 19.30 val. ėjo šaligatviu per pėsčiųjų perėją. Ji matė, kad Klaipėdos gatvėje prieš sankryžą stovėjo raudonos spalvos ,,Audi“ automobilis, tačiau R. P. manė, kad jis važiuos tiesiai, todėl drąsiai ėjo per perėją. Staiga tas automobilis metėsi į ją, atsitrenkė į ją šonu. Nuo smūgio R. P. parkrito ant asfalto. Automobilio greitis galėjo būti apie 60 km/h. Gulint ant asfalto R. P. pamatė pagyvenusią moteriškę, kuri sušuko ,,gyva, greitąją“. Tada prie jos pribėjo jaunuolis, kuris rėkė ,,mano teisės, mano teisės“. Šis jaunuolis pradėjo skambinti iš jos telefono. Po to atvažiavo greitoji medicinos pagalba, medikai jai suleido vaistų nuo šoko, šluostė ašaras. Šalia buvę žmonės surinko jos daiktus. Būdama greitosios medicinos pagalbos automobilyje R. P. matė, kad jaunuolis, kuris ją partrenkė, aplenkė greitosios medicinos pagalbos automobilį ir nuvažiavo. R. P. buvo paguldyta į ligoninę. Būdama ligoninėje po dviejų dienų pas ją atėjo tyrėja, kuri atsinešė nuotraukų. R. P. atpažino vairuotoją, kuris ją partrenkė, jį atpažino iš apgamo. Parodė, kad ji ligoninėje praleido 21 dieną, jai buvo sumušta galva, lūžo šonkauliai, buvo stipriai patempti kelio raiščiai, gėrė vaistus nuo skausmo, raminamuosius. Atsakydama į klausimus R. P. parodė, kad kaltinamasis buvo atėjęs pas ją su drauge, atnešė jai gėlių. Parodė, kad ji ėjo per nereguliuojamą perėją, o automobilis stovėjo prieš reguliuojamą sankryžą. Automobilis ją partrenkė kai ji buvo viduryje gatvės, automobilis prieš ją partrenkiant nestabdė, vairuotojas nerodė posūkio signalo. Po eismo įvykio gydytojai jai rado cistą, kurios iki eismo įvykio neturėjo. Nejuto, kad nuo automobilio vairuotojo būtų sklidęs koks nors kvapas. Nukentėjusioji pareiškė 815,26 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 20000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Parodė, kad kaltinamasis M. K. jai atlygino 350 Lt žalos, draudimo kompanija atlygino 577,49 turtinės žalos ir 6000 Lt neturtinės žalos. Prašo atlyginti likusią 277,80 Lt turtinę žalą ir 14000 lt neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios R. P. duoti parodymai, kuriuose ji parodė, kad 2013-07-30, apie 19.30 val., ėjo Klaipėdos g. dešiniuoju šaligatviu nuo Laisvės a. link A. Smetonos g., priėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuri yra ties Klaipėdos g. namu Nr. 28B. Jokių transporto priemonių, važiuojančių link perėjos, nebuvo. Kai ji perėjo pusę perėjos, pamatė iš dešinės pusės Klaipėdos gatve labai dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį ir pagalvojo, kad automobilis toliau važiuos tiesiai Vilniaus g., tačiau, privažiavęs Klaipėdos – A. Smetonos g. sankryžą, automobilis, nerodydamas jokio posūkio signalo, staigiai pasuko į kairę pusę ir įvažiavo į Klaipėdos g. dalį, kur per gatvę ėjo ji. Matydama dideliu greičiu link jos atvažiuojantį automobilį, ji jau nebeturėjo kur dėtis, nebegalėjo bėgti nei atgal, nei į priekį, pajuto smūgį į dešinę kūno pusę ir pakilo į orą. Pajuto, kad nusileido ant automobilio stogo, o paskui nukrito ant važiuojamosios dalies. Prieš smūgį ji pamatė, kad ją partrenkęs automobilis buvo Audi A4 markės, matė priekyje Audi A4 logotipo žiedus. Automobilis buvo vyšninės spalvos. Iki tol, kol nepajuto smūgio, jokio automobilio stabdymo nebuvo, automobilis