- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- e1-1023-1135/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29081-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Aušros Petkevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), darbininkė, neteista, kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B., būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktore ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą ir pateikimą, nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra: neišsaugojo laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodančias, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, kad patvirtinus finansinę atskaitomybę, dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymu Nr. 38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ (2010 m. spalio 18 d. įsakymo V-46 redakcija) patvirtintą bendrųjų dokumentų saugojimo rodyklę, kurioje nustatytas minimalus 10 metų buhalterinės apskaitos registrų saugojimo terminas, dėl šių pažeidimų negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gegužės 13 d.
Kaltinamoji D. B. kaltę pripažįsta. Parodė, kad maždaug 2012 m. gegužės mėn. pabaigoje - birželio mėnesio pradžioje įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė jau buvo užregistruota, tačiau tuo metu, kiek pamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos jokios nevykdė. Bendrovė tuo metu jokių skolų neturėjo. Įregistravusi Registrų centre įmonę, nurodė veiklą – medienos ruoša ir buveinės adresą – (duomenys neskelbtini). Tapo įmonės vienintelė akcininkė ir vadovė. Įmonė veiklą vykdė (duomenys neskelbtini) esančiuose sandėliuose, buvusioje kuro bazėje. Sandėliai priklausė įmonei „(duomenys neskelbtini)“, nuomos mokesčio jokio nebuvo, tik susimokėti už suvartotą elektrą, taip pat minėtuose sandėliuose jau buvo malkų kapojimo staklės, kurių ji nepirko. Staklės buvo nenaujos ir greitai sulūžo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslas buvo ruošti malkas ir jas parduoti. Pradėjus medienos ruošos veiklą, sekėsi gerai, užsakymų turėjo iš Danijos. Verslas sekėsi apie metus laiko. Sumažėjus užsakymų iš Danijos, pradėjo ieškoti kitų užsakovų ir taip pradėjo dirbti su kitomis įmonėmis, jų pavadinimų nepamena. Anksčiau jokios įmonės nėra turėjusi ir nėra vadovavusi. Nuo įmonės įsigijimo t. y. 2012 m. birželio mėn. buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo sudariusi buhalterinių paslaugų sutartį. Iki kada buvo sudaryta sutartis, nepamena. Dėl kokių priežasčių buvo nutraukta buhalterinių paslaugų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepamena, galėjo būti dėl laiku nepateikiamų pirminių apskaitos dokumentų. Tada buvo sudaryta sutartis su buhaltere K. V.. Kada sudarė buhalterinių paslaugų sutartį su K. V., nepamena. Buhalterinių paslaugų sutarties, sudarytos su K. V., išsisaugojusi, neturi. Už buhalterinės apskaitos duomenų išsaugojimą atsakinga buvo ji, kaip įmonės vadovė, nors įsigijusi bendrovę nebuvo įsigilinusi į bendrovių įstatymą. Sutartis su tiekėjais sudarydavo ji, taip pat ji apmokėdavo sąskaitas – faktūras. Ji pati pateikdavo buhalterei visas sąskaitas–faktūras, kad įtrauktų į įmonės buhalterinę apskaitą. Bendrovės popierinius apskaitos dokumentų variantus pati nuveždavo buhalterei. Niekas kitas be jos buhalterei dokumentų nepateikdavo. Bendrovės apskaitos dokumentai visą laikotarpį iki bankroto paskelbimo buvo laikomi pas buhalterę K. V., (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Ji bendrovės dokumentus pasiėmė nuvykusi pas buhalterę K. V., jokio perdavimo akto nesusirašė. Grąžinti dokumentai iš K. V. buvo laikomi nerakintame automobilyje ir jie dingo, dėl jų dingimo į policiją nesikreipė, nes nemanė, kad tai reikšmingas dalykas. Ar buvo teikiamos finansinės atskaitomybės formos VMI, Sodrai, Registrų centrui nepamena, bet gali būti, kad ne viskas buvo teikiama. Didžioji knyga buvo vedama, tačiau nėra išsaugojusi. Nuo bendrovės įsigijimo 2012 m. birželio mėn. iki 2020 m. gegužės 13 d. (bankroto paskelbimo) sprendimus priiminėjo ji viena, niekas kitas už ją jokių sprendimų nepriiminėdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 5 darbuotojus, įskaitant ir ją pačią ir jos sutuoktinį D. B., kuris buvo įdarbintas vadybininko pareigose. Jos vyras buvo taip pat atskaitingas asmuo, nes apmokėdavo su bendrove susijusius sandorius, todėl jam būdavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos pervedami pinigai įvairiomis sumomis, taip pat mokamas atlyginimas. Darbuotojams atlyginimai buvo mokami laiku, buvusiems bendrovės darbuotojams įsiskolinimų neturi. Atlyginimai buvo mokami