Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. T. (O. T.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimo O. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) pareigūnai 2010 m. kovo 26 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą O. T. už tai, kad jis 2010 m. vasario 20 d., apie 11 val., Kupiškio rajone, Šimonių seniūnijoje, „Vanagynės“ medžiotojų klubo medžioklės plotuose ties Viluinių kaimu, neturėdamas tam teisės, svetimuose medžioklės plotuose, draudžiamu stirnas medžioti laiku, šaudydamas iš automobilio Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiu graižtviniu medžiokliniu šautuvu IZH 18 MH Nr. 05189251R, neteisėtai sumedžiojo dvi suaugusias vaikingas stirnas. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo konstatuota, kad O. T. medžioklei reikalingų dokumentų neturėjo ir šiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 17.2; 18.2; 60.2; 60.3; 60.14; 60.28 punktų reikalavimus bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 4 dalies nuostatas. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) viršininko pavaduotojo – vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2010 m. balandžio 2 d. nutarimu O. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalies nuostatas ir jam skirta administracinė nuobauda - atimta teisė medžioti 24 mėnesiams, konfiskuojant šautuvą IZH 18 MH Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu ZOC 3-9x50E, 2 vnt. 5,6 mm kalibro šovinius ir plastikinį šautuvo dėklą.

Be to, O. T. 2010 m. kovo 26 d. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis Inspekcijos pareigūnams 2010 m. vasario 20 d., apie 14 val., nuvykus į Viršylų sodybą Girelės kaime, Svėdasų seniūnijoje, Anykščių rajone; prisistačius, pateikus tarnybinius pažymėjimus bei pareikalavus atidaryti automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo įtariama buvo neteisėtai medžiojama, O. T. būdamas neblaivus kategoriškai atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus. Inspekcijos 2010 m. balandžio 2 d. nutarimu O. T. pagal ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalies nuostatas buvo nubaustas 300 Lt bauda.

II.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo gautos dvi bylos, kuriose O. T. kaltinamas pažeidęs ATPK nuostatas: administracinėje byloje Nr. G3-16-(3-10) O. T. kaltinamas 2010 m. vasario 20 d. padarytu pažeidimu, numatytu ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalyje, administracinėje byloje Nr. G3-17-(1-10) jis kaltinamas 2010 m. vasario 20 d. padarytu pažeidimu, numatytu ATPK 85 straipsnio 4 dalyje. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog abi administracines bylas nagrinėjo ir administracines nuobaudas už padarytus pažeidimus O. T. paskyrė ta pati institucija – Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos Inspekcija, abi bylos buvo nagrinėjamos tą pačią dieną – 2010 m. balandžio 2 d. Pirmosios instancijos teismo nuomone, įvertinus tai, jog O. T. administracinius teisės pažeidimus, kuriais yra kaltinamas, įvykdė skirtingu metu, savarankiškais veiksmais ir pažeidimų nagrinėjimo metu nebuvo nei už vieną nubaustas, darytina išvada, jog tarp šių O. T. padarytų pažeidimų yra realioji sutaptis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant vieną O. T. administracinio teisės pažeidimo bylą, kita jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla dar nebuvo išnagrinėta, institucija, nagrinėjusi šias bylas, turėjo objektyvią galimybę abi bylas nagrinėti kartu. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Inspekcija turėjo vadovautis ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatytomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis ir išnagrinėti O. T. 2010 m. vasario 20 d. skirtingu laiku padarytus administracinius teisės pažeidimus, sujungusi atskirai už šiuos pažeidimus iškeltas bylas bei už abu administracinius teisės pažeidimus paskirdama subendrintą administracinę nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Inspekcija, išnagrinėjusi O. T. pažeidimus kaip atskiras administracines bylas bei nesubendrinusi administracinių nuobaudų ir už kiekvieną O. T. aspadarytą pažeidimą, o paskyrusi savarankišką nuobaudą, nepagrįstai apsunkino asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, padėtį, todėl šie procesiniai sprendimai naikintini ir apelianto nubaudimo klausimas išspręstinas iš esmės. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Iš Inspekcijos pateiktos medžiagos bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų matyti, kad O. T. padarytų pažeidimų nepripažįsta ir juos ginčija, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra, todėl vadovaujantis ATPK 30² straipsnyje nustatytoms administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėms, O. T. skirtinas sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos vidurkis.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantui subendrinta administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį, už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-697 redakcija) 17.2; 18.2; 60.2; 60.3; 60.14; 60.28 punktų punktų pažeidimus, taip pat pagal ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalies nuostatas už tyčinį kliudymą aplinkos apsaugos pareigūnams tikrinti įmones, įstaigas, organizacijas arba objektus ir vykdyti aplinkos apsaugos konktrolę.

