Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Žanetos Žalėnaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Užimtumo tarnyba), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos) – galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmę atliko 2020 m. sausio 24 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui:

jis, 2025 m. vasario 19 d. apie 01.38 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu su sugyventine D. M., vieną kartą spyrė koja jai į veido sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai – savo sugyventinei D. M., fizinį skausmą.

Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminiame tyrime 2025 m. kovo 7 d. įtariamuoju apklaustas V. S. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, su D. M. kartu gyvena jau (duomenys neskelbtini), <...> jo bute, pažymoje nurodytu adresu. Veda bendrą ūkį <...>. Santykiai tarpusavio labai geri. Niekada prieš ją iki šiol nėra smurtavęs. Kildavo žodiniai konfliktai, tačiau prieš ją nesmurtavo. Įvykio gerai neatsimena, kadangi buvo labai neblaivus. Tai galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytą dieną. Namuose jie su D. M. vartojo alkoholį, bevartojant tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl ko tikrai neatsimena. Jis konflikto metu vieną kartą sudavė D. M., tačiau ar tai buvo koja, ar ranka neatsimena. Pačio smūgio tikrai neatsimena, tačiau atsižvelgiant į tai, kad konfliktas buvo kilęs, po įvykio D. M. buvo sužalota akis, todėl jis prisipažįsta pilnai, kad jai sudavė. Kaip ji iškvietė policiją neatsimena, nes būdamas neblaivus nuėjo miegoti. <...> kitą dieną pamatė jos sužalotą akį, jie apie tai pakalbėjo su D. M., jis jos atsiprašė. Ji jam atleido. Tačiau ir ji aplinkybes atsimena labai prastai. Plačiau kaip jai sudavė irgi nepapasakojo. <...> su D. susitaikė, jis labai gailisi dėl savo poelgio, tikrai pasielgė taip pirmą kartą ir tik dėl to, kad buvo apsvaigęs <...> (el. b. t. 1, b. l. 148-151).

Ikiteisminiame tyrime 2025 m. birželio 9 d. papildomai įtariamuoju apklaustas V. S. parodė, jog davė parodymus, kuriais prašo vadovautis, tik norėtų šiek [juos] tiek papildyti, kad po įvykio praėjus tam tikram laikui su D. M. kažkiek prisiminė įvykio aplinkybes. T. y. įvykio dieną būnant lovoje D. M. netyčia kliudė jo skaudančią koją, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą ir supyko dėl to. Supykęs jis vieną kartą koja spyrė į D. M., pataikė į veidą. Po šio jo smūgio D. M. buvo ištinęs viršutinis akies vokas ir buvo mėlynė. Dėl to pilnai pripažįsta, kad D. M. sukėlė fizinį skausmą. Dėl nusikalstamos veikos labai gailisi, jos jis atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 1, b. l. 184-186).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. S. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys:

Policijos registruojamų įvykių registre 2025 m. vasario 19 d. 01,39 val. užregistruotas pranešimas apie smurto artimoje aplinkoje atvejį. Nurodytos aplinkybės: Pranešėjos vyras sumušė pranešėją, išvarė iš buto. <...> Skundžiasi galvos skausmais <...> Pranešėjo skambučio pradžios data 2025 m. vasario 19 d. 01.38 val. (el. b. t. 1, b. l. 34).

Ikiteisminiame tyrime 2025 m. kovo 7 d. apklausta nukentėjusioji D. M. parodė, kad ji gyvena kartu su sugyventiniu V. S. jau apie (duomenys neskelbtini), gyvena pažymoje nurodytu adresu, jo bute. Veda bendrą ūkį. Tarpusavio santykiai geri, per (duomenys neskelbtini) jis niekada anksčiau nėra prieš ją smurtavęs, būdavo žodinių konfliktų, ne daugiau. Tikrai iki šiol smurto jis nenaudojo. Įvykio dieną ji su sugyventiniu vartojo alkoholį, pradėjo vartoti 2025 m. vasario 18 d. apie 15-16 val. Kiek išgėrė neatsimena, tačiau gėrė degtinę ir alų. Jie abu apgirto. <...> naktį, tarp jų kilo konfliktas <...>. Atsimena, kad susistumdė, jis jai sudavė į veidą, tiksliau į akį. Tačiau ji neatsimena ar ranka, ar koja. Mažai atsimena tos dienos aplinkybes dėl girtumo. Ji iš pykčio iškvietė policiją, atvyko pareigūnai, tačiau neatsimena ką su jais kalbėjo <...>. Po tos dienos buvo ištinusi kairė akis, galimai dėl jo smūgio. Smūgis buvo kiek atsimena vienas, būtent į akį. Gali būti, kad ji pati jį išprovokavo, tačiau aplinkybių neatsimena, nes abu buvo neblaivūs. Į medikus nesikreipė po įvykio, kad buvo atvykę medikai sužinojo tik iš tyrėjo, nes jų neatsimena, tačiau po įvykio tikrai daugiau nesikreipė. Į VTMT dėl sveikatos sutrikdymo taip pat nesikreipė. Jokios žalos nepatyrė, todėl jokio civilinio ieškinio nereikš. Po įvykio V. atsiprašė jos, labai gailisi, tai buvo pirmas kartas, kai jai sudavė. Ji su juo susitaikė, ji jam jokių pretenzijų neturi. Jie toliau kartu gyvena, susitaikė, jokių konfliktų nekyla. <...> gyvena kartu, ji jam atleido ir yra įsitikinusi, kad tai nepasikartos (el. b. t. 1, b. l. 109-112).

Ikiteisminiame tyrime 2025 m. gegužės 22 d. papildomai apklausta nukentėjusioji D. M. parodė, kad pasilieka prie savo parodymų, tik nori šiek tiek papildyti. Įvykio metu ji netyčia šiek tiek kliudė V. S. koją, kuri jam skaudėjo, jis net gydėsi. Dėl to jam netyčia sukėlė skausmą, jis dėl to labai susinervino, susinervinęs vieną kartą koja jai trenkė į veidą, pataikė į kairę akį. Dėl to sukėlė jai skausmą, kurį vertina 5 balams iš 10. Taip pat jai buvo ištinęs kairės akies vokas ir atsirado mėlynė. Į medikus nesikreipė po įvykio. Jokio civilinio ieškinio nereikš, su V. S. susitaikė, jis prieš ją anksčiau nesmurtavo, tai buvo pirmas kartas. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 1, b. l. 113-115).

Asmens apžiūros protokolu 2025 m. vasario 19 d. atlikta D. M. apžiūra. Užfiksuota, kad apžiūrint moters veidą matyti kairėje veido pusėje ištinimas ir kraujosruva ties kaire akimi (el. b. t. 1, b. l. 10-12).

2025 m. vasario 19 d. GMP kvietimo kortelėje užfiksuota, kad rasta neblaivi moteris, medikų pagalbos atsisako. Perduota policijai (el. b. t. 1, b. l. 162-164).

Įvykio vietos apžiūros protokolu 2025 m. vasario 19 d. atlikta įvykio vietos – bendrabučio tipo buto adresu (duomenys neskelbtini) – apžiūra. <...> Užėjus į butą matomas kambario prieškambaris, <...> ant grindų matomi tušti alaus buteliai ir kiti namų apyvokos daiktai. <...> Kambaryje aplinka netvarkinga, matomi girtavimo požymiai, tačiau grumtynių požymių nėra. <...> (el. b. t. 1, b. l. 35-37).

Kitų objektų apžiūros protokolu 2025 m. kovo 3 d. atlikta BODY įrašų apžiūra:

1) vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250219-015333UTC+0200“ (pareigūnės BODY kamera darytas vaizdo ir garso įrašas) filmuojama tamsiu paros metu. <...> Pareigūnai su medikais ateina prie įėjimo į namą durų. Nepatekus į vidų paskambinta pranešėjai. Medikas nurodė žinantis pranešėją su sugyventiniu, jie anksčiau kitur gyveno, dabar čia. Pranešėja ateina, atidaro įėjimo duris. Paklausus kas nutiko, moteris pasakė, kad jos vyras ją sumušė. Pareigūnei perklausus ar sugyventinis, moteris atsakė nu tipo to. Moteris parodė ranka ir pasakė „akis“. Sako norinti užeiti namo, paimti ledo uždėti, nes bus mėlynė. Moters veido nesimato, kadangi filmuojama žemiau kaklo. Pareigūnui paklausus ar vieną kartą trenkė per veidą, atsakė du ar tris. Pareigūnė fotografuoja moterį. Medikas klausia ar važiuos į ligoninę, moteris atsakė, kad nevažiuos. Paklausus ar vartojo alkoholį, ji atsakė kad šiandien jo. Šiek tiek pakėlus kamerą fotografuojant veidą, matosi, kad moters kairės akies viršutinis vokas ištinęs. Medikai paklausia ar reikalinga pagalba, moteris klausia ar gali paimti ir išvežti vyrą, pareigūnas atsakė, kad paims. Tuo tarpu medikų pagalbos atsisakė. Moteris pasakė, kad trenkė iš kojos. Paklausus ar dažnai muša, moteris atsakė ne. Paklausus dėl ko įvyko konfliktas, moteris atsakė, kad ji miegojo, o jis ją puolė. Ji miegojo, o jis atsikėlė ir pradėjo ją mušti. Paklausus ar su ranka, ar su koja trenkė, pasakė kad ir su ranka, ir su koja. Nurodo, kad akis matosi. Paklausus ar turės pretenzijų vyrui, moteris atsakė ne, paprašė tik išvežti. Pareigūnai su moterimi nueina prie buto durų. Paklausus ar jis irgi neblaivus, moteris atsakė, kad išgėręs. Buto durų niekas neatidaro. Bendraujant moteris pasakė, kad jie kartu jau (duomenys neskelbtini) gyvena. Bendraujant pareigūnas moters paklausė, ar patyrė skausmą, moteris atsakė, kad truputį. Nuo vieno iki dešimt vertinant moteris nurodė, kad 5. Pareigūnai tuo tarpu skambina budėtojui. Po to jie tikrina asmenų duomenis. Taip pat konsultuojasi telefonu su budėtoju dėl tolimesnių veiksmų. Pareigūnas nueina atsinešti įrangą procesinių veiksmų atlikimui;

2) vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250219-022334UTC+0200“ (pareigūnės BODY kamera darytas vaizdo ir garso įrašas), tai anksčiau apžiūrėto vaizdo įrašo tęsinys. Matosi, kad pareigūnė stovi bendro naudojimo koridoriuje. Pareigūnas įrangą atneša į virtuvę. Moters paklausiama kada įvyko įvykis, moteris nurodo, kad iškart kai kvietė policiją. Virtuvėje tikrinamas moters blaivumas. Pareigūnas sako du penki du. Nurodo, kad čia jau sunkus girtumas. Dar po vieno skambučio budėtojui pareigūnė paima kompiuterį ir pradeda atlikti procesinius veiksmus. Atlikdama proceso veiksmus pareigūnė aiškinasi aplinkybes, moteris nurodė, kad jai miegant, vyras atėjęs jai trenkė su koja į veidą (el. b. t. 1, b. l. 102-104).

Šiame baudžiamajame įsakyme aptarti surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagrindžia jo paties ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kad buvo neblaivus, kai tarp jų su nukentėjusiąja kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis vieną kartą šiai sudavė koja, po įvykio nukentėjusiajai D. M. buvo sužalota akis. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios D. M. parodymai, jos asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, jog apžiūrint moters veidą kairėje veido pusėje matyti ištinimas ir kraujosruva ties kaire akimi, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolas; kitų objektų apžiūros protokolai, kuriais apžiūrėti į įvykį atvykusių pareigūnų „Kūno“ kamerų vaizdo įrašai, tarnybiniai pranešimai bei kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į šiame teismo baudžiamajame įsakyme aptartus įrodymus bei jų visumą, taip pat į BK 141 straipsnyje pateiktą „šeimos nario“ sąvokos išaiškinimą, darytina išvada, kad kaltinamojo V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2025 m. vasario 19 d. apie 01.38 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) konflikto metu su sugyventine D. M., vieną kartą spyrė koja jai į veido sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai – savo sugyventinei D. M., fizinį skausmą. Šie V. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis 2025 m. birželio 9 d. informuotas apie galimybę baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, su jam siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutiko (el. b. t. 1, b. l. 190-193). Apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu informuota ir nukentėjusioji (t. 2, b. l. 4), duomenų apie tai, kad prieštarautų tokiam sprendimui – nėra.

Bausmės skyrimo motyvai.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. S., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai, veika baigta – nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Minėta, kaltinamasis pripažino, kad smūgio nukentėjusiajai sudavimo metu buvo neblaivus, visgi kaltinamojo neblaivumo laipsnis nebuvo nustatytas, tačiau byloje pateikti alkotesterio kvito duomenys rodo, jog pati nukentėjusioji buvo neblaivi. Pastaroji nenurodė aplinkybių, jog neblaivumas turėjo įtakos kaltinamojo veiksmams, priešingai, papildomai apklausta paaiškino, jog įvykio metu netyčia šiek tiek kliudė kaltinamojo koją, kuri jam skaudėjo, ją gydėsi, dėl to jis labai susinervino, susinervinęs vieną kartą koja jai trenkė į veidą, pataikė į kairę akį. Dėl aptarto, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be jau aptartų aplinkybių, atsižvelgtina ir į kitus reikšmingus, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, tačiau bylos duomenimis, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenų matyti, kad V. S. administracine tvarka baustas 3 kartus, du iš jų – dėl Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 108 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo (smulkios vagystės). Paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2022 m. spalio 25 d. nutarimu, duomenų apie paskirtos 350 Eur baudos sumokėjimą nėra, tačiau apskritai paskirtas baudas moka, ką patvirtina minėto išrašo duomenys (t. 1, b. l. 91-94). Praeityje kartą teistas už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos) savo motinos atžvilgiu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitus areštu, arešto bausmę atliko 2020 m. sausio 24 d., teistumas išnykęs (b. l. 72-77).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos padarymo aplinkybes, pirmiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos trukmę nustatant artimesnę maksimaliai – 1 metams 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Tokiu būdu kaltinamajam skiriama galutinė sumažinta – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Dėl civilinio ieškinio.

Ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

Dėl kardomųjų priemonių.

Kaltinamajam V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 1, b. l. 156-158) – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti galutinę sumažintą – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos reglamentuotos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniuose.

2. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.