grynaisiais. Ar pildydavo apskaitos dokumentus dėl atlyginimų išmokėjimo grynaisiais, nepamena. Paimdama grynuosius iš bendrovės kasos, išrašydavo kasos išlaidų orderį. Tiksliai visų aplinkybių nurodyti negali, nes buhalterinėje srityje yra neišprususi. Sodrai susidarė įsiskolinimas dėl to, kad pabrango mediena ir nebeturėjo iš ko mokėti įmokų už darbuotojus. Dėl įsiskolinimo (duomenys neskelbtini) įmonei gali paaiškinti, kad jos įmonė jokio įsiskolinimo neturėjo, už visus atliktus mokėjimus buvo pristatytos malkos, ji su pateiktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ suderinimo aktu nesutiko ir nepasirašė, nes jokios skolos, jos žiniomis, nėra. Kiek pamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolą tik už medieną, jei neklysta UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir tik SODRAI. Daugiau jokių skolų nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio registruoto turto, įrenginių, išskyrus automobilį „BMW X5“, kuris perduotas nemokumo administratoriui, neturėjo. Taip pat patikslina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruoti dar du automobiliai „DAEWOO“ ir „VW PASSAT“, tačiau jie neeksploatuojami, utilizuoti į metalo laužą, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi. Už kiek buvo parduoti, nepamena. Dėl neišsaugotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų nuoširdžiai gailisi. Yra dirbanti, dirba pagal sutartį (duomenys neskelbtini). Atlyginimas į rankas 1 600 Eur. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (4 t., b. l. 191–192).
Kaltinamosios kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos parodymų, kuriais ji visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti byloje esantys įrodymai.
Liudytojas A. D.parodė, kad nuo 2015 m., datos neatsimena, maždaug 4 metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbininku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė malkų skaldymą, veikla buvo vykdoma (duomenys neskelbtini). Vadovai buvo D. ir D. B.. Su juo buvo pasirašyta darbo sutartis, ir žinojo, kad turėjo atlikti malkų skaldymą. Darbą organizavo ir duodavo nurodymus D. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo dvi malkų skaldymo mašinas, jos buvo pastatytos kieme, kokia jų vertė, jis nežino. Taip pat buvo „gateris“, kuris buvo laikomas buvusios fermos patalpose, taip pat buvo „zeimeris“, obliavimo mašina, krautuvas MERLO. Malkas jie darė iš rąstinės medienos, kur ji buvo realizuojama, nežino. Žaliava ir pagaminta produkcija buvo laikoma kieme. Jam dirbant įmonėje nepastebėjo, kad būtų nupirkta nauja įranga. Darbuotojų skaičius buvo pakankamas darbams atlikti. Kartais atlyginimas vėluodavo, tačiau buvo išmokamas. Atlyginimą jam mokėdavo pavedimu, vieną kartą per mėnesį. Su juo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė pilnai, pretenzijų neturi. Jis nieko nežino apie tai, kodėl bendrovė nebevykdė veiklos, kokia tuo metu buvo padėtis bendrovėje ir kas vyko su bendrovės turtu. Jam taip pat nieko nėra žinoma apie bendrovės valdymą ir/ar bendrovės direktorius tinkamai vadovavo ir valdė bendrovę. Apie buhalterinės apskaitos vedimą bendrovėje ir kas ją tvarkė, kur buvo laikomi buhalterinės apskaitos dokumentai ir kas buhalteriui teikė dokumentus, nieko nežinojo (3 t., b. l. 143 - 144).
Liudytoja A. K.parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti maždaug 2013 m. rudenį ir dirbo iki 2018 m., tikslios datos neatsimena, pakuotoja. Jos darbas buvo pakuoti malkas į maišelius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš medienos ruošė malkas. D. B. ir D. B. buvo įmonės vadovai. Kur buvo kita administracija, nežino. Su ja buvo sudaryta darbo sutartis ir pasirašė ant pareigybinių. D. B. organizavo darbą ir nurodydavo ką daryti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą – malkų ruošimas. Ar bendrovė vykdė kitą veiklą, nežino, ji tik pakavo malkas. Bendrovė iš medienos rąstų gamino malkas, rąstai buvo laikomi kieme. Kaip keitėsi bendrovės turtas, ji nežino. Darbuotojų įmonėje buvo pakankamai. Atlyginimą mokėdavo įvairiai, kartą per mėnesį ir grynais pinigais, kartais atlyginimas vėluodavo, bet visuomet atsiskaitydavo. Su ja UAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnai atsiskaitė. Ji nežino nuo kada bendrovė nebevykdė veiklos, kokia tuo metu buvo padėtis bendrovėje ir kas vyko su bendrovės turtu. Ji nežino apie bendrovės valdymą ir/ar bendrovės direktorius tinkamai vadovavo ir valdė bendrovę. Kas tvarkė buhalterinę apskaitą, kur buvo laikomi buhalterinės apskaitos dokumentai ir kas buhalteriui teikė dokumentus, nieko nežinojo (3 t., b. l. 149 - 151).
Liudytojas R. J.parodė, kad nuo 2015 metų iki 2019 metų pabaigos dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ruošė malkas, parduodavo į užsienį. Įmonės veikla buvo vykdoma (duomenys neskelbtini). Įmonės vadovė buvo D. B.. Kur buvo buhalterija, nežino. Darbo sutartis su juo buvo pasirašyta, pasirašė ir funkcines pareigybes. Jis dirbo įvairius darbus: ruošdavo dėžes malkoms dėti, su kapokle skaldydavo malkas, pjaudavo rąstus su juostiniu gateriu. Viską organizavo ir duodavo nurodymus D. B.. Jis nežino, kokią įrangą turėjo bendrovė ir kur ji buvo laikoma. Bendrovės produkciją sudarė tariniai rąsteliai (uosio, drebulės, beržo mediena). Viskas buvo laikoma kieme, (duomenys neskelbtini). Bendrovėje buvo pakankamai darbuotojų darbams atlikti. Atlyginimas visada vėluodavo, mokėdavo grynais pinigais, vieną, du kartus per mėnesį, bet atsiskaitydavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su juo visiškai neatsiskaitė, liko skoloje 100 eurų. Jis nežino, nuo kada bendrovė nebevykdė veiklos. Tuo metu kai dirbo įmonėje, vadovė vadovavo gerai, tik uždirbtų pinigų laiku nesumokėdavo. Apie buhalterinės apskaitos vedimą įmonėje nieko negali pasakyti (3 t., b. l. 155–157).
Liudytoja D. A.parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie šešis ar septynis metus laiko. Dirbo paprasta darbuotoja, paruoštą medieną dėdavo į dėžes išvežimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veikla buvo medienos paruošimas pardavimui. Įmonės veikla buvo vykdoma (duomenys neskelbtini), tiksliai neatsimena. Šiuo adresu įmonėje dirbo buhalteriai ir vadovai. Vadovai buvo vyras ir žmona D. B. ir D. B., tačiau kuris iš jų konkrečiai vadovavo įmonei, ji nežino. Su ja buvo sudaryta oficiali darbo sutartis. Ji šiai įmonei jokių priekaištų neturi, nes jai laiku būdavo išmokamas atlyginimas. Darbo sąlygos ją tenkino. Darbą organizavo ir duodavo nurodymus abu D. ir D. B.. Kiek žino, bendrovėje buvo įranga ar technika tik skirta medžio darbams. Nežino, iš kur bendrovė gaudavo medieną ir kur ji po to buvo gabenama, nes dirbo eiline darbuotoja. Jai atlyginimas buvo išmokamas į banko sąskaitą. Su ja UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pilnai atsiskaičiusi, jokių skolų nėra. Ji nežino, nuo kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė savo veiklos. Kai ji išėjo iš darbo pati savo noru, tuo metu bendrovė pilnai vykdė savo veiklą. Apie buhalterinius ir panašius klausimus gali atsakyti tik pati administracija (3 t., b. l. 161–163).
Liudytojas A. Š.parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015 m. iki 2019 m., darbininku. Kiek žino, įmonė ruošė medieną, kuri buvo vežama į užsienį. Įmonės veikla buvo vykdoma pradžioje (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini). Įmonės vadovė buvo D. B.. Kur buvo buhalterija, nežino. Darbo sutartis su juo buvo pasirašyta, pasirašė ir funkcines pareigybes. Jis dirbo įvairius darbus: su kapokle skaldė malkas, važiuodavo į mišką pjauti krūmus. Viską organizavo ir duodavo nurodymus D. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą – malkų ruošimas, išvežimas jų į užsienį. Jis nieko nežino apie tai ar bendrovė turėjo galimybę vykdyti veiklą, kokią įrangą turėjo bendrovė, kur ji buvo laikoma, ir kokios ji buvo vertės. Bendrovės produkciją, kiek jam žinoma, sudarė tariniai rąsteliai (uosio, drebulės, beržo mediena). Viskas buvo laikoma kieme, (duomenys neskelbtini). Darbuotojų pakako darbams vykdyti. Atlyginimas buvo mokamas du kartus per mėnesį, būdavo, kad vėluodavo, mokėdavo grynais pinigais. Su juo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiškai yra atsiskaičiusi. Nuo kada bendrovė nebevykdė veiklos nežino. Tuo metu kai dirbo įmonėje, vadovė vadovavo gerai, jokių nusiskundimų neturi. Apie buhalterinės apskaitos vedimą jis nieko nežino (3 t., b. l. 167 - 170).
