Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

susipažinęs su J. S. privataus kaltinimo pareiškimu dėl garbės ir orumo įžeidimo bei baudžiamosios bylos iškėlimo J. N. pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., ir 155 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. (toliau- pareiškėjas, nukentėjusysis) kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl baudžiamosios bylos iškėlimo J. N. už šmeižimą ir įžeidimą, t.y. pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. bei prašo priteisti iš J. N. 3500 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir advokato darbo apmokėjimo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas grąžintinas pareiškėjui, nes neatitinka įstatymo reikalavimų (BPK 412 str. 2-3 d.).

Sutinkamai su privataus kaltinimo bylų procesu, skundas yra procesinis dokumentas, prilygintinas kaltinamajam aktui ir yra pagrindinis nukentėjusiojo kaltinimo dokumentas, todėl turi būti aiškus, konkretus, pagrįstas ir motyvuotas. Jame turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta (BPK 412 str. 2 d.). Taigi iš skundo turinio turi matytis išsamus nusikalstamos veikos vaizdas. Pažymėtina, kad iki skundo padavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje teismas pats duomenų nerenka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-01-22 konsultacija B3-63). Privatus kaltintojas turi pareigą pats surinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 7 str. 1 d., 34 str.).

Teismui pateiktas skundas nėra konkretus, nes jame nenurodyta tiksli nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, kilę padariniai, nenurodyti įtariamo nusikalstama veika J. N. tikslūs duomenys {asmens kodas (jeigu žinomas)}, gimimo data, gyvenamoji vieta), procesinė padėtis (nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo), nenurodyti liudytojai (vardai, pavardės, gyvenamosios vietos), kurie matė įvykį ir galėtų paliudyti aplinkybes, neaišku kaip nukentėjusiajam J. S. pasireiškė galimai nusikalstama veika padaryto įžeidimo ir/ar šmeižimo padariniai, kodėl neturtinę žalą įvertino 3500 Lt ir kt.

Baudžiamojo proceso kodekso 226 str. 1 ir 3 d. nustatyta, kad baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, nepriklausomai nuo to, kur yra šios veikos pasekmės. Iš pareiškimo turinio galima manyti, jog nusikalstama veika buvo galimai padaryta (duomenys neskelbtini) kaime, kur nukentėjusysis J. S. buvo pakviestas dalyvauti savo žemės sklypo naudojimo patikrinime pagal eilinį J. N. skundą ir atvykusių žemėtvarkininkų komisijos akivaizdoje buvo J. N. agresyviai užsipultas ir įžeidinėjamas. Pareiškėjas nenurodė dėl kokio konkretaus žemės sklypo (pvz., unikalus numeris, kadastrinis adresas) buvo atliekamas patikrinimas, kokioje konkrečioje vietoje buvo įžeidinėjamas, kaip pasireiškė nusikalstami veiksmai (tik žodžiu ar ir raštu, gestais bei kitokiais veiksmais), kiek laiko vyko sklypo patikrinimas, kuo jis baigėsi, neaišku ar visą laiką per patikrinimą dalyvavo J. N., kiek laiko (nuo kada iki kada) pareiškėją įžeidinėjo, ar įžeidimai truko vieną kartą, ar per kelis kartus, kokių konkrečių asmenų akivaizdoje buvo įžeidinėjamas ir pan., taip pat nepateikė įrodymų, kad žemės sklypas yra pareiškėjo nuosavybė.

Skundas turi būti pagrįstas ir motyvuotas, t. y. jame turi būti pateikti duomenys, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes.

Pareiškime teigiama, kad 2013 m. antroje pusėje policija tyrė J. N. skundą, neva pareiškėjas (J. S.) grasino fiziniu susidorojimu, buvo apklausiami liudytojai ir t.t. Tuo metu jis į teismą dėl J. N. veiksmų nesikreipė dėl pablogėjusios sveikatos ir artimųjų nepritarimo, tačiau dabar prašo išreikalauti iš Vilniaus rajono policijos komisariato tyrimo medžiagą. Taigi, iš pateikto skundo neaišku ar nukentėjusysis J. S. įtarimus reiškia J. N. tik dėl 2014-07-20 įvykio, ar ir dėl 2013 m. įvykio, kurį tyrė policija. Todėl pareiškėjas turi aiškiai ir išsamiai išdėstyti kaltinimą, nes asmens įtariamo nusikaltimo padarymo teisės į gynybą bus suvaržytos jei jam bus pareikštas neaiškus kaltinimas.

Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (BPK 408 str. 1 d.). Privatus kaltintojas turi pareigą surinkti ir pateikti teismui įrodymus, jis turi būti aktyvus proceso dalyvis, privalo pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, aiškiai suformuluoti kaltinimą, kas lemia teisingą baudžiamosios bylos išnagrinėjimą.

Be to, pareiškėjas nenurodė priežasčių, kodėl nesikreipė į policiją dėl duomenų, kuriuos prašo išreikalauti, gavimo, juo labiau, kad galima manyti, jog pareiškimą rengė su advokato pagalba, nes prašo priteisti advokato išlaidas apie kurias įrodymų nepridėjo, sumos nenurodė.

Atsižvelgiant į tai, kad pateiktas pareiškimas (skundas) neatitinka BPK 412 str. 2 d. keliamų reikalavimų, jis nepriimtinas ir grąžintas padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 407 str., 412 str. 3 d., 439-440 str., teismas

nutarė:

Pareiškimą grąžinti J. S..

Išaiškinti pareiškėjui, kad pašalinus šioje nutartyje nurodytus trukumus, jis turi teisę iš naujo kreiptis į teismą su skundu.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.