- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-12
- Bylos Nr.
- e2A-1259-796/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02917-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- DNSB „A“
- Atsakovas
- R. K.
- Advokatai
- Kristina Pralgauskaitė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės DNSB „A“ atstovės advokatės Kristinos Pralgauskaitės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB „A“ ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė DNSB „A“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės R. K. 485,82 Eur skolą, 131,64 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-11 sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės R. K. 485,82 Eur skolą, 131,64 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 617,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. vasario 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ieškovei DNSB „A“. Ieškovės prašymą dėl 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių ir nagrinėdamas ieškovės prašymą priteisti 200,00 Eur už suteiktą teisinę pagalbą nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 pažymėjo, kad tais atvejais, kai už advokato ar advokato padėjėjo byloje suteiktas teisines paslaugas klientas sumoka tarpininkavimo įmonei pagal tarpininkavimo teikiant teisines paslaugas sutartį ir nepateikiami įrodymai, pagrindžiantys tarpininko atsiskaitymą su advokatu, laikytina, kad mokėjimas atliktas tik pagal tarpininkavimo sutartį ir toks mokėjimas nelaikytinas atstovavimo išlaidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Minėta teismo nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad siekiant patirtas išlaidas pripažinti išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, turi būti nustatyta, kad advokatas ar advokato padėjėjas teisines paslaugas byloje suteikė ir kad advokatui ar advokato padėjėjui, kad ir per tarpininką, buvo sumokėta.Taip pat nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog advokatui ar advokato padėjėjui už suteiktas paslaugas buvo sumokėta. Pažymėjo, kad teismui pateikta sąskaita faktūra Nr. 5 nepatvirtina minėtos aplinkybės, kadangi kaip teisinių paslaugų pardavėja nurodyta IĮ „U“. Byloje nepateikta įrodymų, kad IĮ „U“ už teisinių paslaugų teikimą, rengiant ieškovės ieškinį, yra sumokėjusi advokatui ar advokato padėjėjui.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė DNSB „A“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-11 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5149-637/2017 dalį, kuria atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidas už procesinio dokumento – ieškinio rengimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti. Nurodė, kad iš teismo priimto sprendimo už akių motyvų matyti, jog teismas nenagrinėjo aplinkybių, kurios kėlė abejonių, neskyrė teismo posėdžio šioms aplinkybėms išsiaiškinti, nepareikalavo papildomų įrodymų ir tokiu būdu apribojo ieškovės teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.Atkreipė dėmesį, jog LR CPK 314 str. numato apeliacinės instancijos teismo teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau, tačiau, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teismui teikia įrodymus, kurie pagrindžia, jog advokatė Kristina Pralgauskaitė gavo užmokestį iš IĮ „U“ pagal 2017-02-17 kasos išlaidų orderį Nr. 3.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo už akių dalies, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. 2017-02-17 atstovavimo sutartį, taip pat 2017-02-17 kasos išlaidų orderį Nr. 3. Šiais naujais įrodymais apeliantė grindžia savo apeliacinio skundo argumentus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė visiškai nenurodė jokių aplinkybių, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškinys buvo surašytas 2017-02-21, teismui pateiktas 2017-02-22. Apeliaciniame skunde prašoma pridėti atstovavimo sutartis tarp DNSB „A“ atstovės IĮ „U“ ir advokatės K. Pralgauskaitės sudaryta 2017-02-17, kasos išlaidų orderis Nr. 3 taip pat išrašytas 2017-02-17. Taigi abu prašomi pridėti prie bylos dokumentai buvo išrašyti iki ieškinio padavimo teismui dienos, todėl ieškovė siekdama prisiteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas turėjo galimybę kartu su ieškiniu pateikti šiuos dokumentus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog 2017-02-17 kasos išlaidų orderis neatitinka 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 11 p., kuris numato, kad kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai. 2017-02-17 kasos išlaidų orderyje Nr. 3 nėra nurodyti dokumentai, kurių pagrindu išmokami pinigai iš kasos.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė laiku nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat nenurodė jokių jų nepateikimą pateisinančių priežasčių, todėl šie įrodymai prie bylos nepridėtini.Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodė, jog teismas nenagrinėjo aplinkybių, kurios kėlė abejonių, neskyrė teismo posėdžio šioms aplinkybėms išsiaiškinti, nepareikalavo papildomų įrodymų ir tokiu būdu apribojo ieškovės teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Šiuo atveju ieškovė kreipdamasi į teismą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir kartu su ieškiniu pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2017-02-17 sąskaitą faktūrą Nr. 5, kurioje nurodyta, jog ieškovė DNSB „A“ sumokėjo IĮ „U“ 200,00 Eur už advokato pagalbą suruošiant procesinį dokumentą – ieškinį dėl skolos priteisimo. Kitų įrodymų, įrodančių bylinėjimosi išlaidas, ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančią 2017-02-17 sąskaitą faktūrą įvertino, dėl jos sprendimo už akių motyvuojamojoje dalyje pasisakė, todėl vadovaudamasis teismų praktika bei bylinėjimosi išlaidas apibrėžiančiu teisiniu reglamentavimu teisingai nurodė, jog išlaidos, susijusios su teisine pagalba, priteistinos tik tuo atveju, kai šaliai atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Atkreiptinas dėmesys, jog tokio pobūdžio bylose teismas nėra aktyvus, todėl jis neprivalėjo pats aiškintis aplinkybių, kam ir kokią sumą ieškovė sumokėjo už teisinę pagalbą, be to, ieškovė pati ieškinyje prašydama priimti sprendimą už akių pasirinko proceso rūšį. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus padarė teisingą išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog už teisinę pagalbą buvo sumokėta advokatui ar advokato padėjėjui, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, rėmėsi naujausia teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2015), tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tokia praktika nėra naujai suformuota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau 2015-04-15 nutartyje Nr. 3K‑3-212-219/2015 išaiškino, jog asmuo turi teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodyti asmenys, negali būti priteistos. Taigi, atsižvelgdama į byloje surinktus įrodymus, bylinėjimosi išlaidų priteisimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių nėra pagrindo. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.