Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda) prokurorės Danutės Rudienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje S. S., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šilutės r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojama ir faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis uždaroje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalviu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis S. S. gavęs, kaip tikrus, realizavo nedidelį kiekį žinomai netikrų Lietuvos Respublikos apyvartoje, esančių pinigų.

2020 m. rugpjūčio mėnesį, Lietuvos Respublikoje, tikslesnis laikas, vieta ir gavimo aplinkybės nenustatyti, S. S., gavęs kaip tikrą 200 Eur nominalo banknotą be serijos numerio, vandens ženklų ir hologramos, 2020 m. rugpjūčio 24 d., apie 21.15 val., pateikė šį banknotą (duomenys neskelbtini), Palangoje, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjui R. P., atsiskaitydamas už perkamą vaikišką žaislą. R. P. patikrinus S. S. atsiskaitymui pateiktą banknotą tikrinimo aparatu, nustačius, kad banknotas netikras ir apie tai informavus S. S., S. S., pasiėmęs iš R. P. jam grąžintą 200 Eur banknotą šį žinomai netikrą banknotą 2020 m. rugpjūčio 24 d., apie 21.30 val. realizavo (duomenys neskelbtini), Palangoje, parduotuvėje, pateikdamas jį atsiskaitymui už perkamą žaislą UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pardavėjai R. B.. Tokiu būdu S. S., gavęs kaip tikrus, realizavo nedidelį kiekį žinomai netikrų Lietuvos Respublikos apyvartoje esančių pinigų.

Kaltinamasis S. S. prisipažino kaltu ir paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d., Rietavo turguje rado 200 Eur banknotą. Pamanė, kad tikras, nusprendė jį pasilikti. 2020 m. rugpjūčio 24 d., vakare, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Šventojoje norėjo nupirkti anūkui žaislą ir spontaniškai nusprendė atsiskaityti už jį rastuoju 200 Eur banknotu. Pardavėjas patikrino kupiūrą tikrinimo aparatu ir grąžino, pasakęs, kad kupiūra netikra. Žinodamas, kad kupiūra netikra, nuėjo į kitą kioską, prekiavusį žaislais, galėjo tai būti (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir išsirinkęs žaislą pardavėjai merginai, padavė tą pačią žinomai netikrą kupiūrą. Paėmusi kupiūrą, mergina nuėjo į kitą prekyvietę jos patikrinti. Už kelių minučių grįžo su tuo pačiu pardavėju vaikinu, kuris jam buvo pasakęs, kad kupiūra netikra. Vaikinas jam pasakė „tu vėl su tuo netikru pinigu“ ir iškvietė policiją. Mergina jam kupiūros nebeatidavė, nors jis prašė policijos nekviesti, kupiūrą suplėšyti. Nuoširdžiai gailisi (b. l. 55-56).

Liudytojo R. P. parodymai, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d., dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Palangoje. Apie 21.15 val., į parduotuvę užėjęs vyras norėjo pirkti vaikišką žaislą - traktorių ir atsiskaitymui padavė 200 Eur kupiūrą. Patikrinęs pateiktą kupiūrą, nustatė, kad banknotas netikras ir apie tai pasakė banknotą pateikusiam asmeniui. Vyras pasakė „gerai, kad tik vienas žmogus nukentėjo“ ir iš parduotuvės išėjo. Vyras jam sukėlė įtarimą. Jį pasekęs, pamatė, kad kitoje prekyvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Palangoje, vyras mėgina atsiskaityti tuo pačiu padirbtu banknotu. Priėjęs prie pardavėjos, nurodė, kad banknotas padirbtas, mėginusiam atsiskaityti asmeniui liepė niekur neiti ir iškvietė policiją. Banknotą pateikęs asmuo laukė vietoje, kol atvyko policija. Pats (liudytojas) dėl įvykio nenukentėjo (b. l. 9).

Įvykio vietos apžiūros protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad prekybiniame kioske, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, ant prekystalio aptikta ir paimta 200 Eur kupiūra (b. l. 17-21).

Lietuvos banko grynųjų pinigų departamento ekspertizės ir techninio skyriaus specialisto išvada pagal užduotį atlikti banknotų tikrumo tyrimą nustatyta, kad 200 Eur (ES1), serijos numerio nėra, apsauginis siūlelis, OVI neimituoti, nėra hologramos, banknoto averse ir reverse yra užrašų lenkų kalba. 200 Eur klastotė bendrosios klasės indikatyvas LTA0200 A00002 palikta saugoti Lietuvos banke (b. l. 24).

Išanalizavęs ir įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis S. S., gavęs, kaip tikrus, realizavo nedidelį kiekį žinomai netikrų Lietuvos Respublikos apyvartoje, esančių pinigų. Teismas sprendžia, kad S. S. kaltė yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Kaltinamasis S. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad rado 200 Eur ir, užėjęs į parduotuvę jais norėjo atsiskaityti už prekę, tačiau pardavėjas patikrino kupiūrą tikrinimo aparatu ir grąžino, pasakęs, kad kupiūra netikra. Žinodamas, kad kupiūra netikra, nuėjo į kitą kioską, prekiavusį žaislais, ir išsirinkęs žaislą pardavėjai padavė tą pačią žinomai netikrą kupiūrą. Aplinkybę, kad S. S. gavęs kaip tikrus, realizavo nedidelį kiekį netikrų pinigų, patvirtina ne tik paties S. S. parodymai, bet ir kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojas R. P. parodė, kad į parduotuvę užėjęs kaltinamasis S. S., norėdamas pirkti vaikišką žaislą, atsiskaitymui padavė 200 Eur kupiūrą. Patikrinęs pateiktą kupiūrą, nustatė, kad banknotas netikras ir apie tai pasakė banknotą pateikusiam S. S.. Pasekęs S. S., pamatė, kad kitoje prekyvietėje, pastarasis vėl mėgina atsiskaityti tuo pačiu padirbtu banknotu. Priėjęs prie pardavėjos, nurodė, kad banknotas padirbtas, mėginusiam atsiskaityti asmeniui liepė niekur neiti ir iškvietė policiją. Lietuvos banko grynųjų pinigų departamento ekspertizės ir techninio skyriaus specialisto išvada patvirtina, kad 200 Eur banknotas, kuriuo S. S. bandė atsiskaityti už prekes, yra netikras.

Motyvuojamoji dalis

BK 213 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už netikrų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių ar oficialiai patvirtintų, bet į apyvartą dar neišleistų pinigų arba vertybinių popierių pagaminimą, tikrų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių ar oficialiai patvirtintų, bet į apyvartą dar neišleistų pinigų arba vertybinių popierių klastojimą, netikrų ar suklastotų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių ar oficialiai patvirtintų, bet į apyvartą dar neišleistų pinigų arba vertybinių popierių įgijimą, laikymą ar realizavimą arba įrangos, programinės įrangos ar specialiųjų medžiagų netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti gaminimą, įgijimą, laikymą ar realizavimą, o šio straipsnio 3 dalyje numatytas šios nusikalstamos veikos privilegijuotasis požymis - nedidelio kiekio netikrų ar suklastotų pinigų, kuriuos asmuo gavo kaip tikrus, tyčinis realizavimas. BK 213 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos numatytos kaip alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo.

Teismas sprendžia, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog S. S. gavęs, kaip tikrus, realizavo nedidelį kiekį žinomai netikrų Lietuvos Respublikos apyvartoje, esančių pinigų – 200 Eur nominalo banknotą. Be to, byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog šią nusikalstamą veiką S. S. padarė tiesiogine tyčia: gavęs kaip tikrus, netikrus pinigus, kurių nominali vertė didesnė nei 3 MGL, bet mažesnė, nei 5 MGL (BK 190 straipsnis), liudytojui R. P. nustačius ir informavus S. S., kad pinigai netikri, juos kaltinamasis kitoje prekybos vietoje, realizavo, todėl teismas sprendžia, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai ir jų norėjo, todėl nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 213 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, taip pat padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis nėra teistas, nebaustas administracine tvarka (b. l. 64), turi šeimą, darbą ir legalų pragyvenimo šaltinį (b. l. 66).

Prokurorė prašo taikyti BK 62 straipsnį ir siūlo skirti kaltinamajam mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri nustatyta BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame įtvirtinta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali peržengti baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas. Šie atvejai nustatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė, negu nustatyta įstatyme, bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnės bausmės, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis.

BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos aiškios ir konkrečios sąlygos, kurioms esant gali būti skiriama švelnesnė bausmė, t. y. 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) 3) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Kaltinamasis S. S. nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, dirba, turi šeimą, duomenų, kad turi žalingų įpročių, nėra, pripažino savo kaltę bei apgailestavo dėl savo veiksmų, padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, turtinė žala nepadaryta, tačiau byloje duomenų, kad jis būtų savanoriškai atvykęs į valstybės instituciją ir pranešęs apie savo nusikalstamą veiką, t. y. veiką kurią jis padarė, nėra. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis pardavėjos prašė policijos nekviesti, o netikrą pinigų kupiūrą suplėšyti. Kaltinamojo laukimas po nusikalstamos veikos padarymo policijos pareigūnų įvykio vietoje nelaikytinas savanorišku atvykimu ir pranešimu apie nusikalstamą veiką. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės bausmės, negu nustatyta įstatyme, skyrimo sąlygų, tačiau atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į nustatytą lengvinančią aplinkybę, ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pagrindžia BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę. Teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamajam sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į prokurorės siūlomą kaltinamajam skirti bausmės rūšį bei dydį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, kaltinamajam S. S. skiriama BK 213 straipsnio 3 dalies sankcijoje, numatyta bausmė – bauda, mažesnė, nei numatytoji BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte už nesunkų nusikaltimą.

Nors kaltinamasis S. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, tačiau šias, bei kitas nustatytas aplinkybes, pripažinus išimtinėmis ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, bei paskyrus švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatytą, bausmę, BK 64¹ straipsnis nebegali būti taikomas.

Kaltinamajam S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 3 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirti bausmę – 6 MGL (300 Eur) baudą.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis) ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti, kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, S. S. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.