Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1340-912/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-05
Bylos Nr.
e2S-1340-912/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14372-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Atsakovas
A. J.
Ieškovas
M. J.
Išvadą teikia
Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1340-912/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14372-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu pakeitimo ir išlaikymo priteisimo.

Šalies argumentai

2. Ieškovas prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patvirtintos tarp šalių sudarytos taikos sutarties, kuria buvo pakeista tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, 1.1., 1.2. ir 3.1. punktų sąlygas, t. y.:

1.1. Ieškovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį neporinėmis metų savaitėmis paimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams penktadienį ir grąžindamas jį sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. į gyvenamąją vietą. Tėvui pasiimant vaiką motina nedalyvauja. Vaikui lankant ugdymo įstaigą atsakovė neturi teisės be ieškovo sutikimo pakeisti nustatytos sūnaus paėmimo vietos. Dėl objektyvių priežasčių vaikui nelankant ugdymo įstaigos (nesunkios ligos ar moksleivių atostogų), vaiką tėvui į jo gyvenamąją vietą (namą) nuo 17:00 iki 18:00 val. atveda motina (ar kitas jos įgaliotas asmuo), ir palieka jį tėvo žinioje.

1.2. Ieškovas bendrauja su sūnumi kiekvienos savaitės darbo dienomis tokia tvarka: dvi dienas – tą savaitę, kurią pasimatymas su sūnumi savaitgalį nėra numatytas; vieną dieną – tą savaitę, kurią pasimatymas su sūnumi savaitgalį yra numatytas. Ieškovas pasiima sūnų nustatytą darbo dieną iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir grąžina jį tą pačią dieną į gyvenamąją vietą nuo 20.00 val. iki 21.00 val. Tėvui pasiimant sūnų motina nedalyvauja. Vaikui lankant ugdymo įstaigą atsakovė neturi teisės be ieškovė sutikimo pakeisti nustatytos sūnaus paėmimo vietos. Dėl objektyvių priežasčių vaikui nelankant ugdymo įstaigos (nesunkios ligos ar moksleivių atostogų), vaiką tėvui į jo gyvenamąją vietą (namą) nuo 17:00 iki 18:00 val. atveda motina (ar kitas jos įgaliotas asmuo), ir palieka jį tėvo žinioje.

3.1. Sūnų ieškovui į jo gyvenamąją vietą (namą) pirmos numatytų atostogų dienos išvakarėse nuo 17:00 iki 18:00 val. atveda motina (ar kitas jos įgaliotas asmuo), ir palieka jį tėvo žinioje. Ieškovas grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 20.00 iki 21.00 val.

3. Ieškovas nurodo, kad jis beveik nebendrauja su vaiku, nes kiekvieną kartą tėvui atvykus pasiimti vaiko, šis, atsakovei leidžiant, atsisako vykti su tėvu. Kita priežastis, kodėl vaikas atsisako vykti su tėvu, yra vaiko perdavimas jo namų aplinkoje, kuomet jis visuomet turi galimybę juose likti. Atsakovė nepalieka vaiko ugdymo įstaigoje iki bendravimo tvarkoje tėvui nustatyto vaiko pasiėmimo laiko, atsisako bendradarbiauti ir visuomet į namus jį parveža dar prieš tėvui atvykstant pasiimti vaiko, tokiu būdu tikslingai sudarydama vaikui visas sąlygas nevykti su tėvu ir likti jam saugioje namų aplinkoje. Nustatyta tėvo su vaiku bendravimo tvarka nėra realiai įgyvendinama.

Atsiliepimas

4. Atsakovė nesutinka su prašymu. Ieškovo nurodytų tvarkos punktų korekcija galima iš esmės tik nuo 2019 m. rugsėjo 2 d., nes 2019 m. birželio 10 d. – rugpjūčio 31 d. – vaiko vasaros atostogos pagal jo lankomoje ugdymo įstaigoje nustatytą grafiką. Vasaros atostogų laikotarpiu tėvo bendravimo su vaiku tvarka savaitgaliais, darbo, švenčių dienomis bei sūnaus gimtadienį netaikoma. Prašymu siekiama riboti motinos valdžią bei taikyti vaikui prievartą, kurios taikymo subjektu pasirenkant būtent vaiko motiną. Atsakovė – dirbantis žmogus, dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą ir kas kartą neturi galimybių vežioti vaiką ten, kur pageidauja ieškovas ir tada, kai to pageidauja ieškovas. Reikalavimas paimti vaiką iš ugdymo įstaigos bendravimui savaitgaliams bei darbo dienomis iš ugdymo įstaigos yra nekonkretus, nes nenurodomas paėmimo laikas. Nesutinka su reikalavimu koreguoti 3.1 punktą nustatant, kad vaiką atostogų dienos išvakarėse turi atvesti į ieškovo namus. Ieškovo elgesys su nepilnamečiu vaiku yra netinkamas, kelia grėsmę esminiams vaiko interesams, vaiko atžvilgiu vartojamas fizinis ir psichologinis smurtas, jam sukuriama nesaugi aplinka.

Šalies argumentai

5. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad prašomos taikyti laikinos bendravimo tvarkos sąlygos yra aiškios, suprantamos bei užtikrinančios maksimalų nepilnamečio bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, todėl neturi pagrindo nesutikti su ieškovo prašymu.

6. Atsakovė taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką 2019 m. vasaros atostogų metu:

1.1. Ieškovas bendrauja su vaiku nuo 2019 m. birželio 10 d. iki birželio 19 d.; nuo birželio 25 d. iki liepos 1 d. bei nuo liepos 7 d. iki liepos 13 d.

1.2. Nustatyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 10 d. iki rugpjūčio 31 d. netaikoma ieškovo bendravimo tvarka su vaiku savaitgaliais, švenčių bei darbo dienomis ir vaiko gimtadienio dieną;

2. Leisti vaikui išvykti iš Lietuvos į JAV nuo 2019 m. liepos 26 d. iki. rugpjūčio 26 d.

Atsiliepimas

7. Atsakovė nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatyta, jog vasaros atostogų metu tėvas turi teisę praleisti su sūnumi 29 kalendorines dienas ne trumpesniais kaip 7 kalendorinių dienų laikotarpiais, o mama turi teisę praleisti su vaiku visą likusį vasaros atostogų laiką. Taip pat nustatyta, kad nepriklausomai nuo to, kada su vaiku nori atostogauti tėvas, atsakovės atostogų laikotarpis kiekvienais metais privalo būti nepertraukiamai nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 7 d. Ieškovas nevykdė susitarimo sąlygų ir apie savo pageidaujamus laikotarpius vasaros atostogų laikotarpiu nepranešė. Atsakovė nutarties sąlygas dėl 2019 m. vasaros atostogų vykdo, keleto trūkstamų dienų ieškovo atostogoms neliko išimtinai dėl jo paties kaltės ir neinformavimo laiku. Laikinas šalių nepilnamečio sūnaus išvykimas į užsienį bylos nagrinėjimui taip pat jokios neigiamos įtakos nepadarys. Kelionės bilietai yra brangūs, vaikas vyksta atostogauti nepažeidžiant nutartyje numatytos tvarkos sąlygų.

Šalies argumentai

7. Ieškovas nurodė turintis vienintelį pageidavimą – turėti realią galimybę bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku. Įgyvendindamas savo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, ieškovas nesiekia kažkaip varžyti kitų vaiko interesų. Ieškovas pripažino, kad pavėlavo pranešti apie savo atostogų laikotarpius, todėl prisitaikys prie tų dienų, kurios yra galimos. Ginčo dėl to nėra, todėl, pasak ieškovo, nėra ir jokio pagrindo taikyti atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

8. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl kelionės į JAV, siekiant aplankyti giminaitį, būtų pažeistos ieškovo ar nepilnamečio vaiko teisės bei teisėti interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi tenkino iš dalies ieškovo ir atsakovės prašymus; pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties 1.1,1.2, 3.1 punktus, nustatė bendravimo tvarką 2019 metų vasaros atostogų metu:

1.1. Ieškovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį neporinėmis metų savaitėmis paimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams penktadienį ir grąžindamas jį sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. į gyvenamąją vietą. Tėvui pasiimant sūnų motina nedalyvauja. Vaikui lankant ugdymo įstaigą atsakovė neturi teisės be ieškovo sutikimo pakeisti nustatytos sūnaus paėmimo vietos. Dėl objektyvių priežasčių vaikui nelankant ugdymo įstaigos (nesunkios ligos ar moksleivių atostogų), vaiką tėvui į jo gyvenamąją vietą (namą) nuo 17.00 iki 18.00 val. atveda motina (ar kitas jos įgaliotas asmuo) ir palieka jį tėvo žinioje.

