Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-518-594/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-21
Bylos Nr.
AN2-518-594/2019
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00444-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo Nr. AN2-518-594/2019
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00444-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. spalio 1 d. nutarties R. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. B. 2019 m. rugpjūčio 5 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnyje, ir nubaustas 400 eurų bauda už tai, kad 2019 m. liepos 6 d., apie 19.55 val., būdamas viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino vaizdo stebėjimo kameros kabelio apsauginį apvalkalą priklausantį sodininkų bendrijai "(duomenys neskelbtini)", padarydamas bendrijai 35,20 eurų turtinę žalą. Vadovaujantis ANK 664 straipsniu R. B. įpareigotas atlyginti sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ padarytą 35,20 eurų turtinę žalą.

2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, R. B. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2019 m. spalio 1 d. nutartimi R. B. skundo netenkino ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu R. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Apelianto nuomone, apylinkės teismas netinkamai kvalifikavo jo veiksmus. Jis nesielgė chuliganiškai, tyčia turto nesunaikino ir nesugadino. Įvykio aplinkybės buvo tiriamos vienpusiškai, pažeidžiant lygiateisiškumo bei teisingumo principus, o priimta apylinkės teismo nutartis pažeidžia apelianto teises. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių jo tyčią sugadinti svetimą turtą, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

3.2. Apeliantas neginčija aplinkybių, kad įvykio dieną lipo į medį ir galimai sugadino vaizdo stebėjimo kameros kabelio apsauginį apvalkalą, priklausantį sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir galbūt padarė nurodytą žalą, tačiau tyčios jo veiksmuose nebuvo. Jis viso proceso metu teigė, kad nežinojo, jog medyje yra vaizdo stebėjimo kamera, jokio informacinio ženklo, kad teritorija yra stebima nebuvo. Apie teritorijos stebėjimą jis sužinojo tik gavęs administracinio nusižengimo protokolą, o informaciniai ženklai atsirado tik 2019 m. rugpjūčio 21 d. Apylinkės teismo minimas vaizdo įrašas taip pat nepagrindžia, kad apelianto veiksmai lipant į medį yra tikslingai nukreipti tyčia sugadinti vaizdo stebėjimo kamerą. Jis kameros medyje nematė ir jokio kabelio tyčia neatplėšė. Liudytoja apklausta bendrijos pirmininkė taip pat nurodė, kad kabelio lipant į medį neįmanoma nuplėšti, kadangi kabelio pritvirtinimus reikia pirmiau atlupti, liudytojos nuomone, kabelis buvo nukirstas ar nupjautas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į R. B. apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, laikinai atliekantis viršininko funkcijas H. P. prašo skundą atmesti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. R. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

1.1. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad R. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje. Pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus, nesilaikė ANK reikalavimų, pažeidė įrodymų vertinimo nuostatas, nekaltumo prezumpcijos principą ir iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą, nėra. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutartį remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo taip pat nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi R. B., nesudaro pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui. R. B. padarytas administracinis nusižengimas pagal ANK 115 straipsnį kvalifikuotas tinkamai.

7. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad ANK 115 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas tyčia sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, matyti, kad R. B. šios nutarties 1 punkte nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis tyčia sugadino vaizdo stebėjimo kameros kabelio apsauginį apvalkalą, priklausantį sodininkų bendrijai "(duomenys neskelbitni)" ir taip padarė 35,20 eurų turtinę žalą. Jo kaltę patvirtina teisme apklaustos liudytojos R. J. parodymai, pažyma dėl žalos atlyginimo, sąskaita-faktūra, vaizdo įrašas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, pagrindžiančią R. B. padarytą administracinį nusižengimą, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti.

8. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė R. B. nuoseklius parodymus, kad jis neturėjo tyčios sugadinti sodų bendrijos vaizdo stebėjimo kameros, į medį lipo norėdamas pamedituoti ir padaryti prisitraukimų, ir galbūt lipdamas netyčia galėjo sugadinti kabelio apsauginį apvalkalą, tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad R. B. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, juose esama esminių prieštaravimų tiek vaizdo įraše užfiksuotoms aplinkybėms, tiek ir liudytojų parodymams, todėl jų pripažinimas patikimais ir objektyviais bei rėmimasis jais, sprendžiant jo kaltės klausimą, vertinamu atveju būtų nepagrįstas. Kaip matyti iš apelianto apklausos protokolo, atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, R. B. nurodė, kad važiuojant kartu su R. A. iš sodų automobiliu BMW, jis vairuotojos paprašė sustoti, norėdamas pasivaikščioti. Eidamas gatve pamatė medį, ant kurio buvo pritvirtina vaizdo stebėjimo kamera, sugalvojo įlipti į medį ir padaryti prisitraukimų, tačiau įlipti nepavyko. Lipdamas į medį matė, kad yra pritvirtinti kažkokie laidai, tačiau užkliuvęs nebuvo, neturėjo tikslo jų nutraukti ar sugadinti. Į šį medį yra lipęs ne vieną kartą (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 15). Tuo tarpu apklausiamas apylinkės teisme, iš pradžių apeliantas nurodė, kad lipo į medį, nes norėjo padaryti prisitraukimų, tankiai laipioja medžiais, o stebėjimo kameros lipdamas nematė (2019 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas, 9:40:16). Vėliau jis nurodo, kad lipo į medį pamedituoti ir prisitraukimų daryti, stebėjimo kameras jau seniau buvo pastebėjęs, žinojo, kad tos kameros yra, į šitą medį lipo pirmą kartą (2019 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas, 9:41:39, 9:43:41). Tokius nenuoseklius apelianto parodymus iš esmės paneigia apylinkės teismo posėdyje ištirtas vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matyti, kad būtent apeliantas, išlipęs iš kiek toliau palikto automobilio, prieina prie medžio, kuriame įrengta stebėjimo kamera, stebėdamas būtent kameros buvimo vietą. Vėliau aiškiai matoma, kad kabelis intensyviai judinamas, atitraukiamas nuo medžio kamieno, po ko, prie jo privažiuoja automobilis, apeliantas įsėda į jį, todėl apelianto teiginiai apie norą daryti prisitraukimus, įlipus į medį medituoti, akivaizdžiai neatitinka jo veiksmų pobūdžio. Juolab, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad apeliantas eidamas link medžio abiejose rankose kažką nešėsi. Aplinkybes, kad vaizdo kameros apsauginis kabelis buvo sugadintas ir sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta turtinė žala, patvirtino ir liudytoja R. J., kuri nurodė, kad ji sulaukė skambučio, jog sodų bendrijoje buvo bandyta nulupti kamerą. Ji persiuntė vaizdo kameros užfiksuotą vaizdo įrašą policijai, kuriame aiškiai matėsi, kad būtent R. B. bandė nulupti kamerą. Taip pat pateikė pažymą ir sąskaitą faktūrą, kad kameros apsauginis kabelis buvo nupjautas ir jo taisymas sodininkų bendrijai kainavo 35,20 eurų (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 12-13). Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti šių įrodymų patikimumu, tokių duomenų apeliantas nepateikė ir aukštesnės instancijos teismui. Visi aukščiau aptarti įrodymai patvirtina apylinkės teismo padarytą išvadą, su kuria sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, kad R. B. suprato, jog gadina svetimą turtą ir norėjo taip veikti. Įvertinus R. B. parodymų nenuoseklumą bei vaizdo įraše užfiksuotas objektyvias įvykio aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apeliacinio skundo argumentai dėl lipimo į medį pamedituoti ar daryti prisitraukimus, laikytini jo siekiu išvengti administracinės atsakomybės, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Nors apelianto versiją iš esmės patvirtino liudytoja apklausta kartu su juo automobiliu važiavusi R. A., tačiau jos parodymus, kaip ir apelianto versiją, paneigia vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės. Be to, iš byloje esančių įvykio vietos apžiūros fotonuotraukų, matyti, kad medžio, kuriame sumontuota kamera, apatinė kamieno dalis yra be šakų, aiškiai matomas ir kameros kabelis, kas vėlgi paneigia apelianto teiginius, jog jis į medį lipo norėdamas padaryti prisitraukimus ar medituoti, kameros (kabelio) nematė (b. l. 8-12).

9. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir R. B. argumentai, kad liudytojos R. J. parodymai patvirtina, jog jis negalėjo lipdamas į medį sugadinti apsauginio kameros kabelio, nes kabelis buvo tvirtai pritvirtintas prie medžio ir nuplėšti jo tyčia taip paprastai nepavyktų. Priešingai, aukštesnės instancijos teismo nuomone, minėtos liudytojos parodymai, vertinant juos kartu su vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis tik patvirtina, kad R. B. tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. vaizdo stebėjimo kameros kabelį ir tokiu būdu padarė turtinę žalą sodininkų bendrijai.

10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis