- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-197-265/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- M. Z.
- Ieškovas
- D. V.
- Kategorijos
- 2.3.1.2.4Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties, priimtos sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui M. Z. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nustatyti nepilnamečio A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove D. V.; 2) priteisti nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki sūnaus A. Z. pilnametystės iš atsakovo M. Z. išlaikymą po 287 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą pervedant į ieškovės D. V. nurodytą banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 18 dienos, periodines išmokas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka; 3) priteisti iš atsakovo M. Z. ieškovės naudai išlaikymo įsiskolinimą 2 009 Eur ir 490 Eur tikslines išmokas vaikui už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d.; 4) nustatyti laisvą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, kuri iš anksto neįpareigotų tėvo su vaiku bendrauti konkrečiomis datomis ar valandomis; įpareigoti atsakovą ne vėliau nei dvi savaites iki vaiko pasiėmimo sūnaus viešnagės datą suderinti su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo teismo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio A. Z. gyvenamąją vietą su motina D. V. ir priteisti laikiną išlaikymą iš tėvo M. Z. sūnui A. Z. nuo ieškinio padavimo 2021 m. lapkričio 19 d. po 287 Eur per mėnesį, lėšas pervedant į D. V. atsiskaitomąją sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 18 dienos.
2. Ieškovė, grįsdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad šiuo metu yra susidariusi situacija, jog vaikas buvo paimtas iš nesaugios aplinkos pas tėvą, o vėliau išreiškė savo norą gyventi su motina ir atvyko gyventi pas ieškovę, t. y. nuo 2021 m. balandžio 19 d. su atsakovu negyvena. Tačiau teismo sprendimais yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su M. Z., ir jam turi būti mokamos lėšos sūnaus išlaikymui, tai būtų nelogiška ir neteisinga, nes ieškovė ne tik viena jau 7 mėnesius išlaiko sūnų, bet jai tektų vienai išlaikyti sūnų iki šio proceso pabaigos bei mokėti už sūnaus išlaikymą atsakovui, tai prieštarautų protingumo ir teisingumo principams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovės D. V. prašymas tenkintas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta šalių nepilnamečio sūnaus A. Z. gyvenamoji vieta su motina (ieškove) D. V. jos gyvenamoje vietoje iki įsiteisės galutinis sprendimas šioje civilinėje byloje; priteista iš atsakovo M. Z. nepilnamečiui sūnui A. Z. išlaikyti po 287 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, lėšas pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 18 dienos. Laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta vykdyti skubiai.
4. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą teismo psichologo išvadą, iš kurios matyti, jog nepilnametis vaikas išreiškė norą gyventi su ieškove, taip pat tai, kad šiuo metu nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), siekdamas stabilizuoti ginčo situaciją bylos nagrinėjimo metu, nenustatęs aplinkybių, jog vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove būtų priešingas vaiko interesams, šalių nepilnamečio sūnaus laikiną gyvenamąją vietą nustatė su jo motina (ieškove). Siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaikų interesus, užtikrinti jo būtiniausių poreikių patenkinimą, atsižvelgdamas į tėvų lygią pareigą išlaikyti savo vaikus, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo 287 Eur laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas M. Z. prašo panaikinti skundžiamą 2021 m. lapkričio 29 d. teismo nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismui atsisakius naikinti skundžiamą nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, atsakovas prašo ją pakeisti, iš atsakovo laikinai priteisiant ne didesnį nei 234 Eur/mėn. laikiną išlaikymą. Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Skundžiama nutartimi buvo sukurta kolizija su galutiniu teismo sprendimu, anksčiau priimtu tuo pačiu klausimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3581-897/2018 nepilnamečio vaiko A. Z. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su tėvu M. Z., buvo nustatyta šalių bendravimo su vaiku tvarka, iš ieškovės D. V. sūnui buvo priteistas 250 Eur/mėn. išlaikymas. Šio teismo sprendimo priverstiniam vykdymui buvo išduoti keli vykdomieji raštai, kurie yra pateikti vykdyti skirtingiems antstoliams. Apelianto manymu, teismai negali priimti tokių nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios sukuria koliziją su kitais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kadangi tokių sprendimų priverstinis vykdymas bus neįmanomas. Vykdant vieną dokumentą, bus nevykdomas kitas, nors jo galiojimas nebuvo stabdomas.
