Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-07-14 · Civilinė byla Nr. 2-734/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-14
Bylos Nr.
2-734/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
Pareiškėjas
CCT Securitisation SA
Kategorijos
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-734/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo CCT Securitisation SA atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo ieškinį (ieškinio medžiaga Nr. 2-1557-527/2009).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas CCT Securitisation SA kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad reikalavimo teisės BUAB „Skarabėjas“ skolininkų atžvilgiu pagal 2007 m. lapkričio 30 d. sutartį dėl įvairiapusio kreditavimo produkto iki 2008 m. liepos 1 d. yra perleistos pareiškėjui, pripažinti BUAB „Skarabėjas“ administratoriaus reikalavimus ir veiksmus pareiškėjo skolininkų atžvilgiu neteisėtais ir įpareigoti BUAB „Skarabėjas“ administratorių atšaukti reikalavimus pareiškėjo skolininkams, juos informuojant apie tai raštu.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apygardos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.), išaiškindamas, kad pareiškėjas su ieškiniu turi kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą (CPK 29 str.). Teismas nurodė, kad pagal ĮBĮ 15 straipsnio antrąją dalį tik civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui, tuo tarpu pareiškėjas kreipėsi į teismą reikšdamas neturtinius reikalavimus, bei sumokėdamas atitinkamą žyminį mokestį. Teismas sprendė, kad tai, jog ieškiniu skundžiami bankrutuojančios įmonės administratoriaus veiksmai, nėra pagrindas bylą nagrinėti Kauno apygardos teisme, nes ieškinys pareikštas ne bankroto byloje, be to, pagal ĮBĮ 23 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą skundus dėl administratoriaus veiksmų nagrinėja kreditorių susirinkimas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas sutinka, kad ieškinio reikalavimai formaliai yra neturtinio pobūdžio ir nesusiję su darbo santykiais, tačiau teigia, kad administratorius, reikalaudamas atitinkamų piniginių sumų iš atitinkamų skolininkų, reikalavimų teisės į kuriuos yra perėję apeliantui, įgyvendina turtines teises. Šių administratoriaus veiksmų pripažinimas teisėtais ar neteisėtais turės įtakos bankrutuojančios įmonės turto masei, todėl tikslinga ieškinį nagrinėti bankroto byloje. Apelianto manymu, ta aplinkybė, kad ieškinį jis apmokėjo žyminiu mokesčiu kaip neturtinį, neturi įtakos sprendžiant, ar ieškinys nagrinėtinas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Taip pat nepagrįstu apeliantas laiko teismo motyvą, kad skundai dėl administratoriaus veiksmų nagrinėtini kreditorių susirinkime, teigdamas, kad rinktis, kokius reikalavimus reikšti teisme, yra pareiškėjo prerogatyva, be to, nurodo, jog nėra BUAB ,,Skarabėjas“ kreditorius.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio septintosios dalies 2 punktu, nuo bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Juos perima teismo paskirtas įmonės administratorius, kurio funkcijas, teises ir pareigas nustato ĮBĮ 11 straipsnis (ĮBĮ 10 str. 4 d. 1 p., 11 str. 1 d.). Administratorius valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, per laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių, reikalingų įmonės ūkinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo, jei įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą, ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, arba jų nevykdys (ĮBĮ 11 str. 3 d. 3, 6, 8, 13 p.).

Kaip matyti iš pareiškėjo CCT Securitisation SA ieškinio turinio, juo pareiškėjas siekia apginti savo reikalavimo teisę BUAB ,,Skarabėjas“ skolininkams, kildinamą iš 2007 m. lapkričio 30 d. sutarties dėl reikalavimų perleidimo, reikšdamas reikalavimą pripažinti reikalavimų perleidimą pagal minėtą sutartį pareiškėjui, o administratoriaus veiksmus dėl skolų išieškojimo neteisėtais. Taigi pareiškėjas reiškia pripažinimo ieškinį, kuris, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, laikytinas neturtiniu ieškiniu. Tuo tarpu ĮBĮ 15 straipsnio antroji dalis numato, kad visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Todėl konstatavus, kad pareiškėjo ieškinio reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, minėta įstatymo nuostata nagrinėjamu atveju netaikytina.

Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.). Todėl pareiškėjas, nebūdamas BUAB ,,Skarabėjas“ kreditoriumi, savo teises gali ginti visais CK 1.138 straipsnyje numatytais civilinių teisių gynimo būdais, laikydamasis civilinio proceso įstatymo nuostatų. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo perleidimą reglamentuojančios CK 6 knygos VI skyriaus nuostatos numato, jog nors reikalavimo teisei perleisti skolininko sutikimo nereikia (CK 6.101 str. 1 d.), siekiant išvengti prievolės vykdymo komplikacijų, taip pat atsižvelgiant į šalių kooperavimosi principą (CK 6.38 str. 3 d.), apie reikalavimo teisės perleidimą skolininkui turėtų būti pranešama (apie tai skolininkui gali pranešti tiek pradinis, tiek naujasis kreditorius). Visais atvejais naujasis kreditorius turi įrodyti skolininkui teisėtai turįs reikalavimo teisę (CK 6.109 str. 7 d.). Tokią nuostatą lemia tai, kad pagal CK 6.106 straipsnio pirmąją dalį, skolininkas, kuriam apie reikalavimo teisės perleidimą nebuvo pranešta ir kuris apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti, gali įvykdyti prievolę pradiniam kreditoriui ir tokiais atvejais skolininkas negali būti laikomas pažeidusiu prievolę. Įvykdyta tinkamai, nors ir pradiniam kreditoriui, nebeturinčiam teisės priimti įvykdymą, prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 str.) ir naujasis kreditorius negali iš skolininko reikalauti įvykdyti prievolės pakartotinai. Tokiu atveju naujasis kreditorius turi teisę išreikalauti įvykdymą iš pradinio kreditoriaus pagal CK 6.237 straipsnį. Taigi pareiškėjas ginti savo teises ir teisėtus interesus gali informuodamas skolininkus apie reikalavimų perleidimą bei apie tai, kad jiems reiškiami įmonės bankroto administratoriaus reikalavimai dėl skolų grąžinimo yra nepagrįsti, taip pat išreikalauti prievolės įvykdymą iš pradinio kreditoriaus tuo atveju, jeigu skolininkai ją jau įvykdė. Be to, pareiškėjas savo teises gali ginti reikšdamas ieškinį dėl skolų priteisimo pagal reikalavimų perleidimo sutartis.

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai rėmėsi ĮBĮ 23 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, numatančiu, kad skundus dėl administratoriaus veiksmų nagrinėja kreditorių susirinkimas. Pareiškėjas, kaip jau minėta, nėra BUAB ,,Skarabėjas“ kreditorius, todėl ši įstatymo nuostata jam netaikytina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Artūras DriukasDanutė MilašienėDonatas Šernas