Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos 2018 m. gruodžio 28 d. teikimą Nr. S-15037 dėl nuteistojo K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę (duomenys neskelbtini), perkėlimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. Kauno apygardos teismo 1995 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65/95 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 105 straipsnio 8 punkte, 105 straipsnio 2, 8, 12 punkte, 146 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 1995 m. sausio 1 d.), 146 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 1995 m. sausio 1 d.), 206 straipsnyje, 225 straipsnio 3 dalyje, 234 straipsnio 1 dalyje, 241 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 1995 m. sausio 1 d.), jam skirta galutinė subendrinta išimtinė bausmė – mirties bausmė sušaudant. K. S. pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 1995 m. sausio 1 d.) išteisintas, nesant nusikaltimo sudėties (a. b. I d., l. 21-50).

Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. rugsėjo 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-153/1995, be kita ko, nuteistojo K. S. apeliacinis skundas atmestas (a. b. I d., l. 52-53).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1995 m. gruodžio 14 d. nutartimi baudžiamojoje Nr. 2K-627/1995, be kita ko, atsisakyta iškelti kasacinę bylą nuteistojo K. S. atžvilgiu ir jo kasacinis skundas atmestas (a. b. I d., l. 55-58).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. vasario 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2M-4/1999 Kauno apygardos teismo 1995 m. gegužės 22 d. nuosprendis, Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. rugsėjo 13 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1995 m. gruodžio 14 d. nutartis pakeisti. Kauno apygardos teismo 1995 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu K. S. už nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 8, 12 punkte, padarymą paskirta galutinė subendrinta išimtinė bausmė – mirties bausmė sušaudant, pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, K. S. pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą, 105 straipsnio 2, 8, 12 punktą, 146 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 1995 m. sausio 1 d.), 146 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 1995 m. sausio 1 d.), 206 straipsnį, 225 straipsnio 3 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir jam skirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, ją atliekant kalėjime (a. b. I d., l. 62-63).

Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. BK-862/2003 Kauno apygardos teismo 1995 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. vasario 9 d. nutartimi paskirtos bausmės perkvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktus, 159 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė nešvelninta (a. b. I d., l. 66-67).

Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gruodžio 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1N-1281/2003 nuteistojo K. S. apeliacinis skundas atmestas ir Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis palikta nepakeista (a. b. I d., l. 69-71).

Teikime nurodyta, jog K. S. iki Kauno apygardos teismo 1995 m. gegužės 22 d. nuosprendžio priėmimo buvo teistas. Nuteistajam paskirtos bausmės pradžia – 1994 m. vasario 17 d., bausmė vykdytina iki gyvos galvos, bausmę kalėjime jis yra atlikęs dvidešimt ketverius metus dešimt mėnesių ir vieną dieną. Su administracijos atstovais K. S. yra mandagus, taktiškas. Nuteistasis yra uždaro būdo, įtariai žiūrintis į aplinkinius, vengiantis konfliktinių situacijų asmuo. Jis sugeba valdyti savo jausmus ir emocijas. Pokalbiuose nuteistasis pripažįsta, kad nusikalstamo pasaulio subkultūra egzistuoja, bet jis jos netoleruoja. K. S. stengiasi nepalaikyti ryšių su kitais. Nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais bei kitais asmenimis yra silpni, palaikomi susirašinėjant laiškais. Pasimatymų metu jis nelankomas. Buityje K. S. yra tvarkingas. Laisvalaikiu nuteistasis žiūri televizijos laidas, skaito knygas, susijusias su technika. Šiuo metu įstaigos organizuojamuose renginiuose, socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse jis atsisako dalyvauti. K. S. yra nedirbantis, mokamas darbas jam nebuvo siūlytas. Nuteistasis yra vidurinio išsilavinimo. Bausmės atlikimo laikotarpiu K. S. baustas nebuvo, keturis kartus buvo paskatintas. Jis stengiasi laikytis bausmės atlikimo režimo, dienotvarkės ir nuteistųjų elgesio taisyklių reikalavimų. K. S. savo kaltę padaręs nusikaltimą pripažįsta iš dalies, mano, kad jis yra per griežtai nubaustas. Individualiuose ir teminiuose pokalbiuose nuteistasis dalyvauja be susidomėjimo. Į socialinės reabilitacijos priemones jis reaguoja pasyviai. K. S. elgesys atliekant bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime vertintinas gerai. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis nuteistasis vykdomųjų raštų neturi. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus duomenimis K. S. nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti, įskaitas, taip pat jis nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą. Pagal Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Psichologinės tarnybos pateiktą išvadą, nuteistajam būnant pataisos įstaigoje, jo elgesys ir emocinė būsena nereikalavo išskirtinio dėmesio ir jam nebuvo taikyti priežiūros ypatumai. Psichokorekcijos užsiėmimuose K. S. nedalyvavo, į psichologus jis nesikreipė bei neparodė iniciatyvos. Atlikti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką nepavyko, jam atsisakius (b. l. 2-3).

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 165 straipsnio 1 dalies pagrindu nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis K. S. atitinka nurodytą formalųjį perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus pagrindą, nes jis yra atlikęs daugiau nei dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės kalėjime (bausmės pradžia – 1994 m. vasario 17 d., šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt ketverius metus laisvės atėmimo bausmės), taip pat yra kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad spręsti klausimą dėl nuteistojo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme perkėlimo tęsti bausmės atlikimą į pataisos namus yra išimtinė teismo teisė ir formaliojo pagrindo buvimas nesuponuoja pareigos teismui šį klausimą išspręsti teigiamai. Spręsdamas dėl nuteisto kalėti iki gyvos galvos asmens bausmės sąlygų švelninimo, teismas vertina ir nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, taip pat pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei socialinio tyrimo išvadą, kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą.

Susipažinus su teikimo turiniu ir nuteistojo K. S. asmens bylos medžiaga matyti, kad jis yra charakterizuojamas dviprasmiškai. Viena vertus, nuteistasis apibūdinamas kaip gebantis valdyti savo jausmus ir emocijas, nereikalaujantis išskirtinio dėmesio savo elgesiui ir emocinei būsenai, taip pat priežiūros ypatumų jam taikymo, bausmę atliekantis paprastojoje grupėje, besistengiantis laikytis bausmės atlikimo režimo, dienotvarkės ir nuteistųjų elgesio taisyklių reikalavimų, netoleruojantis nusikalstamo pasaulio subkultūros, mandagus ir taktiškas su pataisos įstaigos administracijos atstovais, vengiantis konfliktinių situacijų, neįtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti, įskaitas, taip pat asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą, buityje tvarkingas, bausmės atlikimo laikotarpiu nebaustas, keturis kartus skatintas (b. l. 2-3; a. b. II d., l. 199, 200, 201). Kita vertus, stebėtini tam tikri K. S. asmenybės ypatumai, kurie, teismo vertinimu, rodo jo nepasiruošimą ir netgi nenorą būti perkaltam į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Pirmiausia pažymėtina, jog K. S. ne kartą atsisakė būti perkeltas į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Tai matyti iš nuteistojo prašymų pataisos įstaigos administracijai, kurių paskutinis pateiktas rengiantis teikimo pateikimui teismui, t. y. 2018 m. spalio 16 d. Iš pastarojo prašymo turinio taip pat matyti, jog K. S. pageidauja kameroje būti laikomas vienas (a. b. II d., l. 104, 182, 197). Pastebėtina tai, kad nuteistasis yra uždaro būdo, įtariai žiūrintis į aplinkinius. K. S. stengiasi nepalaikyti ryšių su kitais nuteistaisiais, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais bei kitais asmenimis taip pat yra silpni, palaikomi susirašinėjant laiškais, pasimatymų metu jis nelankomas. Laisvalaikiu nuteistasis žiūri televizijos laidas, skaito knygas, susijusias su technika. Šiuo metu jis atsisako dalyvauti įstaigos organizuojamuose renginiuose, socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse, o individualiuose ir teminiuose pokalbiuose K. S. dalyvauja be susidomėjimo, į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja pasyviai. Nuteistasis nedirba, nors mokamas darbas jam nebuvo siūlytas. Tai patvirtina Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus charakteristika (a. b. II d., l. 199). Taigi, K. S. būdingas uždaras būdas, nesocialus ir pasyvus elgesys, kurie susiformavo per daugiau kaip dvidešimt ketverius laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo kalėjimo sąlygomis metus. Tai rodo nuteistojo asmens byloje esančios pažymos-charakteristikos (a. b. II d., l. 34, 58, 64, 67, 74, 79, 90, 112, 129, 181, 183, 199). Tokie nuteistojo būdas ir elgesys yra sunkiai suderinami su pataisos namuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų laikymu atskirai arba izoliuotai nuo kitų nuteistųjų (BVK 165 straipsnio 4 dalis). Todėl K. S. nenoras ar netgi baimė pataisos namuose būti laikomam bendrai su kitais laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančiais nuteistaisiais yra suprantami. Susidaro įspūdis, kad dėl to jis sąmoningai nededa pastangų pakeisti tokio savo būdo ir elgesio. Šiame kontekste pastebėtina tai, jog K. S. nedalyvavo psichokorekcijos užsiėmimuose, į psichologus jis kreipėsi vos kelis kartus ir nerodė iniciatyvos su jais tęsti bendravimo, nors yra rekomenduojama nuteistąjį motyvuoti dalyvauti psichokorekcijos programose. Tai matyti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Psichologinės tarnybos išvados dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus, kuria išvados dėl perkėlimo neduota, o būtent rekomenduojama motyvuoti nuteistąjį dalyvauti psichokorekcijos programose (a. b. II d., l. 200). Šiuo atveju probleminių K. S. asmenybės savybių kontekste psichokorekcijos vaidmuo vertintinas itin reikšmingu paruošiant nuteistąjį perkėlimui į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą, todėl prieš tai jis turėtų dalyvauti atitinkamose programose.

Pažymėtina ir tai, jog K. S. yra nuteistas, be kita ko, už labai sunkius nusikaltimus trijų žmonių gyvybei kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, padarytus brutaliai ir šaltakraujiškai, dėl ypatingo pavojingumo visuomenei jam buvo paskirta išimtinė bausmė – mirties bausmė sušaudant, kuri vėliau pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (a. b. I d., l. 21-50, 52-53, 55-58, 62-63, 66-67, 69-71). Nuteistojo ciniškumas, ryškūs žiaurumo požymiai, polinkis į sadizmą stebėti iki pat 2000 m. Apie tai leidžia spręsti K. S. asmens byloje esančios pažymos-charakteristikos (a. b. II d., l. 34, 58). Todėl, nors K. S. šiuo metu ir nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti, įskaitas, taip pat jis nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą, tai rodo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybinis pranešimas (a. b. II d., l. 201), tačiau, įvertinus tai, kad jis yra nepasiruošęs ir nenori būti perkeltas į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą, atitinkamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų pakeitimas, turint omenyje nuteistojo kriminalinę praeitį ir probleminius jo asmenybės ypatumus, galėtų sukelti pavojų tiek jam, tiek kitiems nuteistiesiems, taip pat pataisos įstaigos personalui.

Apibendrindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuteistasis K. S. šiuo metu yra nepasiruošęs perkėlimui į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą, todėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

atmesti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos 2018 m. gruodžio 28 d. teikimą Nr. S-15037 dėl nuteistojo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme K. S. perkėlimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.