5.2. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepatikrinęs realaus jų taikymo būtinumo ir neįsitikinęs prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų teisėtumu. Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kad atsakovas neteikė savo nepilnamečiam vaikui išlaikymo ir dėl to išlaikymą būtina priteisti. Atsakovas savo vaikui visą laiką išlaikymą teikė savanoriškai ir tą toliau darytų, jei ieškovė vykdytų jai teismo sprendimu numatytas pareigas – grąžintų vaiką atsakovui, t. y. ten, kur įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
5.3. Priteisto laikino išlaikymo dydis yra neadekvatus. Atsakovo nuomone, be įrodymų tyrimo pagal valstybės garantuojamą vaiko poreikių standartą negalėjo būti priteista didesnė nei 234 Eur suma.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu ieškovė D. V. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti ieškovės naudai išlaidas, susijusias su šio atsiliepimo parengimu. Esminiai atsiliepimo argumentai:
6.1. Ieškinys buvo pateiktas dėl pasikeitusių aplinkybių, t. y. atsakovui netinkamai rūpinantis vaiku ir pasikeitus vaiko norams, kuriuos jis, atsižvelgiant į amžių ir brandą, aiškiai išreiškė nurodydamas, kad nori gyventi su motina. Šalių sūnaus gyvenamoji vieta laikinai turi būti nustatyta su ieškove, nes jis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), ieškovė šiuo metu rūpinasi vaiku, jį išlaiko, tinkamai atlieka motinos pareigas, sukuria sūnui tinkamas buities, gyvenimo, emocines bei psichologines sąlygas, užtikrina darnų emocinį vystymąsi.
6.2. Ieškovė ieškinyje aiškiai išdėstė argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, į jas teismas pagrįstai atsižvelgė. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, paneigiančių teismo išvadą dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.
Šalies argumentai
6.3. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais dėl išlaikymo dydžio, nes vaiko išlaikymo dydis, t. y. vaiko poreikiai, buvo nustatyti civilinėje byloje Nr. e2-3581-897/2018, kurioje teismas nutarė priteisti iš D. V. išlaikymą po 250 Eur/mėn. Ieškovės nuomone, pagrįsta ir logiška, kad analogišką sumą teikė ir ateityje turi teikti ir atsakovas. Ši suma yra logiška, teisinga ir protinga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
8. Atskiruoju skundu atsakovas M. Z. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, kuria nustatyta laikina šalių nepilnamečio sūnaus A. Z. gyvenamoji vieta su ieškove D. V. ir nepilnamečiui vaikui iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas yra patikrinimas, ar konkrečioje šeimos byloje susiklosčiusiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
9. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti laikino materialinio išlaikymo priteisimas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kelios iš šiame straipsnyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių – nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas ir laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktai).
10. Apeliantas teigia, kad skundžiama teismo nutartis negalėjo būti priimta, kadangi ji sukuria koliziją su kitais įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Apeliantas nurodo, kad tokių sprendimų priverstinis vykdymas bus nebeįmanomas.
11. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalių sutarimu nepilnamečio vaiko A. Z. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo buvo nustatyta kartu su tėvu M. Z., patvirtinti D. V. ir M. Z. įsipareigojimai skirti nepilnamečiam vaikui A. Z. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 173,77 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimui, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3581-897/2018, buvo iš dalies pakeistas minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimas ir buvo nustatyta konkreti šalių bendravimo su vaiku tvarka, iš ieškovės D. V. buvo priteistas 250 Eur/mėn. išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3581-897/2018 išduoti keli vykdomieji raštai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo vykdymo: 2019 m. kovo 28 d. išieškotojui M. Z. išduotas vykdomasis raštas dėl teismo sprendimo dalies, kuria iš D. V. nepilnamečiam sūnui priteistas išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat dėl teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, 2019 m. kovo 28 d. išduotas vykdomasis raštas išieškotojai D. V. ir 2021 m. rugpjūčio 4 d. išduotas vykdomasis raštas išieškotojui M. Z..
12. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo išlaikymo neįgyja res judicata (išspręstos bylos) galios, nes pasikeitus aplinkybėms bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos ar išlaikymo pakeitimo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis, 3.201 straipsnis). Ieškovei įstatymo nustatyta tvarka pareiškus ieškinį, be kita ko, dėl nepilnamečio šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo, taip pat pareiškus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio nagrinėjamoje civilinėje byloje ir jų taikymo pagrindų (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
13. Vien aplinkybė, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos ir vaiko išlaikymo ir teismo sprendimo pagrindu yra išduoti vykdomieji raštai, neapriboja procesinės galimybės pagal vieno iš tėvų pareikštą ieškinį iškeltoje civilinėje byloje spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jas taikyti, jeigu yra nustatyti joms taikyti įstatyme keliami pagrindai. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad atsakovui išduotų vykdomųjų dokumentų pagrindu yra užvestos vykdomosios bylos ir vykdomas išieškojimas, kuris neatitinka laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytos tvarkos, gali būti pagrindas pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl atitinkamų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo dalių ir jų pagrindu išduotų vykdomųjų dokumentų vykdymo sustabdymo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
14. Apeliantas taip pat nesutinka, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nepatikrinęs realaus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir neįsitikinęs prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų teisėtumu. Apeliantas iš esmės nurodo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo, atsakovas vaiką išlaikė, juo rūpinosi, nėra rizikos būsimo teismo sprendimo dėl esamo teismo sprendimo pakeitimo įvykdymui ir nėra būtinybės laikinosiomis apsaugos priemonėmis keisti nusistovėjusią tvarką.
15. Atsakovas nurodo, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta pasikeitė ne atsitiktinai, o tik dėl to, kad ieškovė sąmoningai ir tyčia pradėjo nevykdyti 2018 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo ir dėl to pareiškė savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina apelianto nurodytas aplinkybes, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP‑9168‑980/2021, buvo iš dalies tenkintas antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo ir suinteresuotam asmeniui D. V. skirtas įspėjimas už 2018 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku A. Z. tvarka, nevykdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytos teismo nutarties priėmimo metu nebuvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. lapkričio 22 d. gautas ieškovės ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, ieškinys priimtas 2021 m. lapkričio 29 d. Skundžiama nutartimi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręstas iškeltoje civilinėje byloje.
16. Akcentuotina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų, susijusių su ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimu, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies, CK 3.3 straipsnio, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
17. Iš byloje esančių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. balandžio 19 d. vaiko laikino apgyvendinimo akto, 2021 m. birželio 22 d. vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo akto, BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2021 m. gegužės 28 d. pagalbos plano, visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vaiko ir šeimos centro „Duok ranką“ 2021 m. birželio 22 d. pagalbos plano duomenų ir kitų rašytinių įrodymų matyti, kad susiklostė tokia faktinė situacija, jog vaikas 2021 m. vasarą į nustatytą gyvenamąją vietą pas tėvą negrįžo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus A. Z. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su motina D. V. ir lanko ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini). Šalių nepilnamečiui sūnui yra (duomenys neskelbtini) metų. Byloje pateikta 2021 m. spalio 27 d. teismo psichologo išvada, kurioje, išklausius nepilnametį vaiką, nurodyta, jog vaikas nenori grįžti pas tėvą ir nori gyventi su mama.
18. Laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjant ginčus šeimos teisiniuose santykiuose tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
19. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, atsižvelgė į šio klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, įvertino, tai, kad vaikas šiuo metu gyvena pas motiną, aplinkybes apie vaiko lankomą ugdymo įstaigą, 2021 m. spalio 27 d. teismo psichologo išvados duomenis. Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu vaiko poreikiai nėra užtikrinami. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad tarp vaiko tėvų kilus ginčui yra būtina stabilizuoti ir laikinai sureguliuoti susidariusią faktinę situaciją, taip užtikrinant vaiko interesų apsaugą bylos nagrinėjimo metu. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai teikė laikinąja apsaugos priemonę ir šioje proceso stadijoje nustatė laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.
20. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu laikino išlaikymo dydžiu. Apelianto nuomone, be įrodymų tyrimo pagal valstybės garantuojamą vaiko poreikių standartą negalėjo būti priteista didesnė negu 234 Eur suma, t. y. pusė minimalios mėnesinės algos. Apeliantas teigia, kad ieškovė sūnui, šiam gyvenant pas tėvą, išlaikymo neteikė beveik nuo 2019 metų, tad atsakovas vaiką išlaikė vienas ir tam „pakako“ tik tėvo teikiamo išlaikymo dalies.
