- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-30
- Bylos Nr.
- BIK-212/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gabrielė Juodkaitė-Granskienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Alvydas Pikelis
- Nuteistasis
- J. V.
- Advokatai
- Augustinas Vaičiūnas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo J. V. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno kasacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo J. V. gynėjas advokatas A. Vaičiūnas prašo panaikinti abiejų instancijų teismų nuosprendžius ir bylą J. V. nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas ir 281 straipsnio 5 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 241 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus, teisėtus ir pagrįstus sprendimus.
Teismai padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl J. V. kaltės padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, nes neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių ir padarė klaidų dėl įrodymų turinio. Dėl J. J. priimtas išteisinamasis nuosprendis bei paskesnė apeliacinės instancijos teismo nutartis šios bylos procese neturi prejudicinės galios, tačiau darydami išvadas šioje byloje teismai vadovavosi tik minėtuose teismų sprendimuose nurodytais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, neatsižvelgdami į gynybos pateiktus J. V. teisinančius argumentus, dėl jų apskritai nepasisakė. Be to, nebuvo įvertinta, kad šio ir prieš J. J. vykusių procesų metu buvo pažeistas liudytojų tarpusavio nesusižinojimo principas, nes nagrinėjamas eismo įvykis ir visos su juo susijusios aplinkybės nuolat ir tendencingai buvo viešinami žiniasklaidos priemonėse, taip dar neapklaustiems liudytojams sužinant kitų liudytojų parodymus ir kitas bylos aplinkybes.