Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asm.kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1980-01-06, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, užsiimantis individualia veikla, vedęs, neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. 2009 m. sausio 18 d. apie 19 val. Šakių mieste, V.Kudirkos g., prie parduotuvės „Halė“, iš chuliganiškų paskatų – be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, deomostruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra sugriebė V. K. už striukės ir sudavė jam ne mažiau kaip keturis smūgius ranka į veidą bei krūtinės sritį, spyrė vieną kartą koja į lytinius organus, po to atvykus Šakių rajono policijos komisariato pareigūnams G. T. ir R. K., sudavė vieną smūgį ranka V. K. į veidą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairiame žąste, dešinės alkūnės sąnaryje, odos nubrozdinimą smakre, muštinę žaizdą, nubrozdinimu ir kraujosruvas viršutinėje lūpoje, kraujosruva apatinėje lūpoje, gaktos dešinės pusės – mašnelės sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nukentėjusysis V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie 19 val. nuėjo į praduotuvę, draugas nuėjo link automobilio, o jis link viešo tualeto. Prie jo prikibo V., kai atėjo jo draugas, jam buvo suduotas vienas smūgis į veidą, paskui į kojas. Po to atvažiavo policija, jam dar kartą trenkė į veidą, jis nukrito. Mano, kad įvyko nesusipratimas.

Liudytojas Ž. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2009 m. sausio mėn. vakare jam paskambino M. V. žmona, kuri pasakė, kad prie turgelio muša M. Jis atbėgo ir matė, kad automobilyje sėdėjo M. Matėsi sumušimo žymės, matė ir V. K.. V. pire jo priėjo ir paprašė paklausti, ar M. rašys pareiškimą, jis patvirtino, jog rašys. Pačio įvykio nematė, tačiau M. V. sakė, kad jį sumušė V. K..

Liudytojas G. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2009 m. sausio mėn. atvykus į įvykio vietą, konfliktas jau buvo įvykęs. Tik matė, kaip M. V. sudavė smūgį V. K. į veidą. Kai buvo suduotas smūgis, K. nukrito.

Liudytojas T. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad neprisimena įvykio aplinkybių ir prašo vadovautis jo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos patvirtino.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti T. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis nurodė, kad 2009 m. sausio 18 d. jis nuo 18 val. dirbo pagal tarnybinę užduotį ir buvo atsakingas už objektų apsaugą. Gavus pranešimą, kad vyksta muštynės nuvyko prie parduotuvės „Halė“. Jiems einant prie ten stovėjusių pareigūnų matė, kaip staiga iš tamsos nuo V.Kudirkos 102 namo pusės išniro nepažįstamas vyriškis, kuris priėjo prie besikalbančio policijos pareigūno ir nepažįstamų vyriškių. Priėjęs prie jų, jis staiga ranka sudavės vieną smūgį į veidą vyriškiui. Tas vyriškis po smūgių nugriuvo.

Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad neprisimena įvykio aplinkybių ir prašo vadovautis jo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos patvirtino.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2009 m. sausio 18 d. nuo 8 val. dirbo pagal tarnybinę užduotį ir buvo atsakingas už eismo įvykius. Apie 19 val. jam buvo liepta vykti prie parduotuvės „Halė“, nes ten vyko muštynės. Nuvykus į įvykio vietą aplinkui muštynių ar tarpusavyje konfliktuojančių asmenų nematė. Tuo metu iš tamsos nuo V.Kudirkos 102 namo išniro nepažįstamas vyriškis, kuris iš pasalų sudavė smūgį ranka V. K. į veidą, kuris po smūgio nugriuvo.

Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2009 m. sausio 18 d. apie 20.30 val. K. automobilis buvo Šakių turgelyje. Jie sustojo ir nuėjo į praduotuvę. V. norėjo nueiti į viešą tualetą, tada V. trenkė V. į veidą ir koliojo. Po to atvažiavo policija, atvykus policijai dar V. trenkė V. į veidą.

2009 m. sausio 19 d. specialisto išvadoje Nr. G25/09(10) nurodoma, kad M. V. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose skruoste, odos nubrozdijimai kaktoje, dešinės akies vokuose, antakyje su poodine kraujosruva, viršutinių žandikaukių pirmų kandžių (dviejų dantų) ir apatinio žandikaulio dešinės pusės 1 kandžio defektai, odos nubrozdijimai dešiniame žande. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, sužalojimai padaryti mažiausiai keturių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (t. 1 b.l. 25).

Specialisto išvadoje Nr. G380/09(10) nurodyta, kad V. K. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame žąste, dešinės alkūnės sąnaryje, odos nubrozdinimas smakre, muštinė žaizda, nubrozdinimai ir kraujosruva viršutinėje lūpoje, kraujosruva apatinėje lūpoje, gaktos dešinės pusės – mašnelės sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas padaryti kietais bukais daiktai, pvz. ranka, koja ir pan. mažiausiai šešių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti veikiant pašalinėms jėgoms. Vertinant sužalojimus tiek atskirai, tiek visumoje, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b.l. 85-86).

2010 m. liepos 21 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, jog parodymų patikrinimo vietoje metu V. K. paaiškino įvykio aplinkybes ir parodė vietą, esančią 7 m nuo parduotuvės, esančios Kudirkos g. 104, Šakiuose, kur įvyko konfliktas tarp jo ir M. V.. taip par parodė vietą apie 14 m nuo parduotuvės, kuri jis buvo tuo metu, kai jį M. V. žodžiais išprovokavo konfliktui, toje vietoje jis buvo eidamas į tualetą. Taip pat parodė viešuosius tualetus, esančius už 58 m nuo parduotuvės (t. 1, b.l. 119-123).

2010 m. rugsėjo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra prie parduotuvės „Halė“, esančios V.Kudirkos g. 104, Šakiai (t. 1, b.l. 144-151).

M. V. traukiamas atsakomybėn pagal BK 284 str. 1 d. už viešosios tvarkos pažeidimą. Kaip nurodoma kaltinime M. V. iš chuliganišku paskatų be pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir nežymiai sutrikdė V. K. sveikatą. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus M. V. atliko prie parduotuvės „Halė“. Tai yra veiksmai buvo atlikti vietoje, kur laisvai gali vaikščioti kiti asmenys, tad buvimas šioje vietoje asmenims sukelia pareigą elgtis pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas. Nors byloje nėra duomenų, jog tuo metu įvykio vietoje buvo kitų pašalinių asmenų, tačiau atsižvelgiant į bendruosius sąvokos „viešosios tvarkos“ požymius, teismas konstatuoja, jog įvykis vyko viešoje vietoje. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Todėl turi būti nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kaltininkas bei kokio pobūdžio veiksmus, nurodytus minėto straipsnio dispozicijoje, jie atitinka. Kaltinime nurodoma, jog M. V. įžūliu elgesiu, tai yra sugriebė V. K. už striukės ir sudavė jam ne mažiau kaip keturis smūgius. Tačiau teismas išnagrinėjes byloje esančiu įrodymus, konstatuoja, jog nėra pakankamai duomenų, įrodančių, jog M. V., sugriebė bei sudavė keturis smūgius. Pats M. V. pripažįsta, jog sudavė vieną smūgį, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai taip pat patvirtino matę tik vieną smūgį, todėl teismas konstatuoja, jog iš kaltinimo šalintinos aplinkybės dėl sugriebimo už striukės bei 4 smūgių sudavimo, inkriminuojant M. V. tik vieno smūgio sudavimą į veidą. Šių aplinkybių pašalinimas iš kaltinimo nei faktinių aplinkybių , nei kvalifikacijos nekeičia.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Byloje nustatyta, kad prie parduotuvės „Halė“ M. V. panaudojo smurtinį veiksmą prieš nukentėjusiuosius. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. V. veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta viešoje vietoje – prie parduotuvės „Halė“ įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nes naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį V. K., o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Tad darytina išvada, kad M. V. veiką tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jo veiksmuose formaliai yra nurodyto nusikaltimo požymiai, tačiau teismas konstatuoja, kad šie veiksmai nelaikytini nusikalstamais dėl jų mažareikšmiškumo.

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal BK 37 straipsnį veika gali būti pripažįstama mažareikšme tada, kai ji atitinka konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nedaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti. Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, atsižvelgiama tiek į objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai), tiek į subjektyviuosius (tyčios kryptingumas, motyvai) požymius. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kartu pažymėtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga (kasacinės nutartys Nr. 2K-427/2010, 2K-500/2010). Pagal Lietuvos Aukščiasiojo Teismo BK 37 straipsnio taikymo praktiką, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinė nutartis Nr. 2K-421/2007). Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime (kasacinė nutartis Nr. 2K-86/2006). Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus. Padarytos veikos mažareikšmiškumas ir nepavojingumas yra vertinamieji požymiai. Tokiu atveju turi reikšmės žalingų padarinių dydis, dalykas, į kurį buvo kėsintąsi, nusikaltimo padarymo būdas, sąlygos ir aplinkybės, kaltės forma, tyčios kryptingumas, motyvai, tikslai.

Kaip jau buvo nurodyta M. V. veiksmai formaliai atitinka jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtį, tačiau šiais veiksmai nebuvo padaryta žala įstatymų saugomoms vertybėms. M. V. suduodant smūgį V. K. buvo viešoje vietoje, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad byloje nėra duomenų, jog tuo metu toje vietoje buvo pašalinių asmenų, kurie būtų atkreipę dėmesį į įvykį ir tokiu būdu būtų sutrikdyta jų rimtis. Kaip jau buvo nurodyta, pagal formuojamą teismų praktiką šio įvykio vieta laikytina vieša vieta, tačiau atsižvelgtina į tai, kad toje vietoje buvo tik patys įvykio dalyviai. Taip pat teismas nustatė, jog byloje yra nustatytas tik vienas smūgis suduotas M. V. nukentėjusiajam. Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu buvo konfliktas tarp M. V. ir V. K., šio konflikto pasekoje buvo suduotas smūgis. Kaip matyti įvykio aplinkybės, tai yra tai, kad įvykio vietoje nebuvo pašalinių asmenų, buvo suduotas tik vienas smūgis, kuris buvo paskemė buvusio konflikto, taip pat ir pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, jog įvyko nesusipratimas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog nors padaryta veika ir atitinka nusikaltimo požymius, tačiau ji nėra pavojinga saugomos vertybėms ir nedaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms bei nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti. Pagal įvykio aplinkybes matyti, jog tai buvo konfliktas tarp dviejų asmenų, kuris žalos aplinkinimas nepadarė. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad M. V. yra neteistas, administracine tvarka baustas už nežymius kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas taip pat patvirtina šio asmens nepiktybiškumą ir laikymąsi įstatymų. Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog M. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. BPK 303 str. 4 d. nurodoma, kad nustačius BK 37 str. numatytus pagrindus baudžiamoji byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

M. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 str. nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir bylą nutraukti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.