pradėjo stabdyti, tik ją partrenkęs. Prie jos priėjo dvi moterys, o po to priėjo ir vaikinas, kurį suprato esant ją partrenkusio automobilio vairuotoju. Jis buvo aukštas, apie 190 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, šviesių trumpai kirptų plaukų, kurie buvo tvarkingai nukirpti, jis nebuvo iš tų vadinamų ,,skustagalvių“. Ji paprašė vaikino, kad kas nors paskambintų jos vyrui. Vaikinas pasiėmė savo telefoną ir liepė jai padiktuoti vyro numerį, surinko padiktuotą telefono numerį, tačiau jos vyras A. neatsiliepė. Kai atvyko greitosios pagalbos automobilis, jai buvo suteikta pagalba. Tuo metu tas vairuotojas vaikinas atsisėdo už automobilio Audi A4 vairo ir patraukė automobilį iš sustojimo vietos. Greitosios pagalbos vairuotojas jam liepė nejudinti automobilio, tačiau vaikinas atsakė, kad patraukė dėl to, kad pravažiuotų automobiliai. Kaip suprato, tuo automobiliu važiavo du žmonės – vairuotojas vaikinas ir keleivė mergina. Kad įvykio vietoje būtų dar ir trečias asmuo važiavęs, kuris važiavo automobiliu, ji nematė. Kai vairuotojas buvo priėjęs prie jos, ji nejuto, kad nuo jo būtų sklidęs alkoholio kvapas, tačiau jai pasirodė, kad jis buvo kažkoks apsvaigęs, tačiau tai galėjo būti ir nuo susijaudinimo. Kai ji jau buvo greitosios pagalbos automobilyje, išgirdo, kaip greitosios vairuotojas pasakė ,,kur jis bėga“ ir išgirdo, kaip greitosios vairuotojas pasakė Audi A4 automobilio valstybinį numerį. Jis dar sakė Audi vairuotojui, kad niekur nevažiuotų iš įvykio vietos ir lauktų policijos pareigūnų, tačiau netrukus išgirdo, kaip greitosios vairuotojas pasakė, kad vairuotojas pabėgo, tačiau jis turi užsirašęs automobilio valstybinį numerį. Jai buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, kairės pusės 9-to šonkaulio lūžimas, nugaros sumušimas. Buvo sugadinti jos daiktai – rankinukas, suskilo laikrodžio stiklas, buvo sugadinti drabužiai, dėl ko patyrė turtinę žalą. Dėl patirtų išgyvenimų ir skausmo ji patyrė moralinę žalą. 2013-07-31, apie 16.30 val., pas ją į ligoninę buvo atėjusi mergina, kuri eismo įvykio metu važiavo automobilyje Audi A4. Mergina sakė, kad vaikinas, kuris vairavo automobilį, yra kažkur ligoninėje, tačiau į palatą neatėjo. Rugpjūčio 1 d., apie 17.15 val., vėl atėjo ta pati mergina, tačiau su ja jau buvo ir vaikinas. Ji iš karto atpažino, kad tas vaikinas yra tas pats, kuris eismo įvykio metu vairavo automobilį Audi A4. R. P. klausė vaikino, kaip jis jos nematė ir kodėl tokiu dideliu greičiu važiavo, tačiau vaikinas nieko nepaaiškino. Iš viso jų pokalbio buvo aišku, kad tas vaikinas neneigė, kad eismo įvykio metu vairavo automobilį. Mergina pasakė, kad po eismo įvykio policijai davė melagingus parodymus, nurodydama, kad nepažįsta automobilio vairuotojo, tačiau iš tikrųjų jį pažįsta ir tai yra tas pats vaikinas, kuris yra kartu su ja palatoje. Dėl padarytos žalos atlyginimo ji kreipėsi į ,,Lietuvos draudimą“, tačiau žala dar nėra apskaičiuota ir apmokėta. Kadangi nežino, kokią sumą išmokės draudimas, negali pasakyti, ar ta suma padengs jos turėtas išlaidas ir ar ji reikš civilinį ieškinį. Eismo įvykio kaltininkas pas ją buvo atėjęs tik vieną kartą į ligoninę, daugiau su ja susisiekęs nebuvo, jokios pagalbos nepasiūlė ir padarytos žalos neatlygino (1 t., b. l. 25-30, 36).
Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad eismo įvykis įvyko pavakaryje, bet dar buvo šviesu. Jis su žmona buvo prie ,,Kiniečių maisto” kavinės, buvo kieme ir rūkė. Matė, kad moteris ėjo per perėją ties ,,Kakadu“ picerija. Ją patrenkė vyšninės spalvos ,,Audi“ automobilis, kuris atvažiavo nuo pagrindinės gatvės, nuo Šiaulių miesto pusės. M. M. negirdėjo, kad automobilis būtų stabdęs. Automobilis į moterį atsitrenkė vairuotojo pusės priekine dalimi ir ją nubloškė. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis parodė, kad 2013-07-30, apie 19.30 val. su žmona M. nuėjo į kavinę ,,Vokin“, kuri yra Klaipėdos g., netoli KTU, tik kitoje gavės pusėje. Užsisakė maistą ir išėjo į kiemą parūkyti. Nuo kavinės iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Klaipėdos g. 28B namu, yra apie 50 metrų atstumas. Stovėdamas matė per perėją einančią moterį, kuri ėjo iš šiaurinės gatvės pusės į pietinę. Kai moteris buvo panašiai gatvės viduryje, pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojantį bordo spalvos Audi A4 automobilį, kuris važiavo Klaipėdos g. nuo A. Smetonos g. pusės. Automobilis, pravažiavęs Klaipėdos – A. Smetonos g. sankryžą, pasuko kairiau, į Klaipėdos g. dalį, kuri eina link KTU ir kur tuo metu per perėją ėjo moteris. Automobilis į tą gatvę pasuko labai dideliu greičiu ir visiškai nepristabdęs, greitis galėjo būti apie 70 km/h. Kai automobilis įsuko į Klaipėdos gatvę ir net nestabdydamas važiavo toliau, moteris, kuri ėjo per perėją, nebeturėjo kur dėtis, nes automobilis važiavo tiesiai į ją. Netrukus automobilis partrenkė moterį, kuri nuo smūgio į viršų pakilo apie 2 metrus. Ją panašiai taip ir patrenkė gatvės viduryje. Automobilis iki partrenkimo praktiškai nestabdė, jis pradėjo stabdyti tik partrenkęs moterį. Automobilis už pėsčiųjų perėjos sustojo apie 2-3 metrus. Jis su žmona iš karto nuėjo į įvykio vietą. Matė, kaip iš automobilio Audi A4 vairuotojo vietos išlipo jaunas vaikinas, priėjo prie partrenktos moters ir siūlė ją nuvežti į ligoninę. Netrukus iš to automobilio keleivio priekinės sėdynės išlipo jauna mergina. Nuo sustojusio Audi A4 automobilio kelyje buvo pakankamas atstumas pravažiuoti kitoms transporto priemonėms, tačiau automobilio vairuotojas, atsisėdęs už vairo, patraukė automobilį toliau. Ir M. M., ir kiti sakė, kad neliestų automobilio, tačiau vaikinas neklausė. Audi A4 automobilio valstybinis numeris buvo (duomenys neskelbtini). Kai atvyko greitosios pagalbos automobilis, moterį įkėlė į šį automobilį, o kadangi po įvykio buvo nulakstę moters batai, tai M. M. nuėjo jų surinkti ir kaip tik tuo metu pamatė, kaip Audi A4 automobilio keleivė atsisėdo į automobilio priekinę sėdynę, o netrukus ir vairuotojas atsisėdo už vairo ir jie iš įvykio vietos išvažiavo (1 t., b.1. 56). Atsakydamas į klausimus M. M. parodė, kad automobilio greitis buvo didesnis nei 30 km/h, tačiau ne didesnis nei 70 km/h. Partrenka moteris tikrai pakilo 2 metrus į orą, nes jis stovėjo 50 metrų nuo įvykusio eismo įvykio.
Liudytoja B. M. teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, nes kaltinamasis M. K. yra jos draugas, su juo ji gyvena, veda bendrą ūkį.
