Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas skunde, procesiniame dokumente „Dėl 2023 m. spalio 5 d. nutarties, skundo papildymui“ (b. l. 1-2, 11; toliau – ir skundas) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2023 m. liepos 7 d. pareigūnei padavė du prašymus dėl byloje esančios charakteristikos kopijos pateikimo ir dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytų lygtinio paleidimo pagrindų jam taikymo. Pareigūnei atsisakius prašymus priimti, tą pačią dieną padavė skundą dėl nepagrįstų pareigūnės veiksmų. 2023 m. liepos 21 d. gavo Marijampolės kalėjimo viršininko atsakymą, kuriame įvardinti jam žinomi teisės aktai, nenurodant, kodėl pareigūnė atsisakė priimti iš jo prašymus, ir kodėl nebuvo vadovautasi atsakyme nurodytomis teisės aktų nuostatomis. Marijampolės kalėjimo viršininko atsakymą apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybai, gavo atsakymą, iš esmės analogišką Marijampolės kalėjimo direktoriaus atsakymui. Tokiu būdu, apskundus pareigūnės veiksmus, dėl atsisakymo priimti jo prašymus, šis faktas nebuvo ištirtas. Dėl to jam buvo sukeltas stresas, įžeistas orumas, jautėsi pažemintas, nevisavertis. Šios pasekmės nebūtų kilusios, jei pareigūnė būtų tinkamai vykdžiusi teisės aktuose nustatytas pareigas, o aukštesni pareigūnai būtų tinkamai reagavę į jo skundus, t. y. įpareigoję pareigūnę jo prašymus priimti. Prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Marijampolės kalėjimo pareigūnų veiksmų, atsisakant priimti jo teiktus prašymus, netinkamai reaguojant į skundus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) viešoji civilinė atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo (CK 246 str.), žalos (CK 6.249 str., 6.250 str.) ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.).

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas Marijampolės kalėjimo viršininkui pateikė 2023 m. liepos 7 d. skundą (b. l. 25-26; toliau – ir Skundas), kuriame nurodė, kad 2023 m. liepos 5 d. 3-io būrio viršininkei padavė prašymą dėl byloje esančios charakteristikos kopijos išdavimo ir prašymą dėl lygtinio paleidimo (toliau – ir 2023 m. liepos 5 d. Prašymai). Būrio viršininkė prašymus atsisakė priimti. Prašė įvertinti būrio viršininkės elgesį ir raštu pateikti atsakymus į skunde paminėtus klausimus. Marijampolės kalėjimo viršininkas 2023 m. liepos 21 d. raštu Nr. SN-20-938 (b. l. 27-29; toliau – ir Raštas) pareiškėjui atsakė, nurodydamas, kad 3-iojo nuteistųjų būrio vadovė vykdo tarnybą, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, informavo, kad jis turi teisę kreiptis su prašymu susipažinti su asmens byla, gauti asmens byloje esančių dokumentų kopijas, nurodė lygtinio paleidimo taikymą reglamentuojančias teisės normas, paaiškino, kad klausimas dėl jo lygtinio paleidimo buvo svarstytas 2023 m. kovo 16 d. Lygtinio paleidimo komisijoje, lygtiniam paleidimui nepritarta, kita lygtinio paleidimo svarstymo data bus 2023 m. rugpjūčio 16 d.

Nesutikdamas su Raštu 2023 m. liepos 31 d. skundu (b. l. 30-32; toliau – ir Skundas LKT) pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių, be kita ko, nurodydamas, kad jis Skunde pažymėjo, jog iš jo buvo atsisakyta imti prašymą dėl byloje esančių dokumentų kopijų (charakteristikos) išdavimo ir Rašte nepaaiškinta, kaip paduoti prašymą, kurį atsisakoma priimti, prašė duoti nurodymus Marijampolės kalėjimo viršininkui suteikti kaliniams galimybę paduoti prašymus pareigūnams (būrių viršininkams) be trikdžių. Lietuvos kalėjimų tarnyba, atsakydama į pareiškėjo Skundą LKT, 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendime Nr. 2S-2074 (toliau – ir LKT Sprendimas), be kita ko, nurodė, kad objektyvių duomenų apie pateiktą prašymą dėl charakteristikos kopijos išdavimo ir šio prašymo sąmoningo nepriėmimo, nėra, kad norint gauti asmens byloje esančio dokumento kopiją, tai privaloma nurodyti prašyme, kad lygtinio paleidimo taikymo galimybės ir sąlygos Rašte išdėstytos, konstatavo, kad Skundas LKT dėl Rašto yra nepagrįstas.

Regionų apygardos administracinis teismas (po reorganizacijos, nuo 2024 m. sausio 1 d. pavadinimas pakeistas į – Regionų administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. nutartimi (b. l. 8-9), pareiškėjui pasiūlė pateikti teismui prašymus, kuriuos pareigūnė atsisakė iš jo priimti. Pareiškėjas tokius prašymus pateikė (b. l. 12, 13).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Nuteistieji turi teisę siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų (BVK 41 str. 1 d.). Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 211 punkte reglamentuojama, kad kiekvienam suimtajam ir nuteistajam yra priskiriamas kontaktinis laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas, kuris, be kita ko, su prižiūrimu suimtuoju ar nuteistuoju kuria profesionalų, pozityvų santykį, bendrauja kasdienėse situacijose, padeda jam adaptuotis laisvės atėmimo vietų įstaigoje, supažindina su laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarka, atsako į klausimus, priima prašymus, nukreipia reikiamiems darbuotojams, skatina ir palaiko prižiūrimo asmens pažangą, motyvuoja laikytis tvarkos (211.2 papunktis), tiesiogiai bendrauja su jam priskirtais suimtaisiais ar nuteistaisiais, kartu su jais dalyvauja įvairiose veiklose, veda pokalbius tiek individualiai, tiek grupėje, išklauso juos, išsiaiškina jų asmeninius poreikius, teikia jiems pagalbą realizuojant savo teises, <...> (211.3 papunktis).

Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų teisė kreiptis raštu į kalinimo įstaigos administraciją negali būti ribojama, visi raštu parašyti skundai (prašymai) turi būti priimami, nepriklausomai nuo to, ar pareigūnai teikė tuo pačiu klausimu nuteistajam paaiškinimus (atsakymus) žodžiu.

VAĮ 5 dalies 4-6 punktuose reglamentuojama, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).

Nagrinėjamu atveju, tiek Rašte, tiek LKT Sprendime nebuvo analizuojama aplinkybė, ar pareiškėjas teikė 2023 m. liepos 5 d. Prašymus raštu dėl charakteristikos išdavimo ir lygtinio paleidimo taikymo, o Resocializacijos skyriaus kontaktinė specialistė, vadovaujanti 3-iam nuteistųjų būriui, R. Č., tokių prašymų nepriėmė. Pareiškėjui Rašte ir LKT Sprendime tik abstrakčiai paaiškinta, kad specialistė R. Č. vykdo tarnybą vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, kad objektyvių duomenų apie sąmoningą skundų nepriėmimą nėra. Atsakovas nepateikė į bylą duomenų, kad rengiant Raštą ir LKT Sprendimą buvo sudaryta galimybė specialistei R. Č. paaiškinti pareiškėjo Skunde ir Skunde LKT nurodytas aplinkybes dėl 2023 m. liepos 5 d. Prašymų iš jo nepriėmimo.

Pagal administracinių teismų praktiką administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1374-968/2023; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014; 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1668-789/2021).

Pagal nurodytą LVAT praktiką teismas daro išvadą, kad į bylą pateikta Resocializacijos skyriaus specialistės R. Č. 2023 m. lapkričio 6 d. Informacija į nuteistojo D. B. skundą (b. l. 23-24) negali papildyti ar pagrįsti Marijampolės kalėjimo viršininko 2023 m. liepos 21 d. rašto Nr. SN-20-938 ir 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. 2S-2074 motyvų.

Įvertinęs bylos duomenis, nurodytą teisinį reglamentavimą ir LVAT praktiką, teismas daro išvadą, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl atsisakymo priimti iš jo 2023 m. liepos 5 d. Prašymus, nors tokios aplinkybės buvo nurodytos ir pareiškėjo Skunde bei Skunde LKT, todėl veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendruosius gero administravimo, atsakingo valdymo principus, o taip pat pareigą priimti iš nuteistųjų prašymus, nukreipti juos reikiamiems darbuotojams, įtvirtintą Vidaus tvarkos taisyklių 211.2 papunktyje. Teismas pritaria nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytai aplinkybei, kad aukštesni pareigūnai Rašte ir LKT Sprendime netinkamai reagavo į jo pateiktą Skundą ir Skundą LKT. Dėl to yra pagrindas pripažinti atsakovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti perteklinius nepatogumus ir išgyvenimus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas, skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė stresą, buvo įžeistas jo orumas, jautėsi pažemintas, nevisavertis. Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus pažymoje (b. l. 36) nurodoma, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl to, kad pareigūnas neregistruoja jo prašymų ir neatsakė į skundą, į psichologus nesikreipė. Teismas vertina, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, atsakovo pareigūnei atsisakius priimti jo 2023 m. liepos 5 d. Prašymus ir netinkamai reaguojant į jo Skundą bei Skundą LKT (ABTĮ 56 str.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodomas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), bet ir asmens teisių gynimas kitais įstatymų numatytais būdais (CK 1.138 str. 8 p.). Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. EŽTT sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Byloje nenustačius, kad dėl skunde nurodytų aplinkybių pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, kad atsakovas sąmoningai siekė sukelti pareiškėjui skunde nurodytus išgyvenimus ir nepatogumus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias teikti kitus skundus (2023 m. liepos 7 d. skundą Marijampolės kalėjimo viršininkui, 2023 m. liepos 31 d. skundą Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui), ginti savo teises teisme, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytas pažeidimas, atsakovui vienkartinai nepriimant pareiškėjo 2023 m. liepos 5 d. Prašymų, laikytinas mažareikšmiu ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo D. B. teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas.

Pareiškėjo D. B. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.