Liudytoja K. V.parodė, kad nuo 2014 metų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi buhalterinių paslaugų sutartį. Iki to apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jai perėmus tvarkyti bendrovės apskaitą, paprašė „Didžiosios knygos“ ir analitikos, tačiau buvo pateikti neteisingi duomenys, nes suskaičiavus finansinės ataskaitos nesutapo su Didžiąja knyga. Apie tai informavo direktorę D. B., kad nėra geri likučiai ir kad reikia viską susivesti iš naujo. Susitarė, kad už papildomą darbą sumokės, tačiau jokio mokėjimo negavo, todėl ir nebuvo suvesti duomenys iš naujo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė iki tada, kai buvo paskelbtas įmonės bankrotas, t. y. 2020 m. gegužės mėn. Apie įmonei paskelbtą bankrotą sužinojo iš Sodros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė su „PRAGMA“. Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, PVM sąskaitas–faktūras pateikdavo direktorė D. B.. Už dokumentų pateikimą buvo atsakinga pati įmonės vadovė D. B.. Jokių prisijungimo prie įmonės banko sąskaitų neturėjo, mokėjimus vykdydavo pati įmonės direktorė. Kokius apskaitos dokumentus jai pateikdavo direktorė D. B., tą ji suvesdavo į programą. Apskaitos dokumentus pateikdavo nereguliariai ir ne visus. Pardavimų PVM sąskaitų–faktūrų numeracija neatitikdavo, būdavo pateiktos ne visos. Jai paprašius el. paštu, kad pristatytų visas trūkstamas PVM sąskaitas–faktūras, ji jas pateikdavo, bet buvo ir tų, kurių nepateikė, nes, jos teigimu, ji susimaišydavo su numeracija. Visus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos jai pateikdavo D. B., suvesdavo į buhalterinės apskaitos programą „PRAGMA“ ir susegdavo į segtuvą. Dokumentai likdavo pas ją namuose. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė B. už atliktas buhalterinės apskaitos paslaugas liko jai skolinga apie 500 eurų, ji visus pas ją buvusius apskaitos dokumentus grąžino direktorei D. B., tačiau jokio dokumentų perdavimo akto nėra pasirašiusios. Už apskaitos dokumentų saugojimą buvo atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė D. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų registrą iš programos ištrynė. Finansinės atskaitomybės formos teikiamos nebuvo, nes neturėjo pradinių likučių, o iš pateiktų įmonės dokumentų likutis nesutapo. Duomenis pateikdavo Valstybinei socialinei draudimo fondo valdybai ir deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pagal jos pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus suprato, kad įmonė užsiėmė medienos ruoša, tačiau pati nėra joje buvusi ir kokiu tiksliai adresu (duomenys neskelbtini). ji vykdė veiklą nežino. Įmonėje dirbo 5 - 6 darbuotojai, įskaitant direktorę D. B.. Papildomai apklausiama parodė, kad yra baigusi (duomenys neskelbtini) kolegiją, specialybė – buhalterė. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta rašytinė buhalterinių paslaugų sutartis, sutartis buvo sudaryta 2014 m. Sudarytas buhalterinių paslaugų sutartis privalu saugoti apie 10 metų, tačiau jų registruoti niekur nereikia. Ji Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas: Metinę pelno mokesčio deklaraciją, gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas teikdavo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės D. B. pateiktus apskaitos dokumentus, t. y. kokius pateikdavo, tokius suvesdavo į registrus ir pagal pateiktus dokumentus pateikdavo deklaracijas. Galėjo būti, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę pelno deklaraciją deklaruojama suma buvo mažesnė dėl to, kad įmonės direktorė buvo nepateikusi visų sąskaitų–faktūrų, o vėliau D. B. pateikus trūkstamas sąskaitas–faktūras, jos buvo įtrauktos į įmonės apskaitą, todėl galėjo susidaryti skirtumas. Suvedus pateiktas PVM sąskaitas–faktūras, deklaracijos liko nepatikslintos. Deklaracijų nepatikslino, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė D. B. už papildomai pateiktus apskaitos dokumentus nemokėjo jokio atlygio, nes pagal sudarytą buhalterinių paslaugų sutartį, nuo pateiktų dokumentų kiekio priklausė jos atlyginimas. Visus apskaitos dokumentus grąžino direktorei D. B.. Apskaitos dokumentai perduodami surašant perdavimo aktą tik tada, kai apskaitos dokumentai suruošiami archyvavimui. Ji dokumentų archyvavimui neruošia, tokių paslaugų neteikia, dėl to ir nebuvo pasirašytas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore D. B. perdavimo aktas. Kiek pamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės sutuoktinis taip pat buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Atlyginimas