Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Y. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo Y. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduotas laiduotojo M. D. atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, Y. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise ? teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 7 d.; turto konfiskavimas – priteista iš nuteistojo Y. K. automobilio „Cadilac STS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 3530 (trys tūkstančiai penkis šimtai trisdešimt) Eur valstybės naudai.

Kardomosios priemonės – dokumento (Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įsiteisėjus nuosprendžiui, asmens dokumentą – Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, nuspręsta perduoti Užsienio reikalų ministerijos konsuliniam departamentui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Y. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2022 m. gegužės 7 d., apie 9.20 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Cadilac STS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0165 (patikros sertifikato Nr. 1539929) buvo nustatytas 1,80 promilių girtumo laipsnis. Šie Y. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo Y. K. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas bei paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nustatyta konfiskuotino turto vertę atitinkančia pinigų suma ir prašo ją sumažinti atsižvelgiant į jo pateiktą skundą bei pažymą. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, susijusius su transporto priemonės vertės nustatymu, todėl Y. K. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

5. Konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Remiantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-648/2019).

6. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Y. K. vairuotas automobilis „Cadilac STS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė turėtų būti konfiskuojamas ir atsižvelgęs į tai, kad VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nepavyko surasti kam priklauso automobilis (b. l. 34), nusprendė vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi išieškoti iš Y. K. automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą ? 3530 Eur, kurią nustatė pagal byloje pateiktą VšĮ „Emprekis“ pažymą. Jokių kitų duomenų, apie tai, kad konfiskuotino automobilio vertė, nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje, neatitiktų jo realios rinkos vertės, byloje nebuvo, tokio klausimo dėl konfiskuotinos automobilio vertės pirmosios instancijos teisme nekėlė nei pats kaltinamasis, nei jo gynėja advokatė. Prašymas sumažinti konfiskuotiną pinigų sumą apeliaciniame skunde grindžiamas prie skundo pridedama (duomenys neskelbtini) Užsakymo paraiška-sutartimi Nr. 56 (toliau ? Paraiška), kurioje nurodyta, jog automobilio „Cadilac STS“ variklio remonto ir kiti darbai kainuos 1280 Eur, neskaičiuojant detalių vertės, prašoma šia suma sumažinti priteistą konfiskuotiną pinigų sumą. Ši paraiška sudaryta 2022 m. sausio 17 d. (b. l. 113). Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo konkrečiu atveju toks prašymas negali būti tenkinamas.

7. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Turto rinkos vertės išaiškinimas, numatytas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 punkte, kuriame teigiama, jog turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. To paties įstatymo 2 straipsnio 11 punktas numato, jog turto arba verslo vertė – turto arba verslo naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų.

8. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentais ir prašymu sumažinti konfiskuotino turto vertę atsižvelgiant į paminėtą pateiktą Paraišką bei tai, jog rinkoje toks automobilis negalėtų būti parduotas už pirmosios instancijos teismo nustatytą vertę, nes jį reikia remontuoti. Pažymėtina, jog nusikalstamą veiką Y. K. padarė 2022 m. gegužės 7 d., t. y. po minėtos Paraiškos išdavimo praėjus 4 mėnesiams. Tai rodo, jog automobiliu po šios Paraiškos gavimo Y. K. galėjo naudotis ir naudojosi. Nors Paraiškoje ir buvo konstatuota, jog automobiliui reikalingi variklio remonto darbai, tačiau jokių duomenų apie tai, ar šie darbai buvo atlikti, ar jie buvo būtini, ar už juos realiai buvo sumokėta ? byloje nėra. Po sukelto eismo įvykio apžiūrint transporto priemonę buvo nustatyta, jog nežymiai apgadintas tik priekinis bamperis (b. l. 19-22), jokių kitų sugadinimų neužfiksuota. Visos šios aplinkybės rodo, jog transporto priemonės techninė būklė buvo gera ir tinkama eksploatacijai.

9. Pažymėtina, jog teismų praktikoje sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, konfiskuotino turto vertė nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra – pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. Nustatant konfiskuotino turto vertę rinkos vertės nenusako kaštai už automobiliui reikalingus remonto darbus, juo labiau kaštai už reikalingus transporto priemonės remonto darbus neišskaičiuojami iš pagal autoserviso Paraišką nustatytų reikalingų remonto darbų savikainos, todėl nėra įmanoma iš automobilio nustatytos rinkos vertės atimti apelianto nurodomą pinigų sumą. Jokių kitų įrodymų, jog konfiskuotinos transporto priemonės vidutinė rinkos vertė būtų mažesnė, nei nustatyta 3530 Eur VšĮ „Emprekis“ pažymoje, byloje nėra. Tokių įrodymų nepateikė ir apeliantas, todėl mažinti išieškotino turto vertę nėra pagrindo.

10. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo teiginiais, jog įprastai teismo posėdžio metu apklausiamas koks nors iš nepriklausomų ekspertų, kuris, prieš vertindamas automobilio rinkos vertę, prieš tai apžiūrėjo automobilį, automobilio vertinime taikomas lyginamosios vertės metodas. Tokie veiksmai atliekami proceso šalių prašymu, jei teismui kyla abejonių dėl konfiskuotino turto rinkos vertės nustatymo, o šiuo konkrečiu atveju tokių prašymų pirmosios instancijos teisme apeliantas nekėlė, abejonių dėl konfiskuotino turto rinkos vertės nebuvo, tad nebuvo pagrindo teismui savo iniciatyva spręsti dėl nepriklausomų ekspertų kvietimo.

11. Apeliantas taip pat prašo priteistą išieškotiną sumą mažinti nurodydamas, jog jo materialinė padėtis yra sunki, jog turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, jog jo pajamos yra mažos, jog turi pabėgėlio statusą. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, jog jokių duomenų, patvirtinančių apelianto nurodomą sunkią materialinę padėtį, byloje nėra pateikta, taip pat jų nepateikta ir su apeliaciniu skundu. Be to, tokios nurodomos aplinkybės nėra pagrindas netaikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo ar šios pinigų sumos sumažinimui.

12. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nekonfiskavo automobilio „Cadilac STS“. Paminėto įstatymo nuostata numato tai, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik VĮ „Regitra“ duomenimis, padarydamas išvadą, jog nėra galimybės nustatyti automobilio „Cadilac STS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikrojo savininko. Iš bylos duomenų matyti, jog dar ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Y. K. parodė, kad jo vairuotas automobilis yra jo paties, jog jį nusipirko žiemą iš vokiečio tiesiogiai, jam pervedė pinigus, su juo pasirašė pirkimo pardavimo sutartį, lietuviai padėjo automobilį tralu parsivežti, Lietuvoje to automobilio neregistravo, tik užsidėjo kitos tokios pačios mašinos turėtus baltarusiškus numerius ir važinėjosi po Lietuvą (b. l. 57). Taip pat byloje yra pateikti Y. K. automobilio įsigijimą patvirtinantys dokumentai (b. l. 27-33). Taigi, akivaizdu, jog tikrasis automobilio savininkas yra būtent Y. K., o VĮ „Regitra“ pažyma nėra nuosavybės faktą nustatantis dokumentas. VĮ „Regitra“ duomenų bazėje registruojami atitinkami juridiniai faktai apie transporto priemones ir jų savininkus, o vien transporto priemonės neužregistravimas minėtoje duomenų bazėje, dar nereiškia, jog asmuo nėra tikrasis privalomai registruotino turto savininkas. Tačiau, atsižvelgdama į tai, jog byloje nėra prokuroro skundo, o remiantis BPK 320 straipsnio 4 dalimi nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija negali priimti kitokio sprendimo ir konfiskuoti automobilį „Cadilac STS“. Todėl, nesant pagrindų prašomos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mažinimui, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas. Pastebėtina ir tai, jog apeliantas turi galimybę jam grąžintą ir jo nuosavybės teise valdomą automobilį „Cadilac STS“ parduoti ir tokiu būdu padengti išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

13. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. spalio 7 d. pažyma Nr. APD-2022-10451 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 143,33 Eur už Y. K. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

14. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie Y. K. sunkią materialinę padėtį, kad asmuo yra darbingo amžiaus, kad skundas paduotas jo paties iniciatyva, į tai, kad jo apeliacinis skundas netenkinamas, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priteistinos iš Y. K..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Y. K. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atlyginti proceso išlaidas tenkinti ir priteisti iš už Y. K. 143,33 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus, 33 ct) už jam suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.