Liudytoja J. A. teismo posėdžio metu parodė, kad ji ikiteisminio tyrimo metu apklausė M. K.. Jis buvo apklaustas 3 kartus. M. K. parodė, kad periodiškai, 3 kartus per mėnesį vartoja narkotines medžiagas, t.y. rūko žolę. Kada prieš įvykį vartojo narkotines medžiagas, jis neatsiminė, parodė, kad po įvykusio eismo įvykio metu jokių narkotinių medžiagų nevartojo. J. A. parodė, kad apklausų metu M. K. nesukėlė įtarimų, kad gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, įtartina tik tai, kad jis po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos. Patvirtino, kad jo šlapime buvo rasta narkotinių medžiagų. Atsakydama į klausimus J. A. parodė, kad pats M. K. nurodė, kad 2-3 kartus per mėnesį vartoja narkotines medžiagas, tačiau kada jis jas vartojo nebuvo nustatinėjama.
Specialistė J. Ž. I. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, kuriuose parodė, kad tetrahidrokanabinolis yra narkotinė medžiaga, išgaunama iš kanapių ir paprastai vartojama rūkant susukus cigaretę ar suktinį. Šlapime ši medžiaga išlieka nuo 3-4 dienų iki 4 savaičių: tai priklauso nuo to, kaip ji yra vartojama, nes kuo dažniau ir didesniais kiekiais vartojama, tuo ilgiau išsilaiko šlapime. Jeigu M. K. 2013-08-13 buvo šlapime rasta šios narkotinės medžiagos, tai negalima nustatyti, kada jis ją galėjo vartoti, nes tai gali būti tarpas nuo tos dienos iki 4 savaičių. Atliekant narkotikų testą, rezultatas būna teigiamas arba neigiamas, narkotinės medžiagos koncentracija teste nėra nustatoma. Žmogus turi pats nurodyti, kada ir kiek vartojo šią narkotinę medžiagą, technologijos, kuria būtų galima tai nustatyti, nėra (1 t., b. 1. 81-82). Atsakydama į klausimus J. Ž. I. parodė, kad sunku pasakyti kiek laiko, parūkęs cigaretę, žmogus jaučiasi apsvaigęs. Niekas negali nustatyti kokia pas žmogų medžiagų apykaita ir kiek laiko jis jaučiasi apsvaigęs. Vienas jaučiasi apsvaigęs valandą, kitas – pusę dienos. Tai priklauso nuo įvairių dalykų. M. K. buvo atliktas greitasis testas, kurį reikia įmerkti į šlapimą ir kuris po minutės parodo, ar yra medžiaga, ar ne. Tai yra vadinamas preliminarus testas, kuris yra kokybinis, nes parodo tik kokia medžiaga yra. Norint sužinoti kiek ten yra koncentracijos, ar pėdsakai, tai visą medžiagą reikia siųsti į M. Riomerio universitetą ir ten yra daromas dujų chrometografijos metodas arba masės spektometrijos metodas, kuriais yra nustatinėjama koncentracija arba pėdsakas. Testų specialistai nesaugo, padaro testą ir jį išmeta. Ekspertizei skirti nereikia duoti jokio kraujo, nes narkotikai iš kraujo nenustatinėjami. Iš kraujo nustatinėjamas tik alkoholio kiekis, o visi narkotikai iš šlapimo. Iš M. K. buvo paimtas šlapimo mėginys, kuris dabar jau yra išmestas. Pas specialistus knygoje įregistruota, kad M. K. padarytas tyrimas, raštinėje yra likusi pažymos kopija, o visą kita buvo išmesta. M. K. testas buvo teigiamas, testas parodė, kad jo organizme buvo kanapių. J. Ž. I. parodė, kad jei žmogus pastoviai naudoja kanapes, tai jo mastymas paveikiamas, paveikiamos jo smegenys, atitinkamai ir visi organai, o jei žmogus parūkė vieną kartą arba kelis kartu, tai tokius dalykus sunku nustatyti. Parūkius kanapių žmogus nebūna apsvaigęs pastoviai, bet jos silpnina atmintį, sugebėjimą mokytis, įtakoja ir sugebėjimą vairuoti. Sumažėja ir reakcija. Jei žmogus rūko kanapes 2 kartus per mėnesį ir tą padarė pirmą kartą gyvenime, tai intelektualiniai amneziniai sutrikimai yra labai mažai susilpninami, bet jeigu žmogus rūko daug metų 2 kartus per mėnesį, tai sutrikimai jaučiasi.