21. Pažymėtina, kad lygias pareigas materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, su kuria jis šiuo metu faktiškai gyvena, ieškovei tenka kasdienės sūnaus išlaikymo išlaidos. Nėra duomenų, kad šiuo metu ieškovė vaiko neišlaiko. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su motina, bei siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, taikė laikinąja apsaugos priemonę ir priteisė nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą iš atsakovo, taip užtikrindamas stabilų iš abiejų tėvų teikiamą išlaikymą (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.192 straipsnio 1 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirojo skundo argumentus dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio, atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015, patvirtinant šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo patvirtintas šalių įsipareigojimas skirti konkrečią vienodą sumą vaikui išlaikyti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-3581-897/2018) pakeitus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu iš D. V. priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir mokėjimo tvarką iš D. V. buvo priteistas išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vertinant, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, atsižvelgiant į duomenis apie anksčiau nustatytą vaikui teiktino išlaikymo dydį, taip pat į tai, kad Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 patvirtinus 2022 metais taikomą minimalią mėnesinę algą – 730 Eur, minimalios mėnesinės algos dydis, kuriuo remiasi apeliantas, yra padidėjęs, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentas, kad nagrinėjamu atveju laikino išlaikymo dydis negalėjo viršyti 234 Eur.
23. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko poreikių patenkinimui būtinas nepertraukiamas, pastovaus dydžio teikiamas išlaikymas. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimu nustatyta 250 Eur išlaikymo suma per mėnesį indeksavus šio metu sudaro 287 Eur. Atsakovas šias aplinkybes paneigiančių įrodymų kartu su atskiruoju skundu nepateikė. Apelianto argumentai dėl miestų, kuriuose gyvena šalys, pragyvenimo lygio skirtumų yra abstraktūs ir deklaratyvūs, nesusieti su vaiko poreikiais, kurių tenkinimui nustatomas laikino išlaikymo dydis, todėl atmestini. Atsižvelgiant į anksčiau teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio vieno iš tėvų vaikui teiktino išlaikymo dydį, tai, kad jis nustatytas prieš trejus metus ir indeksuotinas atsižvelgiant į infliaciją, minimalios mėnesinės algos pokyčius, nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsakovo laikinai teiktino išlaikymo nepilnamečiui vaikui, kol byla bus išnagrinėta iš esmės ir teismas įvertins visus pateiktus įrodymus dėl vaiko poreikių ir šalių turtinės padėties, yra nepagrįsta.
24. Pirmosios instancijos teismas vertino konkrečios bylos faktinius duomenis, pagrįstai atsižvelgė į byloje esančius duomenis apie nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti anksčiau nustatytą teiktiną išlaikymo dydį. Nenustatyta pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis užtikrina nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugą, vaiko teisę gauti nepertraukiamą išlaikymą civilinės bylos nagrinėjimo metu, jį sumažinti atskirojo skundo argumentais nenustatyta pagrindo.
25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai. Pažymėtina, kad teisminio proceso pradžioje, nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, išlaikymo dydis nustatomas tik preliminariai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios tėvų galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai pagal jo amžių, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą.
26. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai šiame bylos etape nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, t. y. būtinybės ginčo metu laikinai užtikrinti šalių nepilnamečiui vaikui stabilią gyvenamąją vietą bei teisę į reguliarų reikalingą išlaikymą (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 ir 4 punktai). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ar pakeisti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
27. Atsakovo atskirąjį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nepateikė, dėl to jų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
28. Išaiškintina, kad iškeltoje civilinėje byloje esant pritaikytoms tokio pobūdžio laikinosioms apsaugos priemonėms pirmosios instancijos teismas turi pagrindą spręsti klausimą dėl ankstesnio teismo sprendimo atitinkamų dalių vykdymo, kiek vykdymo veiksmai prieštarauja taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, sustabdymo iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
29. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad vaikui bendrauti su tėvu nedraudžia. Išaiškintina, kad esant pritaikytoms tokio pobūdžio laikinosioms apsaugos priemonėms šalys turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo iki bus priimtas teismo sprendimas byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.