1.2. Ieškovas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės darbo dienomis tokia tvarka: dvi dienas – tą savaitę, kurią pasimatymas su vaiku savaitgalį nėra numatytas; vieną dieną – tą savaitę, kurią pasimatymas su vaiku savaitgalį yra numatytas. Ieškovas pasiima vaiką nustatytą darbo dieną iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir grąžina jį tą pačią dieną į gyvenamąją vietą nuo 20.00 val. iki 21.00 val. Tėvui pasiimant vaiką motina nedalyvauja. Vaikui lankant ugdymo įstaigą atsakovė neturi teisės be ieškovo sutikimo pakeisti nustatytos sūnaus paėmimo vietos. Dėl objektyvių priežasčių vaikui nelankant ugdymo įstaigos (nesunkios ligos ar moksleivių atostogų), vaiką tėvui į jo gyvenamąją vietą (namą) nuo 17.00 iki 18.00 val. atveda motina (ar kitas jos įgaliotas asmuo), ir palieka jį tėvo žinioje.

1.1. Vaiką ieškovui į jo gyvenamąją vietą (namą) pirmąją atostogų dieną nuo 10.00 val. iki 12.00 val. atveda motina (ar kitas jos įgaliotas asmuo) ir palieka jį tėvo žinioje. Jei nėra galimybės atvesti vaiko tėvui nurodytu metu, vaiko motina (ar kitas jos įgaliotas asmuo) atveda vaiką į tėvo gyvenamąją vietą pirmos atostogų dienos išvakarėse šalių suderintu laiku. Ieškovas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 20.00 iki 21.00 val.

2019 metų vasaros atostogų metu, kurios trunka nuo 2019 m. birželio 10 d. iki rugpjūčio 31 d.:

1) Ieškovas bendrauja su vaiku nuo 2019 m. birželio 10 d iki birželio 19 d.; nuo birželio 25 d. iki liepos 1 d. bei nuo liepos 7 d. iki liepos 13 d. Pirmąją atostogų dieną nuo 10.00 val. iki 12.00 val. tėvui į jo gyvenamąją vietą (namą) sūnų atveda motina (ar kitas jos įgaliotas asmuo) ir palieka jį tėvo žinioje. Jei nėra galimybės atvesti vaiko tėvui nurodytu metu, vaiko motina (ar kitas jos įgaliotas asmuo) atveda vaiką į tėvo gyvenamąją vietą pirmos atostogų dienos išvakarėse šalių suderintu laiku. Ieškovas grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 20.00 iki 21.00 val.

2) laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 10 d. iki rugpjūčio 31 d. netaikoma ieškovo bendravimo tvarka su vaiku savaitgaliais, švenčių bei darbo dienomis ir sūnaus gimtadienio dieną;

3) Leisti vaikui išvykti iš Lietuvos į JAV nuo 2019 m. liepos 26 d. iki. rugpjūčio 26 d.

10. Teismas nustatė, kad ieškovo bendravimas su vaiku nevyksta ar vyksta ne pagal nustatytą tvarką, nes vaikas atsisako su ieškovu vykti iš savo namų. Atsakovė neprieštarauja ieškovo bendravimui su sūnumi.

11. Teismas vertino, kad nėra duomenų, kad ieškovas netinkamai vykdytų tėvo valdžią ir jo bendravimas su vaiku darytų vaikui žalą.

12. Teismas pažymėjo, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, kad turi būti užtikrinama reali, o ne deklaratyvi skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bei tai, kad abu tėvai turi dėti maksimalias pastangas siekdami užtikrinti abiejų tėvų lygiavertį bendravimą su nepilnamečiu vaiku, teismas sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pakeisti tėvo bendravimo su vaiku pasiėmimo tvarką, nustatant, kad, vaikui lankant ugdymo įstaigą, ieškovas pasiima vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o nelankant ugdymo įstaigos – nustatytu laiku vaiką į ieškovo gyvenamąją vietą atveda motina (ar kitas jos įgaliotas asmuo). Su nepilnamečiu vaiku gyvenantis tėvas/motina yra saistomas pareigos užtikrinti tinkamą vaiko teisių ir interesų apsaugą, vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Todėl atmetė kaip nepagrįstus atsakovės nurodytus argumentus, kad tokiu būdu siekiama taikyti vaikui prievartą tokios prievartos subjektu pasirenkant vaiko motiną.