ATPK 85 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais, užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo 1 iki 3 metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, piliečiui – baudą nuo 2000 iki 4000 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių toliau – ir Taisyklės) 17.2 punkte yra nustatyta, kad leidžiama medžioti stirnas pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Taisyklių 18.2 punktas taip pat numato, jog medžioklės metu privaloma turėti galiojantį medžioklės lapą. Taisyklių 60.3 punktas draudžia medžioti svetimuose medžioklės plotuose, išskyrus atvejį, kai sužeistas medžiojamasis gyvūnas persekiojamas pagal Medžioklės taisyklių 26.15 punkto reikalavimus. Taisyklių 60.14 punkte įtvirtinta nuostata, jog draudžiama medžioti gyvūnus, kurių medžioklė uždrausta arba pasibaigęs (neprasidėjęs) jų medžioklės sezonas, neturint Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduoto leidimo, arba medžiojamuosiuos gyvūnus, kurių medžioklė licencijuojama, neturint licencijų šiems gyvūnams medžioti. Taisyklių 60.28 punktas įtvirtina nuostatą, jog draudžiama šaudyti iš sausumos mechaninių transporto priemonių.

Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotą ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numattą administracinį teisės pažeidimą, t. y. neigia faktą, jog 2010 m. vasario 20 d., apie 11 val., Kupiškio rajone, Šimonių seniūnijoje, „Vanagynės“ medžiotojų klubo medžioklės plotuose ties Viluinių kaimu, neturėdamas tam teisės, svetimuose medžioklės plotuose, draudžiamu stirnas medžioti laiku, šaudydamas iš automobilio Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiu graižtviniu medžiokliniu šautuvu IZH 18 MH Nr. 05189251R, neteisėtai sumedžiojo dvi suaugusias vaikingas stirnas. Apelianto teigimu, jis 2010 m. vasario 20 d., savo automobiliu Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė O. L. į jos namus Ažuvadžių kaime.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus byloje surinktus įrodymus, sutikti su apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 425 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 1132 redakcija) 1 punktas medžioklę apibrėžia kaip medžiojamųjų gyvūnų tykojimą, sekimą, norint juos sugauti ar nušauti, taip pat persekiojimą, gaudymą ir šaudymą. Iš bylos medžiagos – administracinio teisės pažeidimo protokolo, liudytojų P. B. (b. l. 60), G. A. (b. l. 62), G. S. (b. l. 59) ir G. B. (b. l. 58) parodymų matyti, jog 2010 m. vasario 20 d. gavus informaciją apie šūvius „Vanagynės“ medžiotojų klubo medžioklės plotuose, P. B. atvykęs į vietą, kurioje buvo šaudoma, pamatė ant sniego gulinčias pašautas stirnas, taip pat Toyota markės automobilį, kurį vairavo O. T., be šio asmens ir jo automobilio kitų automobilių ir/ar transporto priemonių (jų pėdsakų) bei pašalinių asmenų įvykio vietoje nebuvo. Analogiškas aplinkybes nustatė ir vėliau į įvykio vietą atvykę G. A., G. S. ir G. B., kurie nufotografavo automobilio vėžes bei paėmė ištirti nušautas stirnas (O. T. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga Nr. G3-17-(1-10), b. l. 19 – 27). Tai, kad O. T. šaudė į stirnas, savo pirminiame rašytiniame paaiškiniame patvirtino ir liudytoja O. L. (O. T. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga Nr. G3-17-(1-10), b. l. 8). Be to, tiek 2010 m. kovo 31 d. specialisto išvadoje Nr. 50-5-IS1-332 (O. T. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, b. l. 4 – 6), tiek ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. balandžio 11 d. ekspertizės akte Nr. 11-3467(10) (b. l. 92 – 95) buvo konstatuota, jog vieno iš stirnų lavonuose rasta kulka tikėtina yra iššauta iš pas O. T. rasto medžioklinio šautuvo IZH 18MH. Visų šių aplinkybių visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog būtent apeliantas padarė medžioklės taisyklių pažeidimus ir neteisėtai sumedžiojo dvi stirnas, tuo padarydamas ir ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Vertindama bylos aplinkybes šiuo aspektu teisėjų kolegija itin atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip jau buvo nurodyta, jokių kitų automobilių (transporto priemonių) ar asmenų pėdsakų įvykio vietoje nebuvo rasta (užfiksuota), be to, vienas iš liudytojų, t. y. P. B., konkrečiai identifikavo (atpažino) įvykio vietoje pastebėtą O. T., todėl apelianto versija, jog stirnas sumedžiojo ne jis, o kitas asmuo(-ys) yra nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Byloje taip pat nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad liudytojai G. B., G. A., G. S. ir G. B. galėtų būti šališki ir asmeniškai suinteresuoti duoti netikslius parodymus apelianto atžvilgiu.

Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas taip pat buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. už tyčinį kliudymą aplinkos apsaugos pareigūnams tikrinti įmones, įstaigas, organizacijas arba objektus ir vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę, t. y. už tai, kad Inspekcijos pareigūnams 2010 m. vasario 20 d., apie 14 val., nuvykus į Viršylų sodybą Girelės kaime, Svėdasų seniūnijoje, Anykščių rajone; prisistačius, pateikus tarnybinius pažymėjimus bei pareikalavus atidaryti automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo įtariama buvo neteisėtai medžiojama, apeliantas, būdamas neblaivus, atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus. Apeliaciniame skunde O. T. nurodo, jog atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymus, nes pastarieji nepateikė jam savo tarnybinių pažymėjimų. Teisėjų kolegija pažymi, jog ši apelianto versija yra visiškai nepagrįsta byloje surinkta medžiaga, kadangi iš byloje esančios filmuotos medžiagos (O. T. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga Nr. G3-16-(3-10), b. l. 9) aiškiai matyti, kad į Viršylų sodybą Girelės kaime, Svėdasų seniūnijoje pareigūnai atvyko tarnybiniais automobiliais, buvo uniformuoti bei ginkluoti, be to, jie tinkamai prisistatė ir nurodė savo asmens duomenis (vardą, pavardę), G. B. rodė savo tarnybinį pažymėjimą. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog O. T. turėjo objektyvias galimybes identifikuoti pareigūnų statutą ir, atitinkamai, įvykdyti jų teisėtus reikalavimus, todėl atsisakęs juos vykdyti padarė ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, jog ATPK 33 straipsnyje numatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Iš šios ATPK 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos formuluotės matyti, jog esminė sąlyga jos taikymui (teisės normos hipotezė) yra tai, kad tas pats asmuo turi padaryti kelis (du ir daugiau) administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas įstatymu yra pavesta nagrinėti tam pačiam organui (pareigūnui) bei yra objektyvi galimybė šias bylas nagrinėti kartu. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai subendrino administracines nuobaudas už kiekvieną O. T. padarytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jam nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

O. T. (O. T.) apeliacinio skundo netenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.