turėjo būti mokamas pavedimu. Jos žiniomis, darbuotojams buvo mokami atlyginimai ir grynaisiais pinigais, nes direktorė D. B. išgrynindavo pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos. Ji įspėjo, kad taip daryti negalima, nes kiekvienos įmonės panaudotos lėšos turi būti pateisinamos, pavyzdžiui arba lėšos įnešamos į kasą, arba sumokant atlyginimus turi būti užpildomi mokėjimo žiniaraščiai, arba apmokama tiekėjams. Jos žiniomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės D. B. iš įmonės banko sąskaitos nuimtų lėšų dalis yra nepateisintos jokiais apskaitos dokumentais, kur buvo panaudotos įmonės lėšos, neaišku. Patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai buvo vedami, tačiau šiuo metu jų išsaugojusi neturi, nes nutraukus sutartį ir grąžinus visus apskaitos dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei D. B., registrus iš programos ištrynė, saugoti nutraukus sutartį su užsakovu registrų neprivalo. Registrų centrui metinės finansinės atskaitomybės už 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019 neteikė, nes buvo klaidingos atskaitomybės ataskaitos, neatitiko likučiai, nuolat apie tai primindavo direktorei ir kad reikia sutvarkyti, žinoma, už papildomą mokestį, nes reikėjo susivesti visus apskaitos dokumentus, kad būtų tikslingos ataskaitos ir likučiai, tačiau direktorė D. B. delsė ir todėl liko nepateiktos (3 t, b. l. 173–175, 177–180).
Liudytoja J. Z. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro vadovė, ši įmonė yra sudariusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Turi įgaliojimą atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bankroto procedūra yra vykdoma teismine tvarka, vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymu. Tyrimo metu pateikė patvirtiną kreditorių sąrašą ir kreditorinius reikalavimus pagrindžiančius dokumentus. Jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvestinių dokumentų – registrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi, nes bendrovės direktorė D. B. jų nemokumo administratoriui nepateikė, turi tik AB „SWEDBANK“ banko sąskaitos išrašus nuo 2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei buvo siųsti registruoti laiškai jiems žinomais adresai, abu buvo įteikti. Buvo nuvykę vykdomos veiklos adresais (duomenys neskelbtini), tačiau nuvykus jokių asmenų rasta nebuvo. Iš pažiūros buvo matyti, kad buvo vykdoma kažkokia tai veikla, nes stovėjo sunkiasvoris transportas. Dėl piktybiškai neperduotų dokumentų ir turto kreipėsi į teismą 2020 m. rugsėjo 11 d., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei būtų paskirta bauda. Teismas jai nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. skyrė 20 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą dieną. Dėl baudos paskyrimo D. B. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą 2021 m. sausio 7 d. su prašymu, kad jai būtų panaikinta bauda. Šiaulių apygardos teismui 2021 m. sausio 19 d. buvo pateiktas antras prašymas, kuriame nurodo, kad nutartį dėl baudos paskyrimo ji gavo 2020 m. gruodžio 16 d. ir prašo panaikinti baudą. Tada teismas įpareigojo nemokumo administratorių pateikti atsiliepimą ir pranešti teismui ar yra perdavusi dokumentus ir ar buvo susisiekusi su administratoriumi. Jie 2021 m. balandžio 4 d. atsiliepimą teismui pateikė. Atsiliepime viskas išdėstyta, kad D. B. su jais buvo susisiekusi ir žinojo apie pareigą perduoti įmonės dokumentus ir turtą. 2021 m. vasario 22 d. buvo priimta Šiaulių apygardos teismo nutartis D. B. prašymo netenkinti ir palikti galioti priimtą sprendimą dėl baudos. Tačiau D. B. iki šiol jokių įmonės dokumentų ir turto neperdavė. Jų žiniomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo keturis registruotus automobilius, kurių taip pat neperdavė, todėl 2020 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į Raseinių r. PK dėl dviejų automobilių paieškos, tačiau 2021 m. sausio 15 d. buvo gautas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 2021 m. liepos 1 d. kreipėsi vėl į Raseinių r. PK dar dėl kitų dviejų automobilių, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 245 straipsnį, o 2021 m. liepos 29 d. kreipėsi su prašymu, kad būtų atnaujintas tyrimas dėl „BMW X5“, kuris, jų žiniomis, buvo naudojamas D. B. aplinkos žmonių, apie tai sužinojo iš draudimo UADBB „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo draustas pirmą kartą pačios D. B., o antrą kartą M. B.. Nors D. B. buvo nurodžiusi, kad automobilis „BMW X5“ parduotas V. D. (3 t., b. l. 189–191).???
