- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-04
- Bylos Nr.
- 2S-228-460/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11663-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- UAB „Autodoja“
- Suinteresuotas asmuo
- A. H., A. K., N. Z.
- Kategorijos
- 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-228-460/2015
NUTARTIS
2015 m. kovo 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Autodoja“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13184-328/2014 pagal pareiškėjos UAB „Autodoja“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys A. H., A. K., N. Z., suinteresuotų asmenų atstovė advokatė O. S., antstolis Aleksandras Selezniovas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė antstoliui Aleksandrui Selezniovui skundą dėl antstolio veiksmų, juo prašo pripažinti antstolio veiksmus dėl patvarkymų Nr. S1-296053, Nr. S1-296079, Nr. S1-296100 vykdomosiose bylose Nr. 0010/14/02904, Nr. 0010/14/02905, Nr. 0010/14/02906 įteikimų neteisėtais.
Suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino (b. l. 2) ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0010/14/02904, Nr. 0010/14/02905, Nr. 0010/14/02906 perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Suinteresuotų asmenų atstovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismas 2014-11-11 nutartimi skundą atmetė. Nurodė, jog skolininkas neteisingai vadovaujasi Civilinio proceso kodekso 110 straipsniu, nurodydamas, jog raginimas įvykdyti sprendimą nepatenka į sąrašą procesinių dokumentų. Pažymėjo, kad antstolio padėjėjas nepažeidė CPK 213 straipsnyje įtvirtintų nuostatų.
Šalies argumentai
Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-11 nutartį ir tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodo, kad būtina, jog anstolis įteiktų raginimą įvykdyti sprendimą įstatymų nustatyta tvarka, nes priešingu atveju bus pažeidžiami skolininko interesai geranoriškai įvykdyti sprendimą. Teigia, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Svarbus yra įteikimo faktas nuo kurio skaičiuojasi 10 dienų terminas savanoriškai įvykdyti teismo sprendimą. Jeigu dokumentai faktiškai pasiekia skolininko valdymo organą vėliau, atitinkamai lieka trumpesnis tarpas per kurį skolininkas gali įvykdyti sprendimą. Pagal teisinį reguliavimą, CPK 657 straipsnio 1 dalyje nurodytas raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo būdas „asmeniškai“ juridinio asmens atveju, reiškia raginimo įteikimą juridinio asmens valdymo organams. Antstolis pažeidė CPK 657 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką, tuo pažeisdamas skolininko teises, susiaurindamas raginimo įvykdyti sprendimą terminą. Tikina, jog raginimas įvykdyti sprendimą nėra procesinis dokumentas, jam negali būti taikomos CPK 123 straipsnyje numatytos įteikimo taisyklės, o privalo būti vadovaujamasi CPK 657 straipsnio 1 dalyje nustatyta įteikimo tvarka – išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai.
Atsiliepimas
Atsiliepime antstolis A. Selezniovas su atskiruoju skundu nesutinka, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-11 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog raginimas yra procesinis dokumentas, be to, tikina, kad antstolio ir jo padėjėjo atlikti vykdymo veiksmai atitinka CPK teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą proceso šalims. Pažymi, kad toks įteikimas pasiekė savo tikslą – dokumentai yra įteikti.
Atsiliepime išieškotojai su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-11 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog raginimas yra procesinis dokumentas ir turi būti įteikiamas laikantis CPK 123 str. ir CPK 657 str. įtvirtintų reikalavimų Skolininko argumentas, kad raginimas turėjo būti įteikiamas jam asmeniškai negali būti laikomas teisingu, nes antstolis turėjo teisę įteikti šiuos dokumentus skolininko darbuotojui pagal CPK įtvirtintas taisykles. teigia, kad, net ir tuo atveju, jeigu skolininko vadovas yra gavęs raginimus kitą darbo dieną po to, kai jie buvo įteikti skolininko darbuotojui, ir net, jeigu 10 dienų raginimų įvykdymo terminas būtų skaičiuojamas nuo šios kitos dienos, skolininkas šiai dienai vis tiek nėra įvykdęs raginimų, t. y. nesumokėjo juose nurodytų sumų išieškotojui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-07 vykdomuosius raštus Nr. 2-2429-255/2012 dėl 46 099,08 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo N. Z. naudai, 59 469,08 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo A. H. naudai, 8 899,08 Lt, 6 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo A. K. naudai. Vykdomuosiuose dokumentuose nurodyta skolininkė UAB „Pamario dvaras“, tačiau 2014-03-26 UAB „Pamario dvaras“ pakeitė pavadinimą į UAB „Autodoja“, todėl antstolio dokumentuose nurodytas skolininkės pavadinimas UAB „Autodoja“ (v. b. Nr. 0010/14/02906, l. 1–5). Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomuosius dokumentus, surašė 2014-09-10 raginimus, kuriais skolininkė buvo paraginta įvykdyti prievoles. Raginimas įvykdyti sprendimą išsiųstas registruota pašto siunta, tačiau 2014-09-22 gautas UAB „Pamario dvaras“ pranešimas su antstolio siųstais dokumentais, kuriame nurodyta, jog UAB „Autodoja“ adresas yra Artojo g. 7A, Klaipėda. Minėti raginimai įvykdyti sprendimą, patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas pasirašytini įteikti UAB „Autodoja“ darbuotojai V. S. 2014-09-30 (v. b. 0010/14/02904, l. 82, v. b. 0010/14/02906, l. 17, 0010/14/02905, l. 18).