13. Teismas vertino, kad tokia tvarka yra optimali ir pakankama priemonė, nepažeidžianti šalių bei jų vaiko teisių ir teisėtų interesų, šalių interesų pusiausvyros, bei sudarys laikiną galimybę atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir palaikyti su juo artimus ryšius, o vaikui reikalingą skyriumi gyvenančio tėvo paramą ir rūpestį iki byloje bus priimtas galutinis sprendimas.

14. Teismas pažymėjo, kad šalys, teikdamos prioritetą vaiko interesams, privalo vengti ginčų, ypač vaiko akivaizdoje. Teismas išaiškino, kad abiejų šalių (vaikų tėvų) nepagarbus elgesys vienas kitam vaiko akivaizdoje yra nesuderinamas su tėvų pareigų vaikui tinkamu įgyvendinimu ir savaime preziumuoja vaiko interesų pažeidimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

15. Atsakovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį ir nustatyti tokią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką:

1.1. Ieškovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį neporinėmis metų savaitėmis paimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms pagal ugdymo įstaigos nustatytą tvarkaraštį, duomenis apie kurį tėvas susižino sūnaus lankomoje ugdymo įstaigoje, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pamokų pabaigos penktadienį ir grąžindamas jį sekmadienį nuo 19.00 val. iki 2.000 val. į gyvenamąją vietą. Tėvui pasiimant sūnų motina nedalyvauja. Dėl objektyvių priežasčių vaikui nelankant ugdymo įstaigos (moksleivių atostogų), vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos nuo 17.00 iki 18.00 val.

1.2. Ieškovas bendrauja su sūnumi kiekvienos savaitės darbo dienomis tokia tvarka: dvi dienas – tą savaitę, kurią pasimatymas su vaiku savaitgalį nėra numatytas? vieną dieną – tą savaitę, kurią pasimatymas su vaiku savaitgalį yra numatytas. Ieškovas pasiima vaiką nustatytą darbo dieną iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms pagal ugdymo įstaigos nustatytą tvarkaraštį, duomenis apie kurį tėvas susižino sūnaus lankomoje ugdymo įstaigoje, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pamokų pabaigos ir grąžina jį tą pačią dieną į gyvenamąją vietą nuo 20.00 val. iki 21.00 val. Tėvui pasiimant vaiką motina nedalyvauja. Dėl objektyvių priežasčių vaikui nelankant ugdymo įstaigos (moksleivių atostogų), vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos nuo 17.00 iki 18.00 val.

1.3. Vaiką ieškovas bendravimui atostogų metu pasiima pirmąją atostogų dieną nuo 10 val. iki 12 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu bendravimo tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos. Ieškovas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 20.00 iki 21.00 val.

2019 m. vasaros atostogų metu, kurios trunka nuo 2019 m. birželio 10 d. iki rugpjūčio 31 d.:

1. ieškovas bendrauja su vaiku nuo 2019 m. birželio 10 d. iki birželio 19 d.; nuo birželio 25 d. iki liepos 1 d. bei nuo liepos 7 d. iki liepos 13 d. Vaiką ieškovas bendravimui atostogų metu pasiima pirmąją atostogų dieną nuo 10 val. iki 12 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu bendravimo tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos. Ieškovas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 20.00 iki 21.00 val.

Šalies argumentai

Kitą nutarties dalį skunde prašoma palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Dėl vaiko paėmimo pasibaigus užsiėmimams. Formuluotė neaiški ir nekonkreti, tėvas gali manipuliuoti ir piktnaudžiauti, nes nenurodomas tikslus ir aiškus vaiko paėmimo laikas. Vaiko užsiėmimų trukmė skirtinga, skirtingomis dienomis ir skirtingu laiku jis lanko prailgintos dienos grupę, kurioje būna kiekvieną dieną skirtingą laiką.

15.2. Tėvas gali turėti įvairių priežasčių neatvykti bendrauti su vaiku (gal jam norėsis pabūti su savo šeima, gal jis išvyks į komandiruotę, gal turės kitų priežasčių). Vaikas turės sėdėti ir laukti tėvo, kuris neaišku, ar atvyks. Nutarties formuluotė turėtų būti patikslina nustatant, kad vaikas paimamas iš ugdymo įstaigos pasibaigus jo pamokoms pagal ugdymo įstaigos nustatytą tvarkaraštį, duomenis apie kurį tėvas susižino sūnaus lankomoje ugdymo įstaigoje, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pamokų pabaigos.

15.3. Dėl draudimo pakeisti sūnaus paėmimo vietą be tėvo sutikimo. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kurių negalima numatyti, pavyzdžiui, užsitęsusi klasės ekskursija. Atsakovė negalės kontroliuoti vaiko, kuris naudosis viešuoju transportu, gali nuspręsti, kad nori susitikti su draugais, o ne su tėvu. Teismas nenustatė galimybės vaikui pačiam susitarti su tėvu dėl paėmimo vietos ir laiko.

15.4. Teismas nesigilino į priežastis, dėl vaikas ir tėvas nebendrauja sklandžiai. Vaikas nenori bendrauti dėl tėvo elgesio.

15.5. Dėl nesunkios ligos sąvokos. Yra įvairių ligų. Šalys gali diskutuoti, kas yra nesunki liga. Neaišku, kodėl sergantis vaikas turi būti kažkur vežiojamas.

15.6. Dėl pareigos atvežti vaiką tėvui. Tėvas sveikas, darbingas, pakankamai jauno amžiaus, gyvena su vaiku tame pačiame mieste. Atsakovė yra dviejų vaikų vieniša mama, užima atsakingas pareigas, dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą slenkančiu grafiku. Atsakovės grafikas gali keistis.

15.7. Teismas nenustatė galimybės ieškovui pasiimti vaiką iš motinos darbo vietos, arba galimybės vaikui, lydimam brolio, atvykti viešuoju transportu.

15.8. Teismas neįvertino, kad ieškovas neturi pareigos būti fiksuotą laiką darbe, gauna pajamas iš pasyvios veiklos.

15.9. Teismo įpareigojimas atvežti tėvui vaiką jo atostogų išvakarėse vertintinas kaip tėvo atostogų laiko pratęsimas.

15.10. Teismas nesigilino į vaiko nuomonę, kodėl jis nenori nakvoti tėvo namuose. Ieškovas elgiasi diktatoriškai.

15.11. Į bylą pateiktos dvi skirtingos išvados: vienoje nurodoma, kad prašoma bendravimo tvarka aiški, todėl tenkintina; kitoje – nurodoma vaiko pozicija, pagrindžianti nenorą bendrauti su tėvu.

15.12. Nesuvokiama įgalioto asmens formuluotė ir įpareigojimas. Atsakovė vieniša mama, augina du nepilnamečius vaikus. Jos motina gyvena JAV, brolis – Kaune. Ji neturi kitų artimų asmenų. Jai padeda vyresnis 14 metų vaikas. Jam negali būti suteikiami jokie įgaliojimai.

Atsiliepimas

16. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Vaiko paėmimo laikas tikslus ir aiškus. „Pasibaigus užsiėmimams“ reiškia pasibaigus pamokoms ar kitokioms veikloms.

Šalies argumentai

16.2. Ieškovas prašo nenustatyti konkretaus laiko, kad galėtų pasiimti sūnų iš mokyklos anksčiau.

16.3. Ieškovė atskirajame skunde pareiškė naują reikalavimą – vaikas paimamas iš ugdymo įstaigos pasibaigus jo pamokoms pagal ugdymo įstaigos nustatytą tvarkaraštį, duomenis apie kurį tėvas susižino sūnaus lankomoje ugdymo įstaigoje, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pamokų pabaigos, kuris nebuvo keliamas pirmosios instancijos teisme.

16.4. Formuluotė, kad atsakovė neturi teisės be ieškovo sutikimo pakeisti nustatytos sūnaus paėmimo vietos, užkerta kelią atsakovės manipuliacijoms. Klasės ekskursija nepriklausys nuo atsakovės valios, todėl ji neturi reikšmės.

