Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, turinti vidurinį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. U. nuo 2017 metų liepos mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2020 metų rugsėjo mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, savo namuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia sudavė rankomis, diržu ir laidu savo mažamečiui sūnui P. U., gimęs (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytą skaičių, bet nemažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas, taip sistemingai smurtaudama sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam P. U. fizinį skausmą.

J. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai paskelbto įtarimo esmė yra išaiškinta, kokio nusikaltimo padarymu yra įtariama, supranta. Ji su buvusiu sutuoktiniu A. U. turi du sūnus: pilnametį A. U., bei nepilnametį P. U.. P. gimė su autizmo spektro sutrikimu, jam yra nustatytas neįgalumas, susijęs su raidos sutrikimu ir psichika. P. yra kitoks vaikas, todėl jį auginant reikia įdėti daug pastangų, darbo, bei didelės kantrybės. Išsiskyrusi 2017 metais liepos mėnesį su sutuoktiniu A. U., abiejų sūnų globa buvo priskirta jai. Jie visi trys gyveno gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, kad po skyrybų jos psichologinė būklė stipriai pablogėjo. Kuomet buvo nustatytas neįgalumas P., ji stipriai išgyveno. Jos emocinė būklė stipriai dėl to blogėjo, o po skyrybų su sutuoktiniu A. U. emocinė būklė dar labiau pablogėjo. Nes be to, kad jos šeimoje augo neįgalus vaikas, turėjo susitaikyti dar ir su tuo, kad jį turės auginti viena, be jokios pagalbos. Prisipažįsta, kad tuo metu buvo pervargusi fiziškai ir emociškai, pradėjo daugiau ir dažniau išgėrinėti alkoholio. Tuo metu gėrė, nes norėjo užsimiršti nuo rūpesčių ir emocinių išgyvenimų. Į specialistą, psichologą pagalbos nesikreipė. Pripažįsta, kad piktnaudžiavo alkoholiu ir vartojo jį per dažnai. Pripažįsta, kad išgėrusi alkoholio, negalėjo tinkamai pasirūpinti savo neįgaliu sūnumi P.. Ilgainiui P. pradėjo matyti ir suprasti jos būseną, kai ji būdavo išgėrus. Supranta, kad P. gąsdindavo ir neramino jos tokia būklė. Tai galėjo iššaukti ir nervinius jo priepuolius ir agresiją. Ji tuo metu būdama neblaivi, apimta beviltiškumo ir nuoskaudų, nesugebėjo susitvarkyti su esama situacija ir reaguodavo taip, kaip jai tuo metu atrodė geriausia ir greičiausia. Todėl prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, tai yra laikotarpiu po skyrybų, tai yra nuo 2017 metų liepos mėnesio iki 2020 rugsėjo mėnesio sistemingai naudojo smurtą savo sūnaus P. U. atžvilgiu. Nežino, kiek tiksliai skaičių kartų mušė P. tuo laikotarpiu. Mano galėjo mušti ne mažiau dešimt kartų per visą tą laiką. P. U. sudavė rankomis, laidu, diržu į įvairias kūno vietas. Patikslina, kad ji rankomis, diržu ar laidu P. intensyviai suduodavo 2-3 kartus per rankas, pakaušį, kojas. Supranta, kad kuomet naudojo smurtą, P. galėjo skaudėti ir fizinį skausmą jis patyrė, nors jis ir buvo susijaudinęs, stresinėje būsenoje. Dėl sudavimo diržu, rankomis ar laidu, ant P. kūno galėjo likti mėlynės, kraujosruvos, sumušimai. Patikslina, kad ji smurtaudavo tada, kai jam užeidavo nerviniai priepuoliai ir agresija. Smurtas buvo naudojamas, kaip greitas P. nuraminimas. Supranta ir gailisi, kad tuo metu nerado kitokių būdų nuraminti savo sūnų P.. Trūko kantrybės ir galbūt žinių, informacijos, bei psichologinės pagalbos. Be to, kaip ir minėjo, daugelį atvejų ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, tai ir įtakojo jos tokius veiksmus. Diržą, kuriuo mušė savo sūnų P. 2020 rugsėjo mėnesį, tiksliai nežino dienos, tyrėjai pareikalavus, pateikė. Laido neišsaugojo, todėl jo pateikti negali. Kuomet ji smurtavo prieš sūnų P., matė tik artimiausi žmonės, tai jos sūnus A. U. ir draugas Ž. K.. Su sūnumi A. jų santykiai stipriai blogėjo, nesutarė daugelyje atvejų. Todėl 2020 birželį jis išsikraustė gyventi pas tėvą į Kauno rajoną. Jos buvęs sugyventinis Ž. K. į jos sūnaus P. auklėjimą nesikišo. Fizinio smurto P. atžvilgiu niekada nenaudojo. Ji pripažįsta, kad kartais gal buvo per griežta P.. P. jos bijodavo. Ji nežino ir neįsivaizduoja, dėl kokių priežasčių jos sūnus P. jos bijodavo. Pripažįsta, kad ji kaip auklėjamojo poveikio priemonę naudojo ir P. parklupdymą į kampą. Tai darė du kartus, vasarą, tikslaus laiko neprisimena. P. kampe klūpėjo apie pusvalandį laiko. Ji kelis kartus yra nufotografavusi tai ir nusiuntė bei parodė buvusiam sutuoktiniui A. U.. Dėl parklupdymo jis fizinio skausmo nepatyrė. Šiuo metu ji galvoja, kad tai netinkama auklėjamoji priemonė ir tikrai daugiau taip nesielgtų. P. judrus nenuspėjamas vaikas, daugelį kartų jis ir pats bežaisdamas ar nervinių priepuolių metu galėdavo užsigauti. Todėl neatmeta galimybės, kad ant jo kūno būdavo mėlynių, kurios nebuvo susijusios su smurtu. Dėl pareikšto jai įtarimo kalta prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto. Yra pasiryžusi ir nusiteikusi iš esmės viską keisti ir stengtis, kad ateityje niekada nepasikartotų tokia pat situacija. Patikslina, kad paskutinį kartą smurtavo prieš sūnų P. 2020 rudenį, rugsėjį, suduodama jam diržu per kojas. Mušimo aplinkybes nurodė anksčiau apklausoje. Mušdavo sūnų P., būdama apsvaigus nuo alkoholio, mano, tai ir įtakodavo jos tokius veiksmus. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Neprieštarautų, kad esant galimybei, ikiteisminis tyrimas byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l. 122-126, 142-146)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios kaltės pripažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais:

Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Todėl grįžęs iš reiso, dažniausiai apsistoja ir gyvena pas J. U.. J. U. turi du sūnus: pilnametį A. U. ir nepilnametį P. U.. A. gyveno pas J. iki 2020 birželio mėnesio. Po to jis išsikraustė gyventi pas tėvą. P. U. yra neįgalus. Jis į P. U. auklėjimą nesikišdavo. Niekada netaikė P. U. jokių fizinių bausmių. Pripažįsta, kad su J. U. vartodavo alkoholį, gerdavo viskį, alų. P. mamą J. mylėjo, tačiau, pripažįsta, kad kartais jos ir bijodavo. J. U. su P. elgdavosi visaip. Kartais gerai, kartais blogiau. Kai užeidavo P. nerviniai priepuoliai, J. U. suduodavo P. rankomis ir per rankas, ir per pakaušį, ir į nugarą. Ji taip elgdavosi, norėdama, P. greičiau nuraminti. Per visą jų bendravimo laiką su J. U., jis matė 2-3 kartus, kuomet ji rankomis mušė savo sūnui P. per rankas, pakaušį ar nugarą. Tikrai nenurodys tikslaus laiko, kai tai ji darė, nes neatsimena. Dėl suduodamų jos smūgių P. tikrai turėjo jausti, nežino, ar jam skaudėjo. Jis tuo metu būdavo stresinėje būsenoje. Nežino, ar jam nesant, J. U. naudodavo smurtą prieš P. U.. J. U. jam niekada apie tai nepasakojo. Jis pats niekada prieš mažametį P. U. nenaudojo jokio smurto: nei psichologinio, nei fizinio. Todėl neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nes nurodytu įtarime laikotarpiu nesudavė P. rankomis, diržu ir koja nespyrė jam į įvairias kūno vietas. Niekada nėra mušęs P. U.. Negali paaiškinti, kodėl P. skundėsi, kad jis jam spyrė, mušė diržu ar sudavė rankomis. P., ir jam būnant namuose, ne kartą yra jam sakęs „tu spyrei į kiaušus“. Nors jis to nedarė. Neturi paaiškinimo, kodėl P. taip sako. Mano, kad P. pavydi savo mamos J., nes mato, kad jis ją ir apkabina ir pabučiuoja, jų santykiai yra gražūs ir šilti. Daugiau kito paaiškinimo nežino (2 t., b. l. 95-99).

2021 m. birželio 17 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Deimantė Banaitienė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 01-1-01488-21 nesant įtariamojo Ž. K. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje požymių (2 t., b. l. 100-107).

Liudytoja N. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio P. U. yra jos grupėje. (duomenys neskelbtini) po savaitgalio P. pasipasakoja, ką veikė namuose. Apie mamą ir tėtį visuomet geros nuomonės. Jis niekada nėra sakęs, kad jį namuose kas nors mušė. Papildomai apklausta N. N., parodė, kad tvirtina anksčiau duotus liudytojo parodymus ir nori papildyti, kad 2020 lapkričio mėnesio viduryje, tikslios dienos nežino, prisimena, kad P. pakalbėjęs telefonu su mama, prie jos priėjo ir pasakė, kad mama geria alų. 2021 sausio 13 d. grįžusi iš komisariato po liudytojo apklausos, ji prisiminė, kad vieną kartą yra mačiusi ant P. kūno, šono (nežino kurioje pusėje) apvalią nedidelę mėlynę. Ji tada dar paklausė P. „kas atsitiko?“. Jis gūžtelėjo pečiais ir pasakė „nežinau“. Dėl to šios mėlynės niekur ji nesikreipė, nes pagalvojo, kad P. užsigavo pats. P. jai nepasakė, kad jį mušė mama. Todėl ji iki šiol nežino, kokiomis aplinkybėmis atsirado ta mėlynė jam ant šono. Po savaitės vėl ji pasisodino P., jie vėl kalbėjosi. Tada pirmą kartą P. jai pasakė, kad jį mama mušė. Ji paklausė, kaip mušė. P. kumščiu sau kelis kartus sudavė per ranką ir parodė, kaip jį mušė. Suprato, kad mama P. mušė kumščiu per ranką. Dar paklausė, ar diržu nemušė. Pasakė „nemušė“. Dar po savaitės P. pasakė, kad jį mušė ir Ž.. Ji klausė, kaip mušė. Jis gūžtelėjo pečiais ir nieko neatsakė (2 t., b. l. 3-5, 8-11).

Liudytoja G. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 gruodžio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, pas ją atėjęs anūkas A. U. pasakė, kad ji nieko nežinanti apie jo mamą. Ji paklausė apie ką jis kalba, tačiau P. jai nieko nepasakė, tik sakė, kad nenori jos nervuoti. P. jai niekad nėra sakęs, kad jį kažkas namuose mušė, nėra niekada pastebėjusi ant jo kūno mėlynių. Ji žino, kad jos dukra J. tinkamai rūpinasi savi sūnumi P., todėl nieko blogo apie savo dukrą negali pasakyti (2 t., 16-18).

Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą A. U. parodė, kad jam 2017 metais išsiskyrus su sutuoktine J., abu sūnūs A. ir P.s liko gyventi pas motiną. Buvusi sutuoktinė J. U. gyvena su sugyventiniu Ž. K.. Vyresnėlis sūnus A. U. šiuo metu atlieka karinę tarnybą. Prisimena, kaip vieną dieną A. verkdamas jam papasakojo, kad P. pas mamą yra gyventi labai blogai. Mama nuolat girtauja. Kuomet iš reisų grįžta sugyventinis Ž., tada abu vartoja alkoholį, o P., kad šis netrukdytų ir nelįstų į akis, uždaro kambaryje, antrame aukšte. P. paliktas vienas, pradeda agresyviai neprognozuojamai elgtis, mėtyti daiktus, o tai iššaukia dar didesnį J. ir jos sugyventinio nepasitenkinimą. Tada ne retai buvo naudojamas ir fizinis smurtas jo sūnaus P. atžvilgiu. Kuomet sekmadieniais jis veždavo P. J., visada sulaukdavo P. prašymo, kuo ilgiau leisti jam pabūti pas jo namuose. Jis matydavo, kad P. bijo. Važiuojant namo, P. pastoviai kartodavo „ar mama girta bus, ar mama girta bus..“. Pirmą kartą, kai susidūrė, kad prieš jo sūnų P. yra smurtaujama, jis suprato 2020 vasarą, liepos ar rugpjūčio mėnesį. Jo sūnus P. jam paskambino ir pasakė: „Ž. man spyrė. Tėti, negaliu atsiginti“. Apie tai nepranešė policijos pareigūnams. Neatmetė galimybės, kad sūnus P. visa tai išsigalvoja. Antrą kartą jo sūnus P. jam paskambino ir pasakė „Ž. mane muša“ 2020 rugsėjo 29 d. Apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui, paskambindamas Nr. 112 . Po kiek laiko su juo susisiekęs policijos pareigūnas, pranešė, kad abu, J. ir Ž., namuose rasti blaivūs, smurtas P. atžvilgiu nepasitvirtino. Rudenį, neprisimena tiksliai nei mėnesio, nei dienos, penktadienį, jis iš buvusios sutuoktinės J. U. namų parsivežė sūnų P. pas save į namus. Prieš miegą P. nusirengus, pamatė ant jo šlaunies du dryžius, sumušimus, tokios formos kaip būtų mušta diržu. Dryžiai buvo melsvos spalvos. Suprato, kad jis buvo muštas visai neseniai. Iš karto P. paklausė „kas čia?“. Jis jam atsakė, kad mušė mama. Tada jis jo paklausė „dėl ko?“. Jis atsakė „nežinau“. Apie įvykį nepranešė policijos pareigūnams. 2020 gruodžio mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, jam atrodo, per kažkurią Kalėdų dieną, jam paskambino P. ir pasakė „Ž. muša su diržu“. Jis iš karto paskambino buvusiai sutuoktinei J.. Ji jam vėl pasakė, kad P. viską išsigalvoja. Jis vėl apie įvykį nepranešė policijos pareigūnams (2 t., b. l. 21-25).

Liudytojas A. U. parodė, kad tėvams išsiskyrus 2017 metais, situacija jo šeimoje stipriai pasikeitė. Tėvas išsikraustė gyventi į Kauno rajoną, jie su P. liko gyventi su motina. Tada mama J. dar daugiau pradėjo vartoti alkoholio. Dienos metu, kai grįždavo iš mokyklos, ji būdavo tik šiek tiek išgėrus, tačiau vakare dėl išgerto alkoholio ji tinkamai jau nebegalėdavo pasirūpinti ir savimi, ir P.. Taip tęsėsi ilgą laiką. Be to, kad ji nuolat gerdavo, jo motina pradėjo agresyviau ir pikčiau elgtis su jo neįgaliu broliu P.. Per visą laiką nuo 2017 iki 2020 metų birželio mėnesio daug kartų matė, kaip jo mama J. U. (kai P. užeidavo nerviniai priepuoliai) naudojo fizinį smurtą prieš jo brolį P. U.. Tai tapo kaip kone normali auklėjamoji priemonė. Užėjus nerviniams priepuoliams, jo mama su P. ramiai nekalbėdavo ir jo neramindavo. Ji viską išspręsdavo jėga, tai yra smurtu. Taip pat visą laiką fizinį smurtą lydėdavo įžeidžiantys žodžiai. P. mama J. vadindavo „debilu, asilu, pederastu, idiotu“. Mama P. mušdavo delnais. Delnais jam suduodavo per sėdmenis, rankas, pakaušį. Jo mama J. U. jo brolį mušė ir diržu. Kartais jo odiniu diržu, kartais savo diržu – kokį rasdavo po ranka. Diržu jo motina P. mušė ne mažiau dešimt kartų. Dar jo mama J. U. jo brolį P. mušdavo laidu. Prisimena ji laidą (telefono pakrovėjo) pasidėdavo šalia savęs, kad P. matytų. Ji tą laidą naudodavo kaip gąsdinimo priemonę, kad P. bijotų ir nesielgtų neadekvačiai. P. matydamas laidą, bijodavo, tačiau vis tiek pratrūkdavo. O tada jau nebekreipdavo dėmesį į tą gąsdinantį laidą ir elgdavosi, kaip jam tuo metu atrodydavo: mėtydavo daiktus, šaukdavo. Tada mama J., kad P. nusiramintų, mušdavo jį laidu. Suduodavo laidu 1-2 kartus į įvairias kūno vietas, dažniausiai per sėdmenis, kojas. Per visą laiką nuo 2017 iki 2020 birželio jo mama J. mušė ne mažiau 10 kartų. P. per visą laiką yra sudaužęs 4-5 mobilaus ryšio telefonus (du savo), televizorių, yra rankomis suplėšęs užuolaidas. Už tokius savo veiksmus P. ir vėl buvo baudžiamos mamos J.. Ji nesusivaldydavo ir auklėdavo jį fiziniu smurtu. Ž. K. pradėjo svečiuotis jų namuose maždaug nuo 2020 sausio mėnesio. Jis asmeniškai niekada nematė, kad Ž. K. brolio P. atžvilgiu būtų naudojęs smurtą. 2020 rugpjūčio 3 d. išvyko atlikti privalomąją kariną tarnybą. Todėl, kas vyko namuose po to, nežino. Papildomai apklaustas A. U. parodė, kad po to, kai jo mama J. U. sumušdavo jo brolį P., jis specialiai nežiūrėdavo, ar yra kokie tai sumušimai, paraudimai ar kraujosruvos ant P. kūno (sėdmenų, rankų). Jis kaip ir sakė, mamos mušimą, priėmė kaip įprastą, natūralų dalyką, tokį jos auklėjimo būdą. Todėl po sumušimo nežiūrėjo ir neatkreipė dėmesio, ar buvo likę kokie tai sužalojimai. Jis pats nematė mėlynių, kraujosruvų, paraudimų ant P. kūno, bet kaip ir sakė, tik dėl to, kad tyčia nežiūrėjo. Įprastomis namų sąlygom taip pat neteko to pamatyt. Kai mama J. mušdavo brolį P., ji intensyviai jam suduodavo vieną, du kartus rankomis, diržu ar laidu dažniausiai per sėdmenis, rankas, kojas (2 t., b. l. 35-39, 42-45).

Liudytoja J. N. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja, P. U. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklą nuo 7-erių metų. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. ji su P. U. pradėjo dirbti. Tik atėjus į jos klasę, P. iš karto pradėjo kalbėti apie mamos išgėrinėjimą namuose. Po savaitgalio grįžęs P. į mokyklą, tuoj pat pranešdavo apie mamos girtuokliavimą, sakydamas „mama gėrė šnapsą, alų“. Jis tai kartodavo ir kitiems, mokykloje dirbantiems darbuotojams. Patikslina, kad tai kartojosi po kiekvieno savaitgalio, kai grįždavo P. iš namų. P. sakydamas, kad mama geria, būdavo stipriai emociškai susijaudinęs ir kalbėdavo apie tai, kaip apie didžiausią ir blogiausią įvykį. P. labai bijojo savo mamos. Kaip pavyzdį gali nurodyti tai, kad jai tik klasėje pasiėmus mobilaus ryšio telefoną, P. atskubėdavo ir klausdavo, ar ji neskambins ir nerašys jo mamai. Sakydavo „aš būsiu geras, aš būsiu geras...“, kad tik ji neskambintų jo motinai. Iš P. kalbos žinojo, kad jo mama turi draugą Ž.. Ž. kartu su jo mama gerdavo, kaip teigė P.. Ji suprato iš P. kalbos, kad jis Ž. nemėgsta, nes jis sakydavo „Ž. blogas“, „nenoriu Ž.“. 2020 spalio mėnesį, neprisimena tiksliai dienos, P. grįžus po savaitgalio į klasę, jis jai ir padėjėjai pasakė, kad „Ž. sudavė“ ir ranka parodė į krūtinę prie rankos, dešinėje pusėje. Ji paklausė, ką blogo jis padarė, kad Ž. sudavė. P. atsakė „nežinau“. Jis visada taip atsako. Ji nepažiūrėjo, ar toje vietoje, kur Ž. galimai jį sumušė, buvo matyti mušimo žymės. Niekam apie įvykį nepranešė. Jai niekada neteko ant P. U. kūno matyti kokių tai sumušimų, paraudimų, kraujosruvų ar mėlynių. P. visada būna klasėje su rūbais, per kūno kultūros pamokas jie dažniausiai eina į lauką, todėl ir vėl P. nereikia persirengti. Dėl tos priežasties, niekada ir nepastebėjo ant jo kūno kokių tai sumušimų. 2021 m. sausio 11 d. po savaitgalio grįžęs P. U., eilinį kartą jai pasakojo, kad namuose buvo girtaujama. P. sakė, kad Ž. geria. Paklausė „su kuo geria?“. Pasakė „su mama“. Paklausė, ar yra mušamas? Pasakė „taip“. Paklausė „kas mušė?“. Pasakė „Ž.“. Paklausė „su kuo?“. Pasakė „su diržu“. Paklausė „iš kur gavo diržą?“. Pasakė „savo diržu“. Ji paklausė „ar mama nemuša?“. Pasakė „muša“. Paklausė „už ką muša?“. Atsakė „nežinau“. Gavus tokią informaciją, suprato, kad P. šį kartą nefantazuoja ir jis tikrai patiria psichologinį ir fizinį smurtą namuose, kai būna savaitgaliais (2 t., b. l. 48-52).

Liudytoja V. F. parodė, kad J. U. yra jos kaimynė. Santykių su kaimyne J. U. nepalaiko, tik mandagiai pasisveikina. Po skyrybų su sutuoktiniu A. U., J. U. labai pradėjo daug ir dažnai vartoti alkoholio. Daugybę kartų matė J. U. pareinančią namo stipriai svirduliuojančią. Jos sūnus P. tuo metu eidavo kartu su ja. Atsimena įvykį, kuomet 2020 m. vasarą vakare nepilnametis P. vedė gatve savo stipriai išgėrusią mamą J. namo. J. vos pastovėjo ant kojų. Tąkart ji buvo labai labai girta. Ji supranta, kad tokios būsenos būdama J. U., tikrai vėliau negalėjo pasirūpinti savo neįgaliu nepilnamečiu sūnumi P.. Ji asmeniškai niekada nematė, kad J. U. būtų mušusi savo sūnų P.. Tik vasaros metu, kai būdavo atidaryti J. U. gyvenamojo namo langai, girdėdavo dažnai, kaip J. U. šaukia ant P.. J. šaukdama ant P., vartodavo įvairius necenzūrinius žodžius, P. vadindavo debilu (2 t., b. l. 55-58)

Liudytoja J. N. parodė, kad jos kaimynė yra J. U.. Žino, kad J. augina nepilnametį sūnų P., kuris turi stiprią negalią. Atsimena, labai seniai, maždaug prieš du metus, vasarą, J., kieme buvusiam P. sudavė per nugarą ir varė jį į kambarį. Suprato, kad P. kažką negero padarė. Nežino, ar dėl suduoto smūgio P. pajuto fizinį skausmą. Daugiau tuo metu nieko jos kieme nebuvo ir todėl daugiau ir niekas to turbūt nematė. Po to karto daugiau niekada nėra mačiusi, kad J. būtų mušusi savo sūnų P.. Ji žino ir pati ne kartą matė, kad kaimynė J. U. piktnaudžiauja alkoholiu. Ne kartą matė kaip ji su P. pareidavo namo, būdama stipriai išgėrusi (2 t., b. l. 61-63)

Liudytoja R. P. parodė, kad su J. U. yra ne tik kaimynės, bet anksčiau bendravo artimai šeimomis. Jai yra žinoma, kad J. U. nuolatos, ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu. Tai žinojo visi miestelio gyventojai, tačiau atsakingom institucijom niekas nepranešė, nes bijojo, nenorėjo bereikalingų problemų. Kaimynai, matydami ją nuolat neblaivią kartu su neįgaliu sūnumi P., taip pat tylėjo, nors ir matė jos nederamą elgesį. Ne kartą yra girdėjusi, kaip J. U. negražiai kalbėdavo su neįgaliu sūnumi P.. Jį vadindavo įvairiais necenzūriniais žodžiais: pyderu, gaidžiu, durniumi. J. U., jai matant, niekada nemušė savo sūnaus P., tik elgėsi su juo šiurkščiai, šaukė. Ji P. niekada neklausė, ar jį mama ar mamos draugas Ž. mušė. Jis jai to niekada nepasakojo. Ji niekada nematė ir nepastebėjo ant P. U. kūno mėlynių, kraujosrūvų, sumušimų (2 t., b. l. 66-70).

Mažametis nukentėjusysis P. U. parodė, kad jam yra 13 metų. Gyvena (duomenys neskelbtini). Tėtis gyvena Kaune. (duomenys neskelbtini) gyvena mama J.. Mokosi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Penktadienį pas tėtį. Pas tėtį mėgsta sriubą, mėsą. Pas mamą dabar nėra. Būdavo seniai. Penktadienį. Pas mamą būna Ž.. „Kas dar būna?“ Viskas. „Tai jūs būnat trise?“ Taip. „Ką jūs veikiat, P.?“. Valgo. Žiūri televizorių. Ž. nepatinka. „Dėl ko nepatinka?“. Geria. Geria alų. Kai išgeria alų miega. Ž. muša jį. „Dėl ko?“. Neklauso. „O, P., su kuo muša?“. P. mušdamas savo rankų plaštakas vieną į kitą atsako: „Ž. muša rankomis“. „O per kurias vietas muša?“ P. ranka parodo, kur muša - savo dešinę ranką. „Per rankas?“ Taip. „Kiek kartų mušė?“ Du. (Paprašius P., parodyti du pirštus - parodo du pirštus) „Ar skaudėjo?“. Biški skaudėjo. Neatsimena, kada mušė. Kai Ž. mušė, mama matė, nieko nesakė. Turi brolį A.. Sutaria gerai. „Kaip mama su tavimi elgiasi?“. Blogai. „Ką daro?“. Šnapsą geria, alų geria. „Tas tau nepatinka?“. Nepatinka. Po to eina miegoti. „Ką dar mama daro, kas tau nepatinka?“. Muša. „Su kuo muša?“. Su diržu. Muša su diržu. „Iš kur ima diržą?“ Iš savęs ima diržą. „O, P., per kur tave muša?“. P. rodo į sėdmenis, sako „čia“. „Per užpakaliuką?“. Taip. „O dar per kur?“. P. parodo pirštu savo kairę ranką. „O, P., kiek kartų tave mušė?“. Tris. Parodo tris pirštus. „O tau skaudėjo?“. Biški. Neverkė. Nesakė mamai, kad skauda. „Dėl ko mušė?“ Nes mama blūdijo. Kai mušė mama buvo išgėrus. Po to į lovą ėjo. „Stovėjai kampe?“ Biški. Du kartus. „Kas liepė stotis į kampą?“. Ž.. Mama, kai būna išgėrusi su Ž. blogai elgiasi. Dainuoja. Sudaužė savo telefoną. Mama nepyko. Sugedęs telefonas, išmetė į šiukšlių dėžę. Neveikia. Mama nieko nesakė. Nupirks naują. „Kur nori gyventi?“ Pas tėtį. „Dėl ko?“ Mama muša. Mamos bijo. Tėtis geras. Mama bloga. Į (duomenys neskelbtini) nenori grįžti, nes mama muša. Dar muš. P. atsistoja, mokytojai liepia persėsti į jo vietą. Pats stovi ir žiūri pro langą (2 t., b. l. 83-86).

2021 m. sausio 15 d. Įvykio vietos apžiūros protokole Nr. IBPS-V-105400-21 ir jo priede – fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini), tai mūrinis, baltų silikatinių plytų, dviejų aukštų namas. Įėjimas į namą iš kiemo pusės per rudos spalvos duris. Įėjus, patenkama į koridorių ir per dešinėje pusėje esančias medines duris patenkama į pirmą namo aukštą. Įėjus patenkama į ilgą koridorių. Koridoriaus kairėje pusėje yra durys į vonios kambarį, dešinėje pusėje niša, per kurią patenkama į virtuvę. Virtuvėje yra stalas su kėdėmis, kairėje pusėje šaldytuvas ir per visą sieną esančios spintelės. Einant tiesiai koridoriumi patenkama į svetainę, kurioje yra minkštasuolis, stalas, televizorius. Iš svetainės per kairėje pusėje esančias duris patenkama į miegamąjį kambarį. Kambaryje yra lova, šalia jos spintelė, priešais lovą, spinta. Į antrą namo aukštą patenkama lipant mediniai laiptai. Užlipus patenkama į nedidelę aikštelę iš kurios patenkama į kairėje pusėje esantį kambarį, kuriame yra du minkštasuoliai. Ir į dešinėje pusėje esantį kambarį, kuriame yra lova, spinta, stalas ant kurio yra kompiuteris, šalia stalo kėdė. Aikštelėje taip pat yra baltos spalvos durys be rankenų. Per dešinėje pusėje esančias duris patenkama į balkoną, per kairėje pusėje esančias duris patenkame į palėpę. Apžiūrint įvykio vietą, nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta, apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 33-46).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos -psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-67/2021 dėl P. U. nurodyta:

1. P. U. atsižvelginat į jo amžiaus tarpsnio ypatumus, protinio išsivystymo lygį, jam būdingus individualius psichologinius ypatumus bei emocinę būseną negalėjo suvokti jo atžvilgiu galimai atliktų veiksmų esmės (pobūdį galėjo suvokti minimaliais, reikšmės nesuvokė visiškai). Dėl to bei dėl priklausomo santykio su įtariamaisiais P. U. negalėjo šiems veiksmams priešintis.

2. P. U. atsižvelgiant į jo amžiaus tarpsnio ypatumus, protinio išsivystymo lygį, jam būdingus individualius psichologinius ypatumus bei emocinę būseną jis galėjo ir gali įsiminti bei vėliau atgaminti konkrečias faktines (kas, ką darė) bei ryškesnes emocinės reakcijas sukėlusias aplinkybes.

3. P. U. atmintis daugiau mechaninė, atminties apimtis siaura, tačiau pakankama pagrindinės asmeninės informacijos, ryškesnes emocinės reakcijas sukėlusių įvykių bei konkrečių instrukcijų įsiminimui, saugojimui bei atgaminimui. P. U. natūraliai yra paveikus aplinkiniams, nuo kurių yra tiesiogiai priklausomas, tačiau negauta duomenų, kad duodamas parodymus jis būtų patyręs poveikį. Padidintas polinkis fantazuoti, painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais P. U. nenustatytas. Melavimas - bendražmogiška savybė, kuri ekspertinio tyrimo metu nėra vertinama.

4. P. U. atsižvelgiant į jo psichikos būseną, amžiaus tarpsnio ypatumus, protinio išsivystymo lygį, jam būdingus individualius psichologinius ypatumus bei emocinę būseną tolesniuose procesiniuose veiksmuose dalyvauti nerekomenduojama.

5. Šiuo metu P. U. psichikos sutrikimas, kilęs sąsajoje su tiriamais įtariamosios J. U. veiksmais, nekonstatuojamas, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas.

6. Šiuo metu P. U. psichikos sutrikimas, kilęs sąsajoje su tiriamais įtariamojo Ž. K. veiksmais, nekonstatuojamas, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas.

7. P. U. 2012 metais nustatytas (duomenys neskelbtini), nuo 2015 metų iki ekspertinio tyrimo dienos P. U. nustatytas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) išlieka stabilus ir vertinamas kaip neprogresuojantis.

8. Ar P. U. psichikos sveikatos sutrikimų gydymas (duomenys neskelbtini) buvo ir yra veiksmingas?

Atsakymas į šį klausimą nepriklauso teismo vaikų ir paauglių psichiatro eksperto kompetencijai. Gydymo įstaigų darbo vertinimas priklauso Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai prie SAM.

9. Duomenų, kad P. U. būtų reikšmingai paveikusi tėvų ištuoka nėra. Sąvoka „šeima“ P. U. yra per abstrakti, ekspertinio tyrimo metu apie ją klausiamas jis vardija tiek objektyvius savo šeimos narius, tiek kitus jam svarbius asmenis. Dėl sutrikusios orientacijos laike P. U. sudėtinga kalbėti apie praeities laiką, tačiau jis supranta, kad tėvai gyvena atskirai.

10. Ar P. U., tėvams ir broliui gyvenant kartu, yra patyręs fizinį smurtą iš kitų šeimos narių: tėvo ir brolio?

Klausimas apie patirtą fizinį smurtą yra faktinis.

11. Ar P. U. yra jautrus fiziniam skausmui, ar linkęs žaloti save, ar linkęs sukelti fizinį skausmą kitiems, ir ar suvokia, kad savo veiksmais gali sukelti kitam fizinį skausmą? Kokia vaiko reakcija į kitam asmeniui sukeliamą skausmą?

Klausimas nesusijęs su byloje nagrinėjama veika ir tiriamojo P. U. procesiniu statusu (nukentėjęs) (1 t., b. l. 164-177)

2021 m. sausio 22 d. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole Nr. IBPS-V-163391-21 užfiksuota, kad prijungtos prie IT medžiagos liudytojo A. U. pateiktos nespalvotos fotonuotraukos, A4 formato.

2021 m. sausio 27 d. Daiktų apžiūros protokole Nr. IBPS-V-200267-21 užfiksuota, kad apžiūrint A. U. pateiktas dvi fotonuotraukas, nustatyta: fotonuotraukoje, pažymėtoje Nr. 1, matyti kambario dalis. Kairėje pusėje matoma baltos spalvos, trijų durų spinta. Spintos ir sienos sandūroje, kampe, matomas klūpintis ant kelių vaikas. Pagal matomą vaiko vaizdą, galima spręsti, kad jis tikrai yra virš 10 metų amžiaus. Vaikas apsirengęs trumpomis rankovėmis marškinėlius, kelnes, mūvi kojines. Vaiko veidas nusuktas. Galva šiek tiek nuleista. Vaiko veido nesimato. Matomas galvos vaizdas iš nugaros pusės. Vaiko plaukai trumpo kirpimo. Jokių pašalinių asmenų kambaryje nematyti. Fotonuotraukoje, pažymėtoje Nr. 2 matomas kambarys. Dalis kambario sienos išklijuota tapetais, kita pusė dažyta. Ant žemės matomas padėtas gėlės vazonas su orchidėja. Matoma sofos arba lovos dalis, pagalvė. Tarp tapetuotos sienos ir kambario vidaus durų, kampe matomas klūpintis vaikas. Vaikas pagal matomą vaizdą, turėtų būti vyresnis nei 10 metų amžiaus. Vaikas apsirengęs džemperį su gobtuvu, kelnes, mūvi kojines. Vaikas abi rankas šiek tiek (iki krūtinės) pakėlęs į viršų - taip lyg būtų pasiėmęs už alkūnių. Vaiko veido nesimato. Galva įremta kampą. Matoma, kad galva šiek tiek nuleista žemyn. Daugiau jokių asmenų kambaryje nėra (1 t., b. l. 72-78).

2021 m. sausio 27 d. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole Nr. IBPS-V-163391-21 užfiksuota, kad prie IT medžiagos pridėti du vaizdo įrašai DVD laikmenoje, pateikti liudytojo A. U. (1 t., b. l. 79, 80).

2021 m. vasario 4 d. Apžiūros protokole Nr. IBPS-V-266922-21 užfiksuota, kad apžiūrint A. U. pateiktas DVD laikmenas su dviem vaizdo įrašais, nustatyta, kad pirmas vaizdo įrašas received_855861185197126 yra 20 sekundžių trukmės. Matoma aplinka, panaši į gyvenamojo namo koridorių, matomi mediniai laiptai į antrą aukštą, grindų plytelės. Matoma ant grindų sėdinti moteris tamsiais, iki pečių plaukais, apsirengusi juodos spalvos striukę su gobtuvu, kojas ištiesusi į šonus, batų neapsiavusi. Prieš ją stovi, stipriai susijaudinęs, nepilnametis berniukas, vyresnis nei 10 metų, šviesių trumpų plaukų. Berniukas isteriškai šaukia „Mamyte.. mamyte, kelkis...“. Berniukas galimai turi negalią. Neaiškiai taria žodžius, krato kumštukus. Moteris, atsisukusi į filmuotoją, pakelia dešinę ranką, du pirštus sulenkia ir nusisuka. Pagal moters elgesį, neatmetama galimybė, kad ji yra neblaivi. Berniukas toliau šaukdamas kartoja „mamyte..“ šešis kartus. Pasakęs „kelkis“, pasilenkia prie moters ir paima rankomis moteriai už delnų, turbūt norėdamas, kad ši stotųsi. Filmuotojas, vyrišku balsu paklausia „nenusibodo dar?“. Antras vaizdo įrašas received_1560516444337580 yra 15 sekundžių trukmės. Matoma ta pati aplinka koridoriuje. Iš pradžių vaizdas matomas „apverstas“, po to gerai matoma ta pati moteris (iš pirmo vaizdo įrašo), ji sėdi ant grindų. Girdisi to paties berniuko isteriškas šaukimas ar tai verkimas, vaikas stipriu kalbėjimo defektu nervinėje, streso būsenoje, galimai sako „mama, būsiu geras, gerai?“. Vaikas krato kumščiukus (1 t., b. l. 79-83).

2021 m. vasario 4 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole Nr. IBPS-V-262221-21 užfiksuota, kad įtariamoji J. U. pateikia savo išmanųjį mobilaus ryšio telefoną „Samsung A71“. Apžiūrint, telefone esančias programėles „Messenger“, foto nuotraukų galeriją, sms susirašinėjimo žinutes, nusikalstamai veikai tirti reikšmingų aplinkybių nerasta. Pagal pakvitavimą telefonas Samsung A71 grąžintas. J. U.. (1 t., b. l. 84-94)

2021 m. vasario 4 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole Nr. IBPS-V-262144-21, Daiktų apžiūros protokole Nr. IBPS-V-267293-21 užfiksuota, kad įtariamoji J. U. pateikia diržą, kuriuo ji mušė sūnų P. U.. Apžiūrint diržą, nusikalstamos veikos požymių ant šio jo nerasta (1 t., b. l. 95-104).

2021 m. vasario 5 d. Prašyme dėl daiktų saugojimo Nr. 40-PR4-545 ir 2021 m. vasario 12 d. kvite B Nr. 0008247 užfiksuota, kad diržas yra perduotas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato žinion (1 t., b. l. 105-107).

Pagal BK 140 straipsnio 1dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Mažamečio asmens sveikatos apsauga nuo mušimo ar kitokio smurto, kuriuo sukeliamas fizinis skausmas, arba nežymus jo sužalojimas ar susargdinimas trumpam nustatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje. Taikant BK 140 straipsnio 3 dalį nukentėjusį asmenį kvalifikuojantis veiką požymis „mažametis“ teisiškai reikšmingas kvalifikuojant veikas nepriklausomai nuo to, ar veika padaroma prieš mažametį šeimos ar ne šeimos narį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474-489/2016). Mažamečio asmens sąvoka yra nusistovėjusi tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pateiktuose išaiškinimuose, kuriais turima vadovautis sprendžiant analogiškas bylas, ir BK 140 straipsnio prasme mažamečiu asmeniu yra laikomas nukentėjęs asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję 14 metų.

Vertinant šioje byloje esančius įrodymus, kaltinamosios prisipažinimą, liudytojų: sugyventinio Ž. K., kaltinamosios pilnamečio sūnaus A. U., mažamečio nukentėjusiojo, jo tėvo, pedagogių duotus parodymus, ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis mažametis P. U. galėjo ir gali įsiminti bei vėliau atgaminti konkrečias faktines (kas, ką darė), ekspertizės metu negauta duomenų, kad duodamas parodymus jis būtų patyręs poveikį; padidintas polinkis fantazuoti, painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais P. U. nenustatytas, teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų kaltinamosios J. U. kaltei pagrįsti, t. y. kad ji, šiame baudžiamajame įsakyme nurodytu laikotarpiu ir vietoje, t. y. savo namuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia sudavė rankomis, diržu ir laidu savo mažamečiui sūnui P. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytą skaičių, bet nemažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas, taip sistemingai smurtaudama sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam P. U. fizinį skausmą. Todėl kaltinamosios veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlė kaltinamajai skirti 60 MGL (3 000,00 Eur) dydžio baudą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 MGL (2 000,00 Eur) dydžio baudą.

Kaltinamoji neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (2 t., b. l. 173).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamoji padarė vieną nesunkų baigtą tęstinį nusikaltimą, kaltinamosios, liudytojų teigimu, padarė būdama neblaivi, veikdama tiesiogine tyčia, neteista (2 t., b. l. 150-153), 2020 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. IBPS-V-2840792-20 nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti J. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jos motinai vertai pasitikėjimo vienerių metu laikotarpiui pagal laidavimą (2 t., b. l. 154-163, bausta administracine tvarka už nustatyto greičio viršijimą (2 t., b. l. 164-166), dirba (2 t., b. l. 168), kaltinamoji sutiko su prokurorės siūloma bausme – bauda, ir jos dydžiu. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajai BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 60 MGL baudą (BK 47 straipsnio 3 straipsnio 2 dalis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 40 MGL bauda.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį (smurtas prieš mažametį šeimos narį), teismas sprendžia, kad būtina skirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 147-149) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

BK 40 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamoji 2020 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant motinai G. U. vertai pasitikėjimo vienerių metų laikotarpiui, laidavimui be užstato. Šiuo baudžiamuoju įsakymu J. U. teisiama už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2020 m. rugsėjo mėnesio – nusikaltimą padarė ne laidavimo metu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: diržas (kvitas B Nr. 0008247), saugomas Šiaulių AVPK daiktų saugykloje, proceso dalyviams neišreiškus prašymų jo grąžinti – šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas, kompaktinis diskas su nepilnamečio P. U. apklausa ir A. U. pateikti du vaizdo įrašai DVD laikmenoje, laikomi vokuose prie bylos, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, paliktini prie baudžiamosios bylos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

J. U. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jai 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 40 (keturiasdešimties) MGL (2 000,00 Eur) dydžio baudą.

Baudą privaloma sumokėti per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, ir pateikti teismui kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, įpareigoti J. U. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamajai J. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Diržą, saugomą Šiaulių AVPK daiktų saugykloje, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Kompaktinis diskas su nepilnamečio P. U. apklausa ir A. U. pateikti du vaizdo įrašai DVD laikmenoje, laikomi vokuose prie bylos, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, paliktini prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti kaltinamajai, jog ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.