Byloje iškilo ginčas dėl antstolio raginimo tinkamo įteikimo skolininkei – juridiniam asmeniui.
Atskirajame skunde skolininkas teigia, kad raginimas nėra procesinis dokumentas, todėl jis negali būti įteikiamas, remiantis CPK 123 straipsnyje numatyta tvarka, o privalo būti vadovaujamasi CPK 657 straipsniu. Su šia apeliantės argumentacija sutikti negalima.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog raginimas – tai dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnis). Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad raginimas, kaip procesinis dokumentas turi būti įteikiamas laikantis CPK 123 straipsnyje ir CPK 657 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2008). Tai reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, kad raginimas yra laikomas procesiniu dokumentu. Dėl šios priežasties Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-11 nutartyje pagrįstai nurodė, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas ir turi būti įteikiamas pagal CPK 123 straipsnio bei CPK 657 straipsnio nuostatas.
Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog CPK 110 straipsnyje raginimo nėra tarp išvardintų procesinių dokumentų, vadovaujantis anksčiau nurodyta praktika, nereiškia, kad raginimas nėra procesinis dokumentas. Dėl šios priežasties skolininko argumentai dėl „procesinių dokumentų“ sąvokos aiškinimo pagal CPK 110 straipsnį yra nepagrįsti.
Būtina pažymėti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas savo nutartyje nurodė, kad „pati pareiškėja (t. y. skolininkė) skunde teigia, jog raginimo įvykdyti sprendimą įteikimas yra svarbus juridinis faktas, taigi pripažįsta, jog raginimas įvykdyti sprendimą nėra nereikšmingas pranešimas, o procesinis dokumentas“.
CPK 123 straipsnio 2 dalyje yra nurodoma, jog juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolio padėjėjas 2014 m. rugsėjo 30 d. nuvyko skolininkės registracijos adresu Artojo g. 7A, Klaipėda. Kadangi skolininkės vadovo, valdymo organų narių ar raštinės darbuotojų tuo metu darbovietėje nebuvo, raginimas ir kiti procesiniai dokumentai buvo įteikti UAB „Autodoja“ darbuotojai V. S. tą pačią dieną (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Taigi, skolininkės argumentas, kad raginimas turėjo būti įteikiamas jam asmeniškai negali būti laikomas teisingu, nes, sutiktina su išieškotojais ir su antstoliu, jog antstolis turėjo teisę įteikti šiuos dokumentus skolininkės darbuotojui pagal CPK įtvirtintas taisykles. Taip pat, Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai savo nutartyje pabrėžė, kad skolininkė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad antstolio padėjėjas atvyko tada, kai visi darbuotojai buvo baigę darbą. Dėl to skolininkės argumentai dėl raginimo įvykdyti sprendimą netinkamo įteikimo yra nepagrįsti.
Skolininkė atskirajame skunde tvirtina, kad raginimas turėjo būti įteiktas CPK 657 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad raginimo įvykdyti sprendimą įteikimas vykdomas remiantis CPK 123 straipsnio ir CPK 657 straipsnio nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2008). Visa tai reiškia, kad įteikiant raginimą įvykdyti sprendimą šios dvi normos turi būti taikomos sistemiškai, o ne atskirai.
Aktualu pažymėti, jog kaip nurodė antstolis savo patvarkyme, „pareiškęs skundą dėl antstolio veiksmų skolininkas pripažino, kad jis procesinius dokumentus gavo, t. y. jis buvo informuotas apie pradėtus vykdymo veiksmus“. Tai reškia, kad raginimo įteikimu buvo pasiektas šio dokumento tikslas – informuoti skolininkę apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra, jeigu skolininkė per 10 dienų neįvykdys dokumente nurodytų veiksmų, ko iš tikrųjų skolininkė ir neginčija.
Akcentuotina, kad apeliantė bylos duomenimis šią dieną vis tiek nėra įvykdžiusi raginimo, t. y. nesumokėjo juose nurodytų sumų išieškotojams. Sutiktina su išieškotojais, kad skolininkė, siekdama apsaugoti savo teises ir teisėtus interesus, galėjo atlikti antstolio raginime nurodytus veiksmus, tačiau to nepadarė nei per nustatytą terminą, nei jam pasibaigus. Todėl raginimų įteikimo tvarka skolininkės teisių niekaip nepaveikė.
Remiantis anksčiau išdėstytu, apeliantės argumentas, kad raginimo netinkamas įteikimas pažeidė jos teises, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.