16.5. Vaikas lankys 2 klasę. Diskutuotinas jo gebėjimas naudotis viešuoju transportu klausimas. Vaikas, nebaigęs pradinės mokyklos, negali be išankstinio tėvų ar mokyklos vadovybės leidimo palikti mokyklos teritoriją. Tokio amžiaus vaikai turi lankyti prailgintą grupę. Dėl to vaikas savarankiškai negali priimti savavališkų sprendimų.

16.6. Atsakovė nuolat diktuoja ieškovui sąlygas, kada, kaip ir kur jis turi bendrauti su vaiku. Vaikas stipriai prisirišęs prie motinos. Atsakovė tuo naudojasi. Vaikas jaučia nerimą dėl įsivaizduojamų nelaimingų atsitikimų, kurie gali atsitikti mamai, baimę, kad neteks mamos.

16.7. Nesunki liga reiškia vaiko būklę, kuri netrukdo jam kilnotis iš vienų namų į kitus. Atsakovė gali perspėti ieškovą dėl vaiko savijautos. Dėl to gali kisti bendravimo tvarka.

16.8. Iki ginčo nutarties galiojo tvarka, pagal kurią ieškovas turėjo pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos. Dėl atsakovės elgesio tėvui ir vaikui sunku bendrauti, jie beveik nebendrauja.

16.9. Atsakovės pateiktas darbo laiko grafikas nebūna toks intensyvus. Ji yra administracijos darbuotoja, kuri rengia darbo laiko grafikus, sprendžia, kaip jai planuoti darbo laiką.

16.10. Ieškovas turi sutuotkinę ir mažametę dukterį. Pažymi, kad su sūnumi nė karto nėra atostogavęs, sūnus nėra nakvojęs jo namuose.

16.11. Įgaliotu asmenimi laiko bet kurį asmenį, kuris, atsakovei negalint, atvežtų ieškovui sūnų.

16.12. Ieškovė teigia esanti vieniša mama, bet nenurodo, kad turi sugyventinį, kuris vežioja šalių vaiką į mokyklą, atlieka kitus darbus. Ieškovas nurodo, kad įgaliotu asmeniu gali būti ir vyresnis atsakovės vaikas, jei atsakovė juo pasitiki.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl nustatytos atskirai gyvenančio tėvo su vaiku bendravimo tvarkos pakeitimo.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

16. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus naujus rašytinius įrodymus – pažymas apie darbo santykius, šalių susirašinėjimo kopijas, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų kopijas, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymos kopiją, psichologų raštų, rekomendacijų kopijas, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados kopiją, vaiko charakteristikos kopiją ir kita, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl ieškovės atskirojo skundo ir Vilniaus apylinkės teismo ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pareikšti reikalavimai susiję su vaiko interesais, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

18. Atskirasis skundas atmestinas.

19. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

20. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis).

21. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

22. Įstatymų leidėjas nustatė, kad vaiko interesus geriausiai atitinka maksimalus bendravimas su abiem skyrium gyvenančiais tėvais ir tik išskirtiniais išimtinais atvejais šis bendravimas gali būti ribojamas. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nustatyta atskirai gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka faktiškai nėra vykdoma. Dėl to darytina išvada, kad yra pagrindas ją pakeisti, siekiant užtikrinti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo teises ir teisėtus interesus.

23. Atsakovė nurodo, kad ginčijamoje teismo nutartyje neaiškia suformuluotas vaiko pasiėmimo laikas – pasibaigus vaiko užsiėmimams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės nurodyta aplinkybe, jog skirtingomis savaitės dienomis vaiko užsiėmimai baigiasi skirtingu laiku. Dėl to, teismo vertinimu, ieškovas, kaip vaiko tėvas turi pareigą domėtis vaiko užimtumu, veikla. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad apie užsiėmimų pabaigą ieškovas gali sužinoti vaiko ugdymo įstaigoje. Atsakovė, kaip vaiko motina, kuri nuolat gyvena su nepilnamečiu vaiku, žinodama apie pasikeitusi vaiko užimtumo laiką, taip pat apie tai galėtų informuoti vaiko tėvą. Be to, sustiprėjus tėvo ir vaiko ryšiui, vaikui įgijus daugiau pasitikėjimo, vaikas pats jaus pareigą informuoti apie nenumatytus atvejus (klasės ekskursijas, išvykas, varžybas ar pan.).

