- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-2224-343/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- Būsto paskolų draudimas“, Bigbank AS filialui, UAB „Moment kredit“, UAB „General financing“, AB SEB bankas, UAB 4 Finance, B AB bankas Snoras, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Prienų vandenys“, VMI prie LR Fiansnų ministerijos
- Pareiškėjas
- I. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama suinteresuoto asmens ,,Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2FB-1084-848/2015 pagal pareiškėjos I. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Bigbank AS filialui, UAB „Moment kredit“, UAB „General financing“, AB SEB bankas, UAB 4 Finance, B AB bankas Snoras, UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Prienų vandenys“, VMI prie LR Fiansnų ministerijos, antstoliui S. V. dėl bankroto bylos fiziniams asmenims iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Bankrutuojančios I. A. bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė teismui prašymą patvirtinti I. A. mokumo atkūrimo planą ir panaikinti antrojo kreditorių susirinkimo 3, 4 darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus, išsprendžiant atitinkamus klausimus iš esmės (t.4, I b. l. 132-134). Nurodė, kad 2015 06 09 įvyko antrasis kreditorių susirinkimas, kuriame 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta pritarti I. A. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui, į planą įtraukiant UAB „Būsto paskolų draudimas“ pasiūlytą administravimo išlaidų sąmatą; 3-uoju darbotvarkės klausimu nutarta nuo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos iki bankroto proceso pabaigos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą – 360 Eur (įskaitant mokesčius) lėšų sumą bankroto procedūroms atlikti, 1 200 Eur (įskaitant mokesčius) - atlyginimą administratoriui; 4-uoju darbotvarkės klausimu nutarta patvirtinti administratoriaus siūlomą informacijos teikimo kreditoriams tvarka pakeičiant jos 5 dalį. Kreditorių nutarimas patvirtinti planą su išlygomis neatitinka LR FABĮ normų ir atitinkamai yra neteisėtas, kreditorių patvirtinta administravimo išlaidų sąmata neatitinka protingumo kriterijų bei iš esmės nesudaro prielaidų tinkamai atlikti įstatyme numatytas bankroto procedūras, dėl to šie nutarimai yra neteisėti ir nepagrįsti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 30 d. nutartimi (T. 5, b .l. 53-59) panaikino 2015 06 09 (nutartyje nurodyta 2015 05 08) antrojo kreditorių susirinkimo nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu ir klausimą išsprendė iš esmės – nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki bankroto proceso pabaigos patvirtino administravimo išlaidų sąmatą: 1 500 Eur lėšų sumą bankroto procedūroms atlikti, 2 400 Eur atlyginimą administratoriui; panaikino 2015 06 09 (nutartyje nurodyta 2015 05 08) antrojo kreditorių susirinkimo nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu ir klausimą išsprendė iš esmės – patvirtino informacijos teikimo kreditoriams ir akcininkams tvarką; patvirtino I. A. 2015 05 08 kreditorių reikalavimų tenkinimo ir fizinio asmens mokumo atkūrimo planą.
Teismas nurodė, kad kreditoriai AB „SEB bankas“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesutikdami su 2015 05 08 mokumo atkūrimo plane nustatyta 1 500 Eur bankroto administravimo išlaidų suma ir 2 400 Eur atlyginimu bankroto administratoriui, iš esmės nenurodė jokių pagrįstų nesutikimo motyvų, o apsiribojo deklaratyviais, niekuo nepagrįstais teiginiais dėl administravimo išlaidų neadekvatumo atliekamų darbų apimtims ir sudėtingumui, jokių detalių, alternatyvių paskaičiavimų nepateikė. Teismas, įvertinęs, kad pagal pateiktą mokumo atkūrimo planą iš lėšų, gautų pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą, yra numatyta bankroto administravimo išlaidoms skirti 10,8 proc. nuo jo vertės, t. y. neviršijant FABĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatytos sumos, ir nenustatęs, kad mokumo atkūrimo plane nurodytos išlaidos bankroto procedūroms atlikti būtų nustatytos neproporcingai per didelės, sprendė, kad kreditorių patvirtinta administravimo išlaidų sąmata skiriama suma vienam mėnesiui siekia tik 65 Eur, kas yra mažiau nei ¼ MMA ir nesudaro prielaidų tinkamai atlikti įstatyme numatytas procedūras. Teismas laikė, kad plane nurodytos ir detalizuotos bankroto administravimo išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl antrojo kreditorių susirinkimo nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu panaikino ir nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki bankroto proceso pabaigos patvirtino administravimo išlaidų sąmatą: 1 500 Eur sumą bankroto procedūroms atlikti, 2 400 Eur atlyginimą administratoriui.
Teismas, spręsdamas dėl I. A. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, atsižvelgė į tai, kad iš esmės didžiausi kreditoriai AB SEB bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ su pateiktu fizinio asmens mokumo atkūrimo planu sutiko, siūlydami kitą administravimo išlaidų sąmatą ir nenustatęs įstatyme įtvirtintų pagrindų bankroto bylai nutraukti darė išvadą, kad prašomu patvirtinti mokumo atkūrimo planų interesų balansas tarp nemokaus fizinio asmens I. A. bei jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų yra pasiektas. Teismas kreditorių AB SEB bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodytus patikslinimus laikė formaliais, nesudarančiais pagrindo netvirtinti plano, juolab, kad FABĮ nenustato nei teisės kreditoriams koreguoti planą, nei teismo teisės daryti kokius nors tokio plano pakeitimus.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ (t. 5, b . l. 91-95) prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti patvirtinti I. A. mokumo atkūrimo planą ir bankroto bylą nutraukti. Skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas planą, visiškai nevertino, ar jame esanti bankroto administravimo išlaidų sąmata, o tuo pačiu ir visas planas, nepažeidžia kreditorių interesų, ir apsiribojo tik formaliais teiginiais, kad bankroto administravimo išlaidų suma neviršija įstatymu leistinos sumos. Spręsdamas, kad plane nurodyta administravimo išlaidų sąmata yra pagrįsta, visiškai neatsižvelgė į tai, kad bankrutuojantis asmuo individualios veiklos nevykdo, nevertino bankroto procedūrų kiekio ir sudėtingumo, formaliai sprendė dėl administravimo išlaidų dydžio pagrįstumo. Plano vykdymo ataskaitų rengimas, įgyvendinimo akto rengimas yra įkainotas 4Eur per mėn., tačiau FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad bankroto administratorius ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikia teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą. Taigi per visą 24 mėn. plano įgyvendinimo laikotarpį administratorius parengs tik 4 plano vykdymo ataskaitas, todėl nustatyti mėnesinį mokestį plano vykdymo atskaitų rengimui nėra jokio pagrindo, juolab, kad ataskaitų rengimo įkainojimas yra ne kas kita kaip bankroto administratoriui mokamas atlyginimas už šių ataskaitų parengimą. Ryšių, kanceliarinės išlaidos yra įkainotos po 4 Eur per mėn. (iš viso 8 Eur per mėn.), tačiau bankroto administratorius administruoja 41 įmonių bankroto procedūras, todėl visos patirtos ryšių, kanceliarinės išlaidos gali būti paskirstomos tarp bylų. Nepagrįstai į planą įtrauktos 13,96 Eur per mėn. išlaidos buhalterinėms paslaugoms, kadangi pareiškėja visas gaunamas pajamas numato skirti išlaidoms būtiniesiems poreikiams tenkinti, kreditoriams jokių sumų iš gaunamų pajamų nėra numatyta, todėl neabejotina, kad šioje byloje buhalterio paslaugų tikrai neprireiks. Nepagrįstai įtrauktos 24 Eur per mėn. išlaidos teisinėms paslaugoms, kadangi plane nėra numatytas tokių paslaugų pirkimo poreikis. Teismui patvirtinus planą su jame esančia bankroto administravimo išlaidų sąmata bankroto administratoriui du kartus už tą patį darbą būtų mokamas atlyginimas, t. y. bankroto administratoriui būtų mokama už turto apžiūrą, turto pardavimo organizavimą, plano vykdymo ataskaitų rengimą, jo įgyvendinimo aktų rengimą, už informacijos kreditoriams rengimą, kreditorių susirinkimų aptarnavimą. Šių administratoriaus funkcijų apmokestinimas plane yra priskiriamas prie išlaidų bankroto procedūroms, nors iš tiesų tai yra atlyginimas bankroto administratoriui, kurį, pagal plano nuostatas taip pat numatoma gauti. Prie išlaidų bankroto procedūroms atlikti turėtų būti priskiriamos ryšių, kanceliarinės, transporto išlaidos, išlaidos, susijusios su turto pardavimu (FABĮ 22 str. 1 d.), tačiau ne bankroto administratoriaus atlyginimas už bankroto proceso metu vykdomas funkcijas. Administravimo išlaidų sąmata paskaičiuota neatsižvelgiant į bankroto bylos sudėtingumą, numatomas bankroto administratoriaus apimtis, tačiau maksimaliai padidinta kiek tai leidžia hipoteka įkeisto turto vertė. Pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto dalies vertė yra 18 000 Eur, kurį pardavus pagal planą numatoma padengti 2700Eur administravimo išlaidų ir tai sudaro lygiai 15 proc. nuo 18 000 Eur sumos. Todėl nėra aišku, kuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad administravimo išlaidoms numatoma skirti 10,8 proc. nuo turto vertės. Tai leidžia teigti, kad bankroto administravimo sąmata sudaryta neatsižvelgiant į realias numatomų darbų apimtis, o siekiant administravimo išlaidų sąmatą maksimaliai padidinti tiek, kiek tai leidžia padaryti hipoteka įkeisto turto vertė. Plane pateikta atlyginimo administratoriui detalizacija parodo, kad joje administratoriaus darbo užmokestis sudaro
39 Eur per mėn., o likusią 61 Eur sumą sudaro kitų bankroto procesą aptarnaujančių žmonių darbo užmokestis, įvairių mokesčių sumokėjimas. Atlyginimas bankroto administratoriui turi apsiriboti bankroto administratoriui mokamu darbo užmokesčiu. Sąmoningai išplečiant bankroto administratoriaus atlyginimo apimtį pažeidžiamos kreditorių teisės, kadangi nuo bankroto administratoriaus atlyginimo tiesiogiai priklauso kokia apimtimi bus tenkinami kreditorių reikalavimai. Pagal planą, pareiškėja iš gaunamų pajamų kas mėnesį bankroto administravimo išlaidoms numato skirti 50 Eur, o tuo tarpu, 8 kreditoriams per visą plano įgyvendinimo laikotarpį nėra numatoma skirti nei euro. Tokia situacija, kai į pirmą vietą yra iškeliamas bankroto administratoriaus pelno gavimas ir verslo vystymas ir tai yra daroma kreditorių sąskaita, sudaro sąlygas pažeisti FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą įstatymo paskirtį sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Atsiliepimas
Pareiškėjos I. A. bankroto administratorius UAB ,,Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ atsiliepime į atskirąjį skundą (t. 5, b. l.101-104) prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundo argumentai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas ištyrė ir pagrįstai nustatė, kad administravimo išlaidų sąmata yra pagrįsta bei būtina sklandžiai bankroto bylos eigai užtikrinti. Esminis apeliantės nesutikimo su mokumo atkūrimo plano patvirtinimu argumentas, jog išieškoti skolą per antstolį būtų ekonomiškai naudingiau, yra atmestinas, kadangi fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą, vien kreditorių finansiniai interesai nesudaro pagrindo ją nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, ginčijant plane numatytų administravimo išlaidų pagrįstumą.
Fizinio asmens mokumo atkūrimo planui keliamus reikalavimus, jo tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsniai. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą, kartu su plano projektu, pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 str. 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui, tai planas teikiamas teismui tvirtinti. Jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015 išaiškino, jog tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne, todėl gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, teismas turi tik patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu šios priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą (kaip nagrinėjamu atveju), o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio
asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.).
Pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimą, fizinio asmens mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad administratoriaus prašomų patvirtinti bankroto administravimo išlaidų, administratoriaus atlyginimo dydžiai turi būti pagrįsti, atitikti administratoriaus vykdomų funkcijų pobūdį, mastą ir bylos sudėtingumą. Sutiktina su apeliante, kad mokumo atkūrimo plane nurodyti administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo dedamųjų dalių aspektai kelia abejonių jų pagrįstumu (pvz:. atlyginimas administratoriui susideda tiek iš bankroto administratoriaus darbo užmokesčio, kitų bankroto administratoriaus darbuotojų darbo užmokesčio, darbo vietos išlaikymo ir kt., kai administratoriaus atlyginimas yra darbo užmokestis, mokamas už administratoriaus atliktą darbą). Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaidos bankroto procedūroms atlikti tam tikra apimtimi persidengia su atlyginimu bankroto administratoriui (pvz:. ar plano vykdymo eigos rengimas, jo įgyvendinimo akto rengimas, informacijos apie bankroto eigą kreditoriams rengimas, kreditorių susirinkimo aptarnavimas nėra susijęs su administratoriaus darbinės veiklos funkcijų vykdymu ir t. t.), kas leidžia abejoti, ar bendroje administravimo išlaidų sumoje nėra paskaičiuota už tą patį du kartus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 06 09 įvykusiame bankrutuojančio fizinio asmens I. A. antrajame kreditorių susirinkime kreditoriai nepritarė patikslintam 2015 05 08 kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planui dalyje dėl administratoriaus siūlomos administravimo išlaidų sąmatos: 1 500 Eur bankroto procedūroms atlikti ir 2 400 Eur administratoriaus atlyginimui. Kreditoriai teikė siūlymą į planą įtraukti ir patvirtinti kreditoriaus UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ pasiūlytą administravimo išlaidų sąmatą: 360 Eur bankroto procedūroms atlikti ir 1 200 Eur atlyginimui