Liudytoja I. P. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių paslaugų įmonės direktorė. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų įmonė buvo sudariusi sutartį nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. Dokumentus tvarkė tuo pačiu nurodytu laikotarpiu kaip ir buvo sudaryta sutartis. Dirbo per „BC Plius“ programą. Prisijungimų prie banko sąskaitos neturėjo, pavedimų nedarė, juos darė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurių duomenų ji nežino. Jie gaudavo banko išrašus už praeitus laikotarpius ir juos rankiniu būdu suvesdavo į „BC Plius“ programą. Už dokumentų pateikimą buvo atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, kurios duomenų nepamena, jos vardas galėtų būti D.. Ji dokumentus jai atnešdavo popierinius. Už buhalterinės apskaitos duomenų išsaugojimą buvo atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbanti buhalterė, jos duomenų nurodyti negali, nes kas tuo metu dirbo nebepamena. Vadovaujantis buhalterinės apskaitos paslaugų sutartimi visus gautus buhalterinės apskaitos dokumentus privalo registruoti buhalterinėje programoje. Neturi išsisaugoję buhalterinės apskaitos dokumentų. Visą sutarties laikotarpį dokumentai buvo saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės patalpose, o sutarčiai pasibaigus jie buvo atiduoti direktorei, perdavimo aktas pasirašytas nebuvo. Per buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpį buvo teiktos finansinės atskaitomybės formos VMI, Sodrai, Registrų centrui ir buvo vedama Didžioji knyga. Daugiau nieko paaiškinti negali (3 t., b. l. 198–200).
Liudytojas V. Š. parodė, kad D. B. pažįsta. Ar su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta darbų/paslaugų sutartis, neprisimena. Kiek pamena, jis tuomet turėjo verslo liudijimą ir dirbo pagal jį, atlikdavo įvairius suvirinimo darbus. Jo atliktus darbus nurodydavo atlikti ir juos patikrindavo D. B.. Už jo atliktus darbus/paslaugas, kiek pamena, atsiskaitydavo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsiskaitymai vyko bankiniu pavedimu, grynaisiais nėra gavęs. Nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ daryti bankiniai pavedimai į jo banko sąskaitą buvo jo atlyginimas už įmonei atliktus darbus/paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė D. B. už jo atliktus darbus/paslaugas pilnai atsiskaitė, skolinga neliko (4 t., b. l. 3-5).
Liudytojas D. B. parodė, kad D. B. yra jo sutuoktinė, tačiau kartu negyvena apie 9 metus. Jokio bendro ūkio neveda, yra skyrybų procese. Jo žmona D. B. įsigijo įmonę „(duomenys neskelbtini)“ be jo žinios. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyme nedalyvavo. Kiek jam yra žinoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo medienos ruoša, daugiau apie tai nieko paaiškinti negali. Ar įsigijus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įregistruojant registrų centre reikėjo jo sutikimo, nepamena. Sutuoktinės įmonėje buvo įdarbintas dėl to, kad turėtų sveikatos privalomąjį draudimą, nes tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Jokio atlyginimo negaudavo, apie tai, ar į jo banko sąskaitą buvo atliekami pavedimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepamena. Kas tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterija taip pat nežino, ar įmonė turėjo kokių nors įrenginių medienos ruošai, nežino. Jokių nurodymų darbininkams dirbusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nėra davęs, darbininkai gali klysti, jį galėjo matyti nebent atvykusi kartu su sutuoktine D. B.. Apie 6 metus dirba (duomenys neskelbtini), iki tol dirbo nuo 2009 m. (duomenys neskelbtini). Apklausiamas papildomai D. B. atsisakė duoti bet kokius parodymus (4 t., b. l. 10 - 13, 14, 18).?
2021 m. lapkričio 5 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole fiksuota, kaip D. B. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimus apskaitos dokumentus laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 21 d. – 2020 m. gegužės 13 d. (1 t., b. l. 120 - 122).
2021 m. lapkričio 25 d. Kratos protokole fiksuota, kaip adresu: (duomenys neskelbtini), pas D. B. atlikus kratą gyvenamojo namo 1 aukšte, kambaryje, rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai - sąskaitos faktūros 2016 - 2020 metų (37 lapai) (3 t., b. l. 128 - 131). ??
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės 2022 m. kovo 14 d. išvadoje Nr. IBPS-V-3045718-21 pateikiamos išvados:
1. Kas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, tvarkymą bei dokumentų išsaugojimą????
Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą bei apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (2012-04-24 LR Įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), pagal 10 str. 1 d. ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, pagal 11 str. už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako šio Įstatymo 10 str. nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.
Juridinių asmenų registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2012 m. liepos 2 d. įregistruotas G. A., nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2020 m. birželio 16 d. - D. B..
