- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-12
- Bylos Nr.
- e2S-415-390/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žymana“
- Atsakovas
- G. Č.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žymana“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žymana“ ieškinio atsakovui G. Č. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės ir atsakovo reikalavimo pripažinimo nepagrįstu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žymana“ kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui G. Č., kuriuo prašoma išspręsti šalių ginčą iš esmės ir pripažinti, kad atsakovo G. Č. reikalavimas pateikti 2023 m. rugsėjo 28 d. UAB „Statybos procesų valdymas“ Ekspertinio tyrimo akte Nr. 2023/09/28-1 nurodytas pastabas pataisyti kitos (ūkio) paskirties pastato („Punia“) metalo konstrukcijų darbo projektą ir kompensuoti eksperto išlaidas (2 200 Eur) yra nepagrįstas, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
3. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė teismui ieškinį prašydama išspręsti šalių ginčą iš esmės. Ieškovė prie ieškinio pridėjo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) nutarimą, tačiau nutarime nėra nurodyta nei nutarimo data nei kiti duomenys iš kurių galima būtų spręsti kada buvo priimtas tarnybos nutarimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti, kadangi nėra aišku, ar tarnybos nutarimas yra įsigaliojęs.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pareiškus ieškinį eisme prie ieškinio buvo pridėtas Tarnybos nutarimas Word formatu, nutarime nebuvo nurodyta jo priėmimo data ir numeris. Gautas nutarimas ir lydraštis adoc formatu. Iš šio dokumento, matyti, kad Tarnybos nutarimas priimtas 2023 m. lapkričio 20 d., ieškovui atsiųstas 2023 m. lapkričio 21 d.
1.2. Teismas turėjo priimti nutartį pašalinti ieškinio trukumus, o neatsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
7. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė, nesutikdama su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu, vadovaudamasi VTAĮ 28 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama ginčą tarp šalių nagrinėti iš esmės.
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu – ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso kodekso tvarka, ieškovei nepateikus duomenų, kada priimtas Tarnybos nutarimas. Ieškovė atskiruoju skundu su teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti kaip nepagrįstą.
10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas, gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), atsisakyti ieškinį priimti esant tik įstatyme išvardytiems pagrindams (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis).
11. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato ieškovui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
12. Pirmosios instancijos teismas atsisakė ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, tai yra, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad šiuo pagrindu atsisakoma priimti ieškinį (pareiškimą), jei ginčas apskritai nepriskirtinas nagrinėti teismams arba jei byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.
13. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė nesutinka su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu, kuris teismui yra neskundžiamas ir nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas), tačiau pažymėtina, jog iki šio nutarimo įsiteisėjimo suinteresuota ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu išnagrinėti ginčą iš esmės. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. To paties įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienai iš ginčo šalių per nustatytą terminą besikreipus į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, VVTAT nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-967-232/2018, nutarties 13 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-486-640/2018, nutarties 11 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-529-794/2020).
14. Aptartas teisinis reguliavimas leidžia daryti teisiškai pagrįstą išvadą, jog ieškovė pasirinko tinkamą Tarnybos priimtu nutarimu galimai pažeistų savo teisių gynimo būdą, t. y. pateiktas ieškinys gali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka. Ieškovė nereiškia reikalavimo panaikinti Tarnybos nutarimą, kurį teismas turėtų atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes jis nėra nagrinėtinas teisme.
15. Taigi, pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas nepateikė duomenų apie Tarnybos nutarimo priėmimo datą, negali būti pagrindu atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, šių trūkstamų duomenų klausimą teismas turėjo išspręsti taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Pažymėtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus Tarnybos nutarimo priėmimo datos, o atsisakius priimti nagrinėti ieškovės reikalavimą išspręsti ginčą iš esmės, Tarnybos nutarimas įgautų privalomai vykdytino vykdomojo dokumento galią, kas užkerta kelią ieškovei ginti galimai jos pažeistas teises.
16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka) netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.