administratoriui. Kreditoriai nesutiko su plane nurodytais administravimo išlaidų ir administratoriui numatomo mokėti atlyginimo dydžiais, nes, kreditorių nuomone, administravimo išlaidų sąmata neadekvati atliekamų darbų apimtims ir sudėtingumui, nurodytos sumos už darbus, kurių pagal planą atlikti nėra numatyta, o į administratoriaus atlyginimo sumą įtrauktos sumos, kurios nepriskirtinos administratoriaus atlyginimui. Taigi, kreditoriams nepritarus mokumo atkūrimo plano daliai dėl administravimo išlaidų sumos, nei pareiškėja, nei bankroto administratorius nevykdė kreditorių susirinkimo nurodymų – netikslino, netaisė plano projekto pagal kreditorių pastabas, nesikreipė dėl termino pratęsimo ir plano projektą pateikė tvirtinti teismui. Bylos duomenimis, bankroto administratorius 2015 04 08 teikė teismui prašymą patvirtinti I. A. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą ir panaikinti 2015 03 23 įvykusiame pirmajame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus 3, 5, 6 darbotvarkės klausimais (t. 4, b. 10-53). Tačiau teismui 2015 04 10 nutartimi į kreditorių sąrašą įtraukus naują kreditorių VMI prie LR finansų ministerijos, teismas 2015 04 13 nutartimi administratoriaus prašymo nagrinėjimą dėl susirinkimo nutarimų panaikinimo ir plano patvirtinimo atidėjo iki bankroto administratorius teismui pakartotinai pateiks tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą (t. 4, b. l. 57-60). Tuo buvo sudarytos galimybės naujai į kreditorių sąrašą įtrauktam kreditoriui dalyvauti mokumo atkūrimo plano svarstyme. 2015 06 09 įvykusio antrojo kreditorių susirinkimo medžiaga patvirtina, kad jame svarstomo 2015 05 08 plano turinys yra identiškas 2015 03 02 planui. Todėl atsižvelgiant į bylai aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį, pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą patvirtinti 2015 05 08 planą turėjo patikrinti, ar pareiškėja laikėsi įstatyme nustatytos plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros. Kreditorių nesutikimo su administravimo išlaidų sąmata ir jos pagrindimu argumentai yra susiję su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio 1 d. 7 punkto reikalavimus, todėl teismas turėjo patikrinti, ar pareiškėjas laikėsi įstatyme nustatytos plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros. Kaip jau buvo minėta, pareiškėja tokios procedūros nesilaikė, dėl to pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bankroto administratorius nesilaikė plano tikslinimo procedūros, turėjo administratoriaus prašymo patvirtinti mokumo atkūrimo planą nepriimti, o jį priėmęs, tokį prašymą palikti nenagrinėtą, nes į teismą tokiu atveju galima kreiptis po to, kai kreditorių susirinkimas pakartotinai apsvarsto patikslintą mokumo planą. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti administratoriaus skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 3 darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sumos. Tuo atveju, jeigu pareiškėjos patikslintas planas, įskaitant ir administravimo išlaidų struktūros bei apmokėjimo klausimus, nebūtų patvirtintas pakartotiniame kreditorių susirinkime, būtų pagrindas pasisakyti ir dėl šio punkto pagrįstumo.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes, konstatavus, kad plano tikslinimo bei tvirtinimo procedūra buvo pažeista, jie tampa teisiškai nereikšmingi.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes bei konstatavus, kad pareiškėjos mokumo atkūrimo planas nebuvo tikslintas ir pakartotinai svarstytas kreditorių susirinkime, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.). Nutarties dalys, kuriomis teismas panaikino 2015 06 09 (nutartyje nurodyta 20150 05 08) antrojo kreditorių susirinkimo nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu ir klausimą išsprendė iš esmės, ir patvirtino I. A. 2015 05 08 mokumo atkūrimo planą, naikintinos ir administratoriaus prašymas dėl pareiškėjos mokumo atkūrimo plano tvirtinimo paliktinas nenagrinėtas, likusi nutarties dalis paliktina nepakeista.
Pareiškėjai nurodytina, kad, ji, atsižvelgdama į kreditorių pastabas bei pasiūlymus, patikslinusi fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, turi pateikti jį kreditorių susirinkimui tvirtinti (FABĮ 8 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį pakeisti. Nutarties dalis, kuriomis panaikintas 2015 06 09 (nutartyje nurodyta 2015 05 08) antrojo kreditorių susirinkimo nutarimas 3-uoju darbotvarkės klausimu ir klausimas išspręstas iš esmės, ir patvirtintas I. A. 2015 05 08 mokumo atkūrimo planas, panaikinti ir administratoriaus prašymą dėl pareiškėjos mokumo atkūrimo plano tvirtinimo palikti nenagrinėtą.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.