Pagal Kauno AVMI 2021 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (7.1E)K-16873 pateiktą informaciją (Mokesčių mokėtojo registro duomenis) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė: nuo 2012 m. liepos 10 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d. - D. B., nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovas D. P.), nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. – K. V..
Sodros bazės duomenimis, K. V. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ neįdarbinta (darbo sutartis nesudaryta), tyrimui nepateikta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. V. dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo.
2. Ar valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti teisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą už tiriamąjį laikotarpį????
UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų 2012 m. - 2019 m. Metinių pelno mokesčio deklaracijų (forma PLN204) duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pelningai, išskyrus 2019 veiklos metus.
Pagal tyrimui pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM sąskaitas faktūras nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) deklaravo neteisingus duomenis apie gautas pajamas, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. deklaravo 284 151,00 Eur pajamų mažiau, 2014 m. deklaravo 13 510,00 Eur pajamų mažiau, 2015 m. deklaravo 89 609,00 Eur pajamų mažiau, 2016 m. deklaravo 81 281,00 Eur pajamų mažiau, 2017 m. deklaravo 87 442,00 Eur pajamų mažiau, 2018 m. deklaravo 11 849,00 Eur pajamų mažiau, 2019 m. deklaravo 2 016,00 Eur pajamų daugiau.
Neatitikimų tarp 2012 m. PVM sąskaitomis faktūromis apskaitytų ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotų pajamų nenustatyta.
Dėl deklaruotų neteisingų duomenų apie pajamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo neteisingus duomenis ir apie veiklos rezultatą (pelną ar nuostolį).
Dėl tyrimui nepateiktos laikotarpio nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. pajamų ir sąnaudų apskaitos tyrimo metu negalima nustatyti patirtų sąnaudų pajamoms uždirbti, todėl negalima apskaičiuoti veiklos rezultato (pelno ar nuostolio) bei apskaičiuoti pelno mokesčio.
3. Ar tiriamuoju laikotarpiu buhalterinė apskaita buvo organizuojama ir tvarkoma nepažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų? Ar dėl nustatytų norminių aktų reikalavimų pažeidimų galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą ir kas už šiuos pažeidimus atsakingas?
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų kokia apimtimi buvo tvarkomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. buhalterinės apskaitos registrai, nėra duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų perdavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei D. B..
Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo laikotarpio nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. buhalterinės apskaitos registrų, tai dėl neišsaugotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. buhalterinės apskaitos registrų, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų tyrimo metu negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gegužės 13 d..
Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. ūkinių operacijų duomenų pagal apskaitos dokumentus nesuregistravo apskaitos registruose, netvarkė buhalterinių sąskaitų suvestinių registrų bei buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių, tai yra netvarkė turto, skolų ir sąnaudų apskaitos, tai dėl netvarkytos UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 16 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatų tyrimo metu negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gegužės 13 d..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-575) 27 straipsnį (2008 m. birželio 26 d. LR įstatymo Nr. X-1633 redakcija) būdamas atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku nevykdydamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889) 58 straipsnio 3 dalies nuostatų VĮ „Registrų centras“ nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinės finansinės atskaitomybės už 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m. ir 2019 m.
Dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Registrų centras“ nepateiktos metinės finansinės atskaitomybės už 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. bei tyrimui nepateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. visų buhalterinės apskaitos sąskaitų suvestinių registrų, tai yra turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) apskaitos, piniginių lėšų apskaitos, mokėtinų įsipareigojimų (skolų tiekėjams, biudžetui, darbuotojams) apskaitos, pirkėjų skolų apskaitos, negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl negalima nustatyti nuo kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi pagal ieškovo VSDFV (Sodros) Šiaulių skyriaus ieškinį iš viso 4 190,02 Eur sumai (4 087,21 Eur Sodros įmokų ir 102,81 Eur delspinigių) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą.
5. Kokį turtą ir kokios vertės, turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu ir nemokumo nustatymo momentu?
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų pirkimo PVM sąskaitų duomenimis tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo ilgalaikio turto iš viso už 27 673,75 Eur, tai yra: automobilį „VW Passat“ už 1 448,10 Eur, automobilį „BMW X5“ už 7 000,00 Eur, hidrovariklį už 1 268,54 Eur, teleskopinį krautuvą Merlo už 11 005,56 Eur, automobilį „Mersedes-benz“ už 3 400,00 Eur, hidrovariklį už 1 282,55 Eur, hidrovariklį už 1 269,00 Eur ir automobilį „Daewoo Nuriba“ už 1 000,00 Eur.
VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise bankroto bylos iškėlimo datai, tai yra 2020 m. gegužės 13 d., priklausė keleiviniai automobiliai „Daewoo Nuriba“ (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „BMW X5“ (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilis „BMW X52“ automatiškai išregistruotas 2021 m. spalio 2 d. gavus informaciją iš policijos, kad transporto priemonė pavogta.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų pardavimo PVM sąskaitų duomenimis įsigytų 3 vnt. hidrovariklių ir teleskopinio krautuvo Merlo pardavimo nenustatyta.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo ir pardavimo dokumentų duomenimis bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 13 d. priklausė 3 vnt. hidrovariklių ir teleskopinis krautuvas Merlo, kurių likutinė vertė 2020 m. gegužės 13 d. būtų po 1,00 Eur.
Dėl nepateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. turto apskaitos suvestinio registro tyrimo metu negalima nustatyti kokios vertės turtą (atsargas, pinigines lėšas kasoje ir/ar pas atskaitingus asmenis) UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 2020 m. gegužės 13 d..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų duomenimis pinigų likučio 2020 m. gegužės 13 d. sąskaitose nebuvo.
6. Ar tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ekonomiškai nenaudingų, nuostolingų sandorių, kurie ir lėmė bankrotą????
UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų Metinių pelno mokesčio deklaracijų (forma PLN204) duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 metais dirbo nuostolingai.
Dėl tyrimui nepateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. pajamų ir sąnaudų apskaitos negalima nustatyti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ekonomiškai nenaudingų, nuostolingų sandorių.
7. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę atsiskaityti su kreditoriais ir/ar atsiskaitydama laikėsi mokėjimo eiliškumo?
Dėl tyrimui nepateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. piniginių lėšų apskaitos bei mokėtinų įsipareigojimų (skolų tiekėjams, biudžetui, darbuotojams) apskaitos negalima nustatyti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę atsiskaityti su kreditoriais ir/ar atsiskaitydama laikėsi mokėjimo eiliškumo (3 t., b. l. 80 - 92).
?Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-437-569/2020, tenkinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus ieškinį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratore paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai sudarė: pirmos eilės kreditorių reikalavimai - 5 064,02 Eur ((duomenys neskelbtini)), antros eilės kreditorių reikalavimai - 32 103,92 Eur (iš kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 21 407,44 Eur, perėmusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus (duomenys neskelbtini)reikalavimą). Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta likviduojama dėl bankroto (4 t., b. l. 45 - 48, 52).
Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2-954-790/2021 buvo tenkintas pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu (1 t., b. l. 16-24).
Šiaulių apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Aušros Petkevičienės 2022 m. birželio 17 d. nutarimu dalis ikiteisminio tyrimo pagal BK 209 straipsnį nutraukta, nes nebuvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (4 t., 140-151).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (pvz., nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.), o buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo, arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, t. y. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, atsakinga už buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą ir pateikimą, nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra: neišsaugojo laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gegužės 13 d.
Prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlė kaltinamajai skirti 210 MGL (10 500 Eur) dydžio baudą, taikant BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 140 MGL (7 000 Eur) dydžio baudą.
Kaltinamoji neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu (5 t., b. l. 6-9).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamoji padarė nesunkų baigtą nusikaltimą finansų sistemai, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, neteista, administracinių nusižengimų teisena nebausta, dirba užsienyje, kaip pati nurodė, jos darbo užmokestis – 1 600 Eur, sutiko su prokurorės siūloma bausme ir jos dydžiu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajai prokurorės siūlytą, BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamajai pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamoji, susipažinusi su paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolu, prašė paskirtą baudos sumokėjimą išdėstyti periodiškai 2-3 metų laikotarpyje. Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) V skyriaus „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“ 22–25 straipsniuose. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas kaltinamosios prašymą tenkina, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, iš kaltinamosios civilinio proceso tvarka priteista ne viena skola, ji teisiama pirmą kartą, nuoširdžiai gailisi, į paskirtos baudos dydį, su kuriuo kaltinamoji sutinka, ir kas leidžia daryti išvadą, kad ji supranta savo veikimo pasekmes, žalą, prisiima atsakomybę už padarytą nusikaltimą, turi tikslą tinkamai, laiku atlikti jai paskirtą bausmę. Kita vertus kaltinamoji yra darbingo amžiaus, dirba, kaip pati nurodė, jos neto darbo užmokestis – 1 600,00 Eur, duomenų apie turimus išlaikytinius, specialiuosius poreikius, kurie sudarytų ribotas galimybes įsilieti į darbo rinką, nėra, todėl kaltinamajai nustatytinas 2 metų terminas baudai sumokėti. Kaltinamajai išaiškintina, kad teismas nustato tik bendrą baudos sumokėjimo terminą, tačiau nenustato konkrečių mėnesio įmokų dydžio. Todėl kaltinamoji savarankiškai turi galimybę apsispręsti, kokio dydžio įmokas darys kