- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-12
- Bylos Nr.
- 2K-520/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Goda (pirm.), Olegas Fedosiukas, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nuteistasis
- T. D., J. D., K. K., A. G., L. J.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. D. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 259 straipsnio 2 dalį – areštu dvidešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, po to dalinio sudėjimo būdu su bausme pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti J. D., K. K., A. G., L. J., tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.
Taip pat skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo T. D. apeliacinis skundas atmestas, Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendis, be kita ko, pakeistas: T. D. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį bei 259 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. D. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 16-17 d., vakare, tiksliau nenustatytu laiku, prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Klaipėdoje, Taikos pr. 61, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, t. y. perduoti nenustatytam asmeniui, už pastarojo duotus 90 Lt įgijo tris plastikinius maišelius su 2,24 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kuriuos neteisėtai gabeno ir laikė prie savęs iki 2009 m. gruodžio 18 d., kol apie 19.50 val. Smiltelės–Varpų g. sankryžoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Klaipėdos AVPK, kur apie 20.05 val. jo asmens kratos metu šie plastikiniai maišeliai su psichotropine medžiaga buvo rasti policijos pareigūnų.
T. D. taip pat nuteistas už veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis T. D. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas dėl esminių BPK pažeidimų ir netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Kasatoriaus teigimu, jo veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o pagal 259 straipsnio 1 dalį, nes jis neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų, jas įsigijo savo reikmėms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikslas parduoti narkotines ar psichotropines medžiagas ar kitaip jas platinti yra suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-113/2011, 2K-166/2010, 2K-618/2010, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-281/2009, 2K-781/2007 ir kt.). Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neaptarė ir nemotyvavo šių įrodinėtinų aplinkybių, apskritai nepateikė jokių įrodymų, išskyrus paties kasatoriaus prisipažinimą, kuriais remdamasis padarė išvadą, kad jis turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas. Tuo tarpu nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba vien tik liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5 punktas).
Kasatorius nurodo, jog BPK 320 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Kasatorius pažymi, kad neigiamos įtakos jam turėjo advokato patarimai visiškai pripažinti savo kaltę bei apeliaciniame skunde išdėstyti prašymai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nors po apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paaiškėjo, kad tokie prašymai nepagrįsti. Kasatorius pažymi, kad iš esmės pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas nesilaikant BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, nes apkaltinamajame nuosprendyje nepateikta nė vieno motyvo ar išvados, kuriais teismas vadovaudamasis galėjo jį pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl tikslo platinti narkotines medžiagas), tačiau apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, šio esminio BPK pažeidimo nenustatė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Meškauskas prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, jog teismai padarė pagrįstas išvadas, kad nuteistasis įgijo narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 1 dalis). Priešingai nei nurodo kasatorius, jo kaltė grindžiama ne tik jo paties nuoširdžiu prisipažinimu, bet ir kratų protokolais, specialisto išvadomis ir kita bylos medžiaga. Teismas vertino visus byloje esančius duomenis, taip pat ir paties nuteistojo parodymus, kurių išskirti iš kitų įrodymų, suteikiant jiems mažiau ar daugiau reikšmingumo, nėra jokio pagrindo. Pasak prokuroro, abiejų instancijų teismai byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdami BPK reikalavimų ir teisingai kvalifikavo kasatoriaus veikas bei, atsižvelgdami į jį apibūdinančius duomenis ir jo parodymų turinį, paskyrė teisingą bausmę. Tai, kad teismų sprendimai netenkina kasatoriaus lūkesčių, negali būti priežastis vertinti juos kritiškai. Be to, teismai neprivalo ir neturi teisės vertinti kaltinamojo, teisiamojo ar nuteistojo ir jo gynėjo susitarimo bei gynybos taktikos klausimų ir atsižvelgti į juos vertinant teisme ištirtų įrodymų patikimumą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis T. D., apeliaciniame skunde akcentuodamas savo kaltės visišką pripažinimą dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tarp jų ir dėl veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, prašė švelninti paskirtą bausmę, todėl kasaciniame skunde naujai pateikti kasatoriaus klausimai dėl netinkamo BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo nenagrinėtini, nes jie nebuvo keliami apeliaciniame skunde ir nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymosi
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal jo apeliacinį skundą, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes, apsiribojęs tuo, ko buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, savo iniciatyva neištaisė pirmosios instancijos teismo padaryto BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų pažeidimo. Pasak kasatoriaus, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepateikta jokių nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvų ir išvadų, apsiribota tik nuteistojo prisipažinimu, nesant jokių kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Tokie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimų nepadaryta. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo T. D., kitų nuteistųjų ir prokuroro apeliacinius skundus, dėl visų esminių skundų argumentų išsamiai pasisakė ir, nustatęs bausmės skyrimą reglamentuojančių normų netinkamą taikymą, pakeitė skundžiamą nuosprendį, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį T. D. ir kitam nuteistajam paskirdamas šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumą. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo kito pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nes, priešingai nei teigia kasatorius, jis priimtas nepažeidžiant nuosprendžio priėmimą reglamentuojančių BPK normų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis T. D. pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų veikų, taip pat ir dėl narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – įgijimo turint tikslą platinti, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiuo T. D. prisipažinimu ir kitais bylos įrodymais (asmens kratos, daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, specialisto išvada), patvirtinančiais jo nurodytas aplinkybes, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo arba naikinimo pagrindų, šis nuosprendis ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis su padarytais pakeitimais paliktini galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo T. D. kasacinį skundą atmesti.