- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-01
- Bylos Nr.
- I-4694-171/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07570-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjui G. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 14–19), kuriame prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti po 1 MGL už kiekvieną kalinimo dieną, t. y. apytiksliai 52 000 Lt neturinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas paaiškino, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas nuo 2012-11-02 iki 2013-12-17 (400 dienų) nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Nurodė, kad periodiškai buvo kalinamas kartu dar su dviem arba trimis asmenimis. Vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3 punktu ir nurodo, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Pažymėjo, kad kirpyklos patalpos išvis nėra, suimtieji kerpami antisanitarinėmis sąlygomis ant laiptų. Vadovaujasi sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymo Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma) 37.2, 37.3, 37.6, 37.8 punktais.
Nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė neturtinę žalą, t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sutriko socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės.
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad sutriko jo sveikata (turi problemų su skrandžiu, pablogėjo regėjimas, išsivystė depresija). Siekia, kad teismas pripažintų, jog jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos buvo prastos, neatitinkančios teisės aktų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Lukiškių TI-K, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 30–36).
Nurodė, kad pareiškėjas G. K. 2012-10-29 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, vėliau laikomas kamerose Nr. 177, 116, 143, 158, 199, 153, 178, 164, 138, 144, 189, 155, 158, 127, 174, 160, 142, 112A, 109, 140, 361, 292, 335, 300.
Pažymi, kad 2012-12-11 vakare, 2012-12-12 ryte, 2012-04-05 vakare, nuo 2012-04-06 iki 2012-04-07, 2012-04-08 ryte, 2013-05-17 vakare, nuo 2013-05-18 iki 2013-05-19, 2013-05-20 ryte, nuo 2013-07-13 iki 2013-07-15, 2013-07-18, 2013-08-17, 2013-08-19, 2013-08-20, 2013-08-27, nuo 2013-08-29 iki 2013-08-30, 2013-09-04, 2013-09-10, nuo 2013-09-12 iki 2013-09-17, 2013-09-23, 2013-09-26, nuo 2013-10-01 iki 2013-10-02, 2013-10-10, 2013-10-29, nuo 2013-11-07 iki 2013-11-08, 2013-11-16, nuo 2013-11-30 iki 2013-12-03 ir nuo 2013-12-06 iki 2013-12-09 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Nuo 2012-11-09 iki 2012-11-19 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi buvo išvykęs.
Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, kuri yra ir tardymo izoliatorius, ir kalėjimas. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius – 954 ir jis nuolat viršijamas, kartais gali siekti daugiau kaip 1 000 asmenų.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pažymi, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų nustatytas inventorius.
Atkreipia dėmesį, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji ir įstaigos administracija nuolat reikalauja iš jų tą tvarką palaikyti. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna ir dezinfekuoja su išduotais valikliais. Nurodo, kad, siekdamas palaikyti kamerose švarą, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji yra pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Dėl kamerų remonto Lukiškių TI-K paaiškino, kad remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, langus, griaudami aitvaras tarp klozeto ir miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti remontą.
Pažymi, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, šiuo atveju atsakovo veiksmai buvo teisėti. Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nustatomas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 72).
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24–27).
Paaiškina, kad pareiškėjas, kadangi siekia žalos atlyginimo, turi įrodyti visas aplinkybes, tačiau jis jokių objektyvių duomenų, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs nežmoniškai su juo elgtis, nepateikė, nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą tariamą neturinę žalą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas nenurodo, kuo grindžia žalos dydį ir kaip jį skaičiuoja. Mano, kad jis nepatyrė minimų neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto bei gyvenimo kokybės pablogėjimo.
Pažymi, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skundą teismui padavė praėjus daugiau nei vieniems metams po to, kai buvo pradėtas laikyti Lukiškių TI-K. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu taip pat nesikreipė.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 73).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K. Pareiškėjas nurodė, kad buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, buvo priverstas kalėti kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neviršijo 3,6 kv. m. Taigi byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.
Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 2 dalis).
Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtinos trys sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.
Pareiškėjas, kaip matyti iš skundo, teigia, kad laikotarpiu nuo 2012-11-02 iki 2013-12-17 patyrė žalą, nes Lukiškių TI-K buvo laikomas nesilaikant teisės aktuose nustatytos vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto normos.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010-05-14) 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Teismas iš byloje esančios pareiškėjo asmens įskaitos kortelės (b. l. 37–39) ir atsakovės atsiliepime pateiktų duomenų (b. l. 30–36) nustatė, kad pareiškėjas per nurodytą laikotarpį nuo 2012-10-29 iki 2013-12-17 Lukiškių TI-K buvo kalinamas 405 dienas. Iš 405 dienų 42 dienas jis laikytas teisės aktus atitinkančio ploto kamerose, t. y.: 1) 2012-12-11 vakare ir 2012-12-12 ryte kalintas su dar vienu asmeniu kameroje Nr. 153, kurios plotas 7,94 kv. m (0,5 dienos + 0,5 dienos = 1 diena); 2) 2013-04-05 vakare, 2013-04-06 visą dieną, 2013-04-07 visą dieną, 2013-04-08 ryte kalintas vienas arba su dar vienu asmeniu kameroje Nr. 144, kurios plotas 7,94 kv. m (0,5 dienos + 2 dienos + 0,5 dienos = 3 dienos); 3) 2013-05-17 vakare, 2013-05-18 visą dieną, 2013-08-19 visą dieną, 2013-05-20 ryte kalintas su dar vienu asmeniu kameroje Nr. 155, kurios plotas 7,94 kv. m (0,5 dienos + 2 dienos + 0,5 dienos = 3 dienos); 4) 2013-07-13 visą dieną, 2013-07-14 visą dieną, 2013-07-15 visą dieną, 2013-07-18 visą dieną kalintas su dar vienu asmeniu kameroje Nr. 174, kurios plotas 7,94 kv. m (4 dienos); 5) 2013-08-17 visą dieną kalintas su dar vienu asmeniu kameroje Nr. 142, kurios plotas 7,94 kv. m (1 diena); 6) 2013-08-19 iki išvykimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę kalintas vienas kameroje Nr. 112A, kurios plotas 6,34 kv. m (1 diena); 7) 2013-08-20 grįžęs iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės kalintas vienas kameroje Nr. 109, kurios plotas 7,31 kv. m (1 diena); 8) 2013-08-27 visą diena laikytas vienas kameroje Nr. 361, kurios plotas 7,47 kv. m (1 diena); 9) 2013-08-29 visą dieną, 2013-08-30 visą dieną, 2013-09-04 visą dieną, 2013-09-10 visą dieną, 2013-09-12 visą dieną, 2013-09-13 visą dieną, 2013-09-14 visą dieną, 2013-09-15 visą dieną, 2013-09-16 visą dieną, 2013-09-17 visą dieną, 2013-09-23 visą dieną, 2013-09-26 visą dieną laikytas vienas arba su dar vienu asmeniu kameroje Nr. 292, kurios plotas 7,80 kv. m (12 dienų); 10) 2013-10-01 visą dieną, 2013-10-02 visą dieną 2013-10-10 visą dieną, 2013-10-29 visą dieną, 2013-11-16 visą dieną, 2013-11-30 visą dieną, 2013-12-01 visą dieną, 2013-12-02 visą dieną, 2013-12-03 visą dieną, 2013-12-06 visą dieną, 2013-12-07 visą dieną, 2013-12-08 visą dieną, 2013-12-09 visą dieną laikytas vienas arba su dar vienu asmeniu kameroje Nr. 335, kurios plotas 7,71 kv. m (13 dienų); 11) 2013-11-07 visą dieną, 2013-11-08 visą dieną laikytas vienas arba su dar kitu asmeniu kameroje Nr. 300, kurios plotas 7,78 kv. m (2 dienos). Visas kitas 363 dienas (405 dienos - 42 dienos) pareiškėjas laikytas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą minimalią ploto normą.
Pažymėtina, kad į įrodinėjimo naštą pirmiausia įeina pareiga pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, inter alia, ir pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-465/2011). Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės pateiktus duomenis apie asmenų, laikytų kartu su juo, skaičių, taigi teismas neturi pagrindo jais abejoti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (2008-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad kalinimo laikas yra neabejotinai vienas svarbiausių faktorių, vertinant patirtą neturtinę žalą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad visiems žinoma, kad pradinis prisitaikymo prie prastų sąlygų laikotarpis sukelia asmeniui ypač rimtų psichinių ir fizinių sunkumų. Pareiškėjas kalėdamas perpildytose kamerose praleido 363 dienas, t. y. beveik vienus metus nepertraukiamai. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871//02). Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, neatsižvelgiant į finansinius ar kitokius sunkumus, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti psichine kalinio sveikata.
Apibendrinus teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo kalinimo sąlygas, bei teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, darytina išvada, kad buvo pažeidžiama pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto.
Šiuo atveju buvo pažeista konstitucinė pareiškėjo teisė į orumą (Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalis). Netinkamomis ir neteisėtomis valstybės institucijos (Lukiškių TI-K, neatsižvelgiant į jo kaltę) veikomis pažeidus konstitucinę asmens teisę į orumą neabejotinai buvo padaryta žala pareiškėjui – teisės doktrinoje visuotinai pripažįstama, kad neteisėtomis veikomis visuomet yra padaroma žala. Pažymėtina ir tai, kad ši žala yra padaryta ne tik konstitucinės teisės normų saugomam gėriui – konstitucinei teisei į orumą, bet ir civilinės teisės saugomam gėriui – asmeniui jaustis oriam, visaverčiam ir lygiateisiam Lietuvos Respublikos piliečiui. Taigi gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų (nesilaikant nustatytų ploto reikalavimų), sukėlė pareiškėjui esminius nepatogumus ir dvasines kančias, todėl jo reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją yra pagrįstas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinių ir fizinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95-2009).
Pareiškėjo nusiskundimai, kad dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, nors ir nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, tačiau, kaip matyti iš teismų praktikos, laikomi objektyviai darančiais neigiamą poveikį asmens psichinei būklei. Byloje pateikti įrodymai, kad pareiškėjo nurodomu laikotarpiu Lukiškių TI-K tam tikrose kamerose (iš kurių pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 116, 127, 140, 164, 177, 335) Visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus, pažeidimų iš viso nenustatė arba nustatė nedidelius, kurie buvo pašalinti (b. l. 46–65). Iš sudarytos sutarties matyti, kad Lukiškių TI-K perka buitinių kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugas. Sutartyje nurodytos paslaugos atliekamos vieną kartą per mėnesį (b. l. 40–45). Byloje nėra įrodymų dėl Higienos normos 37 punkto reikalavimų pažeidimų (reikalavimai kirpyklos įrengimui). Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo reikalavimas priteisti 52 000 Lt žalos atlyginimą tenkinamas iš dalies.
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį dėl kalinimo kamerose, kuriose pareiškėjui tenka mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, teismas atsižvelgia į pažeidžiamos vertybės pobūdį būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, atsižvelgtina į tai, kad teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis pareiškėjas laikytas beveik nepertraukiamai (ne vienkartinis ar trumpalaikis, o tęstinis) pakankamai ilgą laiką, t. y. 363 dienas, ir Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga – 1 000 Lt, vidutinis darbo užmokestis – 2 405,5 Lt), teismų praktiką panašiose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-464-14, 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-516-14, 2014 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-275-14, 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje A575-622/2014 ir kt.), pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 6 059 Lt (1 754,81 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 ir 129 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui G. K.iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 6 059 Lt (šešis tūkstančius penkiasdešimt devynis litus) (piniginės išraiškos dydis eurais – 1 754,81 Eur (tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt keturi eurai ir aštuoniasdešimt vienas euro centas)) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.