- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-11-28
- Bylos Nr.
- A2.2.-1697-367/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-01538-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimonda Pauparienė
- Pažeidėjas
- V. N.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
institucijos, surašiusios pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo, įgaliotam atstovui – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiajai specialistei D. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. N. nuo 2014-03-03 dirbdamas (duomenys neskelbtini) (toliau ir Bendrovė), įmonės kodas 179331614, (juridinių asmenų registre įregistruota 1992-12-03; Bendrovės didžiausias akcininkas UAB „SIMPRAS GROUP“) vadovu nesilaikė LR CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovė, vykdydama atsiskaitymus, pirmenybę teikė atsiskaitydama su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI prie LR FM), kaip kreditoriaus, teises, t.y. nesumokėjo valstybei 24.315,72 Eur mokesčių.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui pateiktame nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 Bendrovės balanse nurodyti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nuo 2008-12-31 per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 876.842 Eur, o visa turtinė vertė – 752,909 Eur. Nuo 2015 gruodžio 31 d. per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 354.914 Eur, o visa turtinė vertė – 135,522 Eur. Pagal Bendrovės pateiktą preliminarų balansą už 2016 metų pirmąjį ketvirtį, Bendrovė taip pat atitinka nemokios įmonės kriterijus, kadangi Bendrovės turtas iš viso sudaro 129,808 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 367.173 Eur. Dėl to, Bendrovės įsipareigojimai nuo 2008-12-31 tiek 2015-12-31, tiek ir laikotarpiu už 2016 metų pirmąjį ketvirtį viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta įmonės nemokumo sąvoka (įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, Bendrovės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto, todėl Bendrovė yra nemoki. Duomenų, kad Bendrovės vadovas V. N. būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nėra.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2016-05-03 operatyvaus patikrinimo pavedimu Nr. FR1043-3796, surašė 2016-06-06 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (23.30-08) FR1042-4388 ir laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2016-04-30 atliko (duomenys neskelbtini) kasos ir banko sąskaitų lėšų judėjimą, pirkimus, pardavimus, atskaitingus asmenis, apyvartos žiniaraščius (užskaitas), kreditorių ir debitorių sąrašus, finansinės atskaitomybės dokumentus. Pagal kasos knygos išrašą (Sąskaita (272, Kasa)) laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2016-04-30 išlaidas sudarė 29.265,61 Eur, iš jų: 14,805,08 Eur išmokėtas darbo užmokestis, 9.059,21 Eur VSDFV, 2.208,56 Eur VMI prie LR FM, 1.933,45 Eur išmokėta atskaitingam asmeniui, 715,24 Eur UAB „Lukoil Baltija“, 360,32 Eur Jurbarko rajono savivaldybei, 182,75 Eur žalos atlyginimas
Iš kasos išlaidų orderių, laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2016-04-30 matyti, kad Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais: 310,73 Eur sumokėta AB „TEO LT“ , 303,71 Eur UAB „Madalva“, 210,28 Eur UAB „Eldaga“, 202,80 Eur UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“, 148,68 Eur UAB „Bitė Lietuva“, 144,00 Eur UAB „Tauragės vandenys“.
Iš trišalės skolų užskaitos akto, laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2016-04-30 matyti, kad Bendrovė 2015-12-21 užskaitė 1.654,99 Eur ir 2015-12-31 užskaitė 5.565,48 Eur skolas už prekes UAB „Simpras“.
Iš vietinio mokėjimo nurodymo, laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2016-04-30 matyti, kad UAB „SIMPRAS“ sumokėjo Bendrovės kreditoriams: 8.133,45 Eur AB „Lesto“, 4.140,00 Eur Tauragės rajono savivaldybei, 2.136,50 Eur UAB „Elektrum Lietuva“.
Tokiais veiksmais (duomenys neskelbtini) vadovas V. N. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kaltinamas pažeidęs kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką bei neatliko įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, žinodamas, kad Bendrovė negalės įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų kreditorei VMI prie LR FM.
Apklaustas teismo posėdžio metu V. N. savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, tačiau parodė, kad pirmiausia atsiskaitė su kreditoriais, o ne su VMI prie LR FM. Teismui paaiškino, kad pirmiausia atsiskaitė su kreditoriais, siekdamas išvengti įmonės bankroto iškėlimo, žinojo, kad įmonė bus parduodama ir su VMI prie LR FM bus atsiskaityta. Nurodė, kad jo pareiginėse instrukcijose nenumatyta, kad gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat, pagal Bendrovės įstatus, negavo nei iš visuotinio akcininkų susirinkimo, nei iš valdybos, kad reikia kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Duomenų, kad V. N. kreipėsi dėl galimo atsiskaitymo grafiko su VMI prie LR FM nėra.
Teismo posėdžio metu, institucijos, surašiusios pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo, įgaliotas atstovas palaikė pareiškimą ir jame išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad įstatymai yra aukštesni už Bendrovės įstatus.
ATPK 9 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais). CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Minėtas pažeidimas padaromas tik tyčia. Taip pat, pateikti VMI prie LR FM įrodymai, patvirtina, kad Bendrovės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto, o V. N. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Tauragės keramika“ nevykdė.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. N. nesutiko su padarytu pažeidimu, teigdamas, kad jis, kaip įmonės vadovas, pagal susidariusią bendrovės finansinę padėtį, pirmiausia atsiskaitė su esamais kreditoriaus, siekdamas išvengti bankroto bylos įmonei iškėlimo, taip pat vadovavosi Bendrovės įstatais, o ne ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, kad pardavus gamyklą bus atsiskaityta su valstybe, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra vertinamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovautos įmonės galimas bankrotas ir jo, kaip vadovo, elgesys šiuo klausimu, o sprendžiamas klausimas dėl jo, kaip bendrovės vadovo, netinkamo elgesio konkrečių, visiems privalomų teisės normų, nurodytų CK 6.930¹ straipsnyje, nesilaikymo, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir iš to kylančios administracinės atsakomybės pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį.
V. N. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje esančia rašytine medžiaga: pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, UAB „Tauragės keramika“ mokesčių ir lėšų pervedimo apskaitos kortelėmis, UAB „Tauragės keramika“ mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualiais duomenimis, avanso apyskaitų išrašais, kasų išlaidų orderiais, operatyvaus patikrinimo pažyma, detalių atsiskaitymų žiniarasčiu, UAB „Tauragės keramika“ finansiniu balansu. Iš šių teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų dokumentų matyti, jog V. N. savo veiksmais nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmiau atsiskaitydamas su kitais kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme yra žemiau nei VMI prie LR FM, o ne su VMI prie LR FM, ir tuo pažeidė kreditoriaus – VMI prie LR FM teises. Be to, ir pats V. N., nors ir nesutikdamas su padarytu pažeidimu, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad ne tik nesumokėjo mokesčių VMI prie LR FM, bet ir pripažino atsiskaitęs su kitais kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme buvo žemesnėse eilėse už VMI prie LR FM. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad tuo laikotarpiu, kai šie atsiskaitymai vyko, V. N. vadovaujama UAB „Tauragės keramika“ buvo skolinga VMI prie LR FM, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės pripažįsta atlikęs jam inkriminuotus veiksmus (objektyviuosius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius), tačiau mano, kad už tokius veiksmus jo atžvelgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėtų būti nutraukta, nes jis taip elgėsi siekdamas išgelbėti (duomenys neskelbtini) ir atsiskaityti su valstybe. Teismas pažymi, kad CK 6.930¹ ir ĮBĮ 8 straipsniuose įtvirtintos imperatyvios nuostatos, kurių privaloma laikytis visiems. CK 6.930¹ teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
V. N., įsiskolinimus valstybei padengė (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.). Pats pažeidimas buvo padarytas dėl sunkios Bendrovės finansinės padėties ir ši aplinkybė taip pat lengvina atsakomybę (ATPK 31 str. 1 d. 3 p.).
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Pažymėtina, kad V. N. už tokio pobūdžio pažeidimą administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą.
Iš ABTĮ 50⁶ str. 1 d. sankcijos matyti, kad joje nustatyta nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta, todėl būtina įvertinti, ar net ir minimalaus dydžio paskirta nuobauda – 1 448 Eur bauda – savo griežtumu atitiktų V. N. padaryto pažeidimo pavojingumą, ir, atsižvelgus į visas pažeidimo padarymo aplinkybes, būtų adekvati atsakomybės taikymo prasme.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, atsižvelgus į tai, kad yra dvi atsakomybę lengvinančios ir nėra sunkinančių aplinkybių, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad V. N. už ABTĮ 50⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta net ir minimalaus dydžio bauda būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Teismo nuomone, ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Todėl yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir V. N. už jo padarytą ir ABTĮ 50⁶ str. 1 d. nurodytą pažeidimą paskirti švelnesnę nuobaudą negu sankcijoje numatyta minimali, t. y. 500 Eur baudą.
Vadovaudamasis ATPK 30 str., 30¹ str. 1 d. 1–3 p., 50⁶ str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. N. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2.–1697–367/2016. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.