24. Iš procesinių dokumentų matyti, kad šalių santykiai įtempti. Natūralu, kad vaiko ir tėvo (motinos) bendravimui gali turėti įtakos nenumatytos aplinkybės. Dėl to šalys pirmiausiai turėtų atsižvelgti į vaiko interesus ir atitinkamai pakoreguoti bendravimo tvarką. Abu nepilnamečio vaiko tėvai turi siekti, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku vyktų sklandžiai. Draudimas pakeisti sūnaus paėmimo vietą be ieškovo sutikimo tam tikra prasme užtikrina santykių stabilumą. Nors ginčijama tvarka nenumatoma kitų alternatyvių vaiko pasiėmimo vietų, neužkertamas kelias šalims dėl jų susitarti. Dėl to, esant objektyvioms aplinkybėms, šalių sutarimu vaiko paėmimo vieta gali būti keičiama.

25. Atsakovė nurodo, kad nesunkios ligos formuluotė yra diskusinė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad nesunkia laikytina liga, kai vaiko savijauta leidžia vaikui vykti iš vienos vietos į kitą. Įprasta, kad, esant rimtesniam negalavimui, kreipiamasi į gydytoją dėl vaiko gydymo. Pažymėtina, abu vaiko tėvai turi atsižvelgti į vaiko savijautą, objektyviai ją vertinti, o, kilus pagrįstoms abejonėms, tartis dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos ar formos pakeitimo.

26. Atskirai gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku buvo apsunkintas arba visiškai neįvykdavo. Motinai leidus, vaikas atsisakydavo vykti su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad įpareigojimas motinai atvežti vaiką į tėvo namus nelaikytinas motinos teisių varžymu. Tokia tvarka įpareigoja vaiko motiną pozityviai nuteikti vaiką bendravimui su tėvu, eliminuoja galimybę vaikui pasilikti savo namuose ir nevykti kartu su tėvu.

27. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad teismas neatsižvelgė, kad ji vieniša dviejų vaikų motina, dirba slenkančiu grafiku, nevertino ieškovo galimybės pačiam pasiimti vaiką. Iki ginčo nutarties galiojo tėvo su nepilnamečiu vaiku nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovas turėjo pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos. Ši tvarka nebuvo tinkamai vykdoma, nes, motinai leidus, vaikas galėjo pasirinkti, ar jis nori vykti su tėvu. Vaikas su ieškovu kartu neatostogavo, nenakvojo jo namuose. Dėl to darytina išvada, kad tėvo pareiga pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos pakeista motinos pareiga atvežti vaiką į tėvo gyvenamąją vietą užtikrins ne tik galimybę vaikui jaustis saugiai, bet taip pat ir tėvo bendravimą su vaiku tėvo namuose.

28. Ginčijama nutartimi patvirtintoje tvarkoje nurodomas įgaliotas asmuo nelaikytinas įgaliotiniu, kuriam išduotinas įgaliojimas CK 2.137 straipsnio prasme. Sutiktina su ieškovu, kad įgaliotu asmeniu laikytinas bet kuris asmuo, kuriuo pasitiki ieškovė ir kuris, jai negalint, gali atvežti šalių nepilnametį vaiką į ieškovo namus.

29. Iš bylos duomenų matyti, kad vaiko ir motinos ryšys stiprus. Dėl to atsakovė turi didelę įtaką formuojamai vaiko nuomonei apie tėvą. Vaiko nenoras bendrauti su tėvu nulemtas ne tik tėvo elgesio, bet taip pat ir atsakovės elgesio, garsiai išsakomos nuomonės. Byloje nėra duomenų, kad negali būti nustatyta maksimali atskirai gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarka. Išsakyta vaiko pozicija, nuogąstavimai nelaikytini pakankamu pagrindu riboti jo bendravimą su tėvu.

30. Kiti šalių argumentai išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

31. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad nėra pagrindo keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl to ginčijama nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti atsakovės A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį.

Teisėjas Tomas Venckus(parašas)Kopija tikrateisėjasTomas Venckus2018 m. gruodžio 11 d.