Iš Panevėžio priklausomybės ligų centro rašto ,,Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad 2013-08-13 buvo atliktas narkotikų testas piliečiui M. K., g. (duomenys neskelbtini). Išvada: Organizme rasta THC (tetrahidrokanabinolis) (1 t., b. 1. 80).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, Klaipėdos gatvėje, ties namu Nr. 28B esanti pėsčiųjų perėja – nereguliuojama. Nuo pėsčiųjų perėjos į rytų pusę 9,30 m atstumu ir nuo Klaipėdos gatvės šiaurinio bortelio 1,50 m atstumu rasta žymė, panaši į kraują. Automobilis eismo įvykio vietoje nerastas (1 t., b.l. 11-12, 13).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. O. tarnybiniame pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad 2013-07-30, apie 19.53 val., gavęs pranešimą apie
eismo įvykį Panevėžyje, Klaipėdos gatvėje, ties namu 28, jau vykdamas į eismo įvykio vietą, gavo
papildomą pranešimą, kad automobilis, kuris kliudė pėsčiąją, iš įvykio vietos pasišalino ir kad tai –
automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuodamas Marijonų gatve, kaip tik pastebėjo tą
automobilį, pradėjo jį persekioti, automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsuko į namo Smėlynės g. 51 kiemą, sustojo, iš vairuotojo vietos išlipo vaikinas ir nubėgo, iš keleivio vietos išlipo mergina,
kuri prisistatė – B. M., kuri teigė, kad nubėgusio vairuotojo nepažįsta (1 t., b. 1. 3).
Iš įvykio vietos apžiūros protokole matyti, kad Panevėžyje, prie namo Smėlynės g. 49 rastas automobilis Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis priverstinai išvežtas saugojimui į Smėlynės g. 106B, Panevėžyje (1 t., b.l. 4-5, 6).
Iš transporto priemonės apžiūros protokole matyti, kad automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išdaužtas priekinis stiklas, ant variklio dangčio matyti slydimo žymės (1 t., b. 1. 7-10).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, matyti, kad nukentėjusioji R. P. atpažino M. K., kuris eismo įvykio, kuomet ji buvo partrenkta, metu, vairavo automobilį Audi A4 (1 t., b.l. 32-35).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas R. P. atpažino M. K., kaip vieną iš dviejų vaikinų, po eismo įvykio išlipusių iš automobilio (1 t., b.l. 42-43).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas I. P. atpažino M. K., kaip asmenį, kuris po eismo įvykio išvažiavo automobiliu Audi A4 ( 1 t., b. 1. 47-48).
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1225/13 (05) matyti, kad R. P. nustatyta lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kairės pusės IX šonkaulio lūžis, dešinės blauzdos priekinio kryžminio ir šoninio raisčių plyšimas, odos nubrozdinimai blauzdose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai judančio automobilio dalimis eismo įvykio metu. R. P. sveikata sutrikdyta nesunkiai (1 t., b. 1. 87).
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1225/13 (05) matyti, kad R. P. nustatyti sužalojimai nurodyti specialisto išvadoje Nr. G 1225/13(05). Pateiktoje papildomam tyrimui medicininėje dokumentacijoje duomenų apie naujus R. P. kūno sužalojimus nėra. Gydymo eigoje atsiradusi komplikacija – susiformavęs kairės blauzdos pūlinys yra sietinas su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, tačiau tai nėra pagrindas perkvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. 1. 91).
Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo LT/AEC 1286748, išduoto AB ,,Lietuvos draudimas“, matyti, kad automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galioja iki 2014-05-30 (1 t., b.1. 22).
Pagal LR BK 281 str. 2 d. atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. K. pripažino, kad vairuodamas automobilį jis pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, t.y. nepraleido pėsčiųjų perėjoje ėjusios nukentėjusiosios R. P., dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kad kaltinamasis sukėlė eismo įvykį taip pat patvirtino ir liudytojas M. M., kad nukentėjusiajai nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata patvirtina ir specialisto išvada. Tačiau kaltinamas M. K. nepripažįsta tos aplinkybės, kad automobilį jis vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Nors pagal 2013-08-13 M. K. atliktą narkotikų testą nustatyta, kad jo organizme buvo rasta THC (tetrahodrokanabinolis), tą aplinkybę, kad jis vartojo narkotines medžiagas savaitę ar dvi prieš eismo įvykį, patvirtina ir pats kaltinamasis, tačiau remiantis specialistės išvada, negalima tiksliai nustatyti kada tiksliai buvo vartojamos narkotinės medžiagas, kokia jų koncentracija ir ar tai turėjo įtakos kaltinamojo reakcijai, neįmanoma nustatyti kiek laiko asmuo jautėsi apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Kaltinamajam buvo atliktas preliminarus testus, kuris tik parodė, kad jo organizme buvo rasta narkotine medžiaga, tačiau norint tiksliai nustatyti kokia yra narkotinių medžiagų koncentracija, reikėjo daryti išsamų testą, kuris šioje byloje nebuvo atliktas. Kad kaltinamasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nesukėlė įtarimų, kad gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų patvirtino ir liudytoja J. A..Nukentėjusioji R. P. parodė, kad jai pasirodė, kad M. K. buvo kažkoks apsvaigęs, tačiau tai galėjo būti ir nuo susijaudinimo.Specialistė J. Ž. I. nurodė, kad šlapime ši narkotinė medžiaga išlieka nuo 3-4 dienų iki 4 savaičių, atliekant narkotikų testą, rezultatas būna teigiamas arba neigiamas, narkotinės medžiagos koncentracija teste nėra nustatoma, sunku pasakyti kiek laiko, parūkęs cigaretę, žmogus jaučiasi apsvaigęs, vienas jaučiasi apsvaigęs valandą, kitas – pusę dienos.
Pagal baudžiamąjį įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grįstas prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos duomenimis, kurie pagal LR BPK 20 str. prasmę vertinami, kaip įrodymai, neginčijamai patvirtinantys kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas savo išvadas pagrindė byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatytas pagal LR BK 281 str. 2 d. nusikalstamos veikos kvalifikavimui būtina aplinkybė, kad asmuo vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.
Esant šioms faktinėms aplinkybėms M. K. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina į LR BK 281 str. 1 d., pagal kurį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. K. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios R. P. sveikata.
Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę (LR BK 54 str.).
Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas atsižvelgia į tai, jog nusikalstama veika padaryta transporto eismo saugumui bei žmogaus sveikatai, į kaltės formą – padaryta neatsargi nusikalstama veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo, į kaltinamojo asmenybę – M. K. administracine tvarka baustas 21 kartą, 16 iš jų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b.l. 138-180), teistas (1 t., b.l. 107-109), nusikalstamą veiką, už kurią yra teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė esant neišnykusiam teistumui, priklausomybės ligų ir psichoneurologinio kabineto įskaitoje neįrašytas (1 t. b.l. 157), dirbantis, yra jauno amžiaus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam M. K. skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis lygus bausmės vidurkiui numatytam sankcijoje. Vadovaujantis LR BK 63 str. 3 d., 9 d. paskirta bausmė bendrinta visiško sudėjimo būdu su 2013-11-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Teismas mano, kada bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl yra pagrindas taikyti LR BK 75 str. tai yra bausmės vykdymo atidėjimą.
Nukentėjusioji R. P. baudžiamojoje byloje pareiškė 815,26 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 19-20). Žala remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.249 str. yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju turtinę žalą sudaro pirkti vaistai, pleistrai, drėgnos servetėlės, kelionės išlaidos į ligoninę. Draudimo bendrovė AB ,,Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai atlygino 577,49 Lt, likusią ieškinio dalį atsisakė kompensuoti,nurodydama, kad tai nesusiję su įvykiu.Teismui R. P. nepateikė draudimo nekompensuotos žalos dalį patvirtinančių dokumentų, todėl teismas vadovaujasi draudimo bendrovės pateiktais duomenimis, kuriais neturi pagrindo abejoti ir R. P. civilinį ieškinį atlyginti likusią turtinę žalą atmeta.
