- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-25
- Bylos Nr.
- T-716-753/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29452-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- M. G.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. G. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. rugsėjo 25 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 91-267 nutarta taikyti nuteistajam M. G., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 4 mėn. 18 d. (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. rugsėjo 21 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 56 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Jis atlikęs būtiną bausmės dalį, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals.
M. G. nuteistas Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskiriant 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 dalimi, galutinė – 1 m. laisvės atėmimas.
Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 2015 m. spalio 20 d. nuosprendis subendrintas su 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 3 m. laisvės atėmimą.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. vasario 9 d., pabaiga – 2019 m. vasario 9 d.
Anksčiau teistas: 2009 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 m. laisvės apribojimą. 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi paskirta bausmė pakeista į 90 parų areštą; 2010 m. kovo 15 d. Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 m. ir 2 mėn. laisvės apribojimą; 2011 m. rugpjūčio 18 d. Palangos miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskiriant 12 MGL (1560 Lt) baudą; 2012 m. rugsėjo 7 d. Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, paskiriant 8 MGL (1040 Lt) baudą; 2014 m. sausio 17 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos, paskiriant galutinę 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 9 mėn.; 2015 m. rugsėjo 16 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, paskiriant 2 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 dalimi, paskiriant galutinę 1 m. ir 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, ši bausmė subendrinta su 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – 2 m. ir 5 mėn. laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas.
Komisijos nutarimą taikyti M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taigi vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada.
Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama taip pat įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Bylos medžiaga nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas, pataisos namuose nuo 2016 m. rugsėjo dirba, iš gaunamo atlyginimo dengia teismo priteistus ieškinius, mokėsi, dalyvauja įstaigos organizuojamuose renginiuose, socialinės reabilitacijos programose (baigė EPP programą dėl smurtinio elgesio, lankėsi pas psichologus dėl alkoholio vartojimo žalos organizmui bei socialinei aplinkai), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau bylos duomenys taip pat rodo, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 56 balai, tai reiškia, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Be to, nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plano, nes 2017 m. rugsėjo 29 d. jam paskirta nuobauda už draudžiamų daiktų turėjimą. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog nuteistasis save vertina pakankamai vienpusiškai, mano, kad neigiamų savybių neturi. Jis nusikalto „momentiškai“, neapgalvodamas savo elgesio pasekmių nukentėjusiems, kartojo tas pačias klaidas nepasimokydamas iš patyrimo. Nors ankstesnių nusikaltimų istorijoje (nuteistasis iki nuosprendžio, pagal kurį šiuo metu atlieka bausmę, priėmimo buvo teistas 6 kartus) fiksuotas ne vienas savitvardos praradimo epizodas, kai buvo panaudotas fizinis smurtas, be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, M. G. daug kartų baustas be kita ko už administracinius teisės pažeidimus viešajai tvarkai, tačiau jis pats iki šiol teigia, kad jo savitvarda yra gera, neigia turintis kokių nors problemų, kurios būtų susijusios su jo nusikaltimu, o dėl savo nemalonios padėties kaltina netinkamą draugų kompaniją. Šie nuteistojo argumentai, įvertinus tai, kad paskutiniu nuosprendžiu jis nuteistas dėl nukentėjusiajai padaryto nesunkaus nusikaltimo iš chuliganiškų paskatų, vertintini kritiškai. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat teigiama, jog nusikaltimų darymo metu apie savo elgesio pasekmes M. G. negalvojo, ypač susijusias su nukentėjusiaisiais. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad išlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu impulsyvumas, agresyvumas, savitvardos praradimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, elgesio pasekmių nenumatymas); nuostatos (anksčiau buvo prižiūrimas ir nesilaikė jam keliamų įpareigojimų).
Vertintina ir tai, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir teigiamas. Pataisos namuose M. G. tris kartus buvo pažeidęs vidaus tvarką (paskutinį kartą 2016 m. birželio 28 d.). Nors M. G. tik už vieną pažeidimą buvo paskirta nuobauda, kuri šiuo metu negalioja, tačiau, įvertinus sąlyginai trumpą nuteistojo bausmės atlikimo terminą, tai kad nuobauda negalioja nuo palyginti neseniai (nuo 2016 m. lapkričio 18 d.), be to, padaryti pažeidimai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, jog M. G. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi anksčiau nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už tyčinio nusikaltimo padarymą, likusi neatliktos bausmės dalis – 1 m. 4 mėn. 18 dienų (skaičiuojant Komisijos įvykusio posėdžio dieną – 2017 m. rugsėjo 21 d.), bei tai, kad nuteistajam šis teistumas nebuvo pirmasis. Pastebėtina, kad M. G. teismai ne kartą parodė pasitikėjimą taikydami bausmės vykdymo atidėjimo institutą (BK 75 straipsnio nuostatas), tačiau jis teismų parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto.
Motyvuojamoji dalis
Konstatuotina, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje M. G. iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina partvirtinti komisijos 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 91-267.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 32 bei 7 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ameo sektoriuje 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 91-267 taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.