Nukentėjusioji R. P. baudžiamojoje byloje taip pat pareiškė 20000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (2 t., b.l. 19-20). Nukentėjusioji nurodė, kad po eismo įvykio ilgą laiką jautė galvos ir viso kūno skausmą, dar ir dabar skauda kaklą, dešinę koją, kryžkaulį, negali ilgai sėdėti, pritūpti. Po eismo įvykio jai susiformavo cista, sutriko širdies veikla, judėjimo galimybės tapo ribotos, tapo jautresnė, jaučia nerimą, baimę eiti gatve.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (LR BPK 109 str.). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti LR CK 6.250 str. 2 d., o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo M. K. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala – ji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, teko santykinai nemažai laiko praleisti gydantis sužalojimą, kas R. P. sukėlė papildomų fizinių, materialinių ir organizacinių rūpesčių. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į nurodytas aplinkybes, į nukentėjusios materialinę padėtį, į nusikaltimu padarytą turtinę žalą, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais. Teismas taip pat vertina ir paties kaltinamojo, kurio padaryta veika yra neatsargi, turtinę padėtį, gaunamas pajamas (LR CK 6.250 str. 2 d.). Esant nurodytiems pagrindams, vadovaujantis LR CK 6.282 str. 1 d., neturtinės žalos dydis mažintinas ir pripažįstama, kad nukentėjusiosios R. P. neturtinės žalos dydis pagrįstas 9000 Lt sumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350/2012).
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Minėto Įstatymo 3 str. nurodyta, kad išmoka šio Įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Tai, kad byloje esant kaltinamojo M. K. kaltei yra nustatyta kaltinamojo civilinė atsakomybė, nėra abejonių. Nustatyta, jog M. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris buvo draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB ,,Lietuvos draudimas“ (1 t., 22 b.l.). Esant tokioms aplinkybėms, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą draudimo bendrovei kyla pareiga materialiai atsakyti už kaltinamojo M. K. nusikalstama veika padarytą žalą. AB ,,Lietuvos draudimas“ buvo pripažintas civiliniu atsakovu šioje byloje. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra – nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal LR CK 6.254 str. 2 d. jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, t.y. kaltinamasis. Civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Civilinis atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ savo atsiliepime į civilinį ieškinį nurodė, kad nukentėjusiajai R. P. atlygino 6000 Lt neturtinės žalos, todėl savo prievolę dėl neturtinės žalos atlyginimo įvykdė tinkamai ir visa apimtimi (2 t., b.l. 63-65). Atsižvelgiant į nukentėjusiosios dėl nusikalstamos veikos patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, teismo posėdžio metu pareikštas 14000 Lt ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai R. P. priteisiama 2650 Lt neturtinės žalos, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajai atlygino 350 Lt žalos.
Remiantis LR BPK 103 str. iš kaltinamojo priteistinos 46 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.
Vadovaujantis LR BPK 104 str. 2 d., pripažintinos proceso išlaidomis nukentėjusiajai R. P. suteiktos atstovavimo išlaidos – 604 Lt ir tokio dydžio išlaidos priteistinos valstybei iš kaltinamojo M. K..
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas LR BPK 94 str. nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d. ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 3 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2013-11-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Į paskirtą bausmę įskaityti pagal 2013-11-26 nuosprendį atliktą bausmę.
Vadovaujantis LR BK 75 str.1 d.,2 d. 5 p., 8 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams įpareigojant per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nukentėjusiosios R. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nukentėjusiosios R. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš AB ,,Lietuvos draudimas“ 2650 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. P..
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išieškoti iš M. K. 46 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.
Priteisti iš M. K., R. P. suteiktų 604 Lt atstovavimo išlaidų valstybei.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 2013-07-30 įvykio vietos apžiūros metu paimtą automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą saugomą pas A. K., vadovaujantis LR BPK 94 str. 1 d. 5 p. nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkui A. K.; 2013-07-31 apžiūros metu nuo paimtas daktiloskopines plokšteles, kurios saugomos Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo kameroje, vadovaujantis LR BPK 94 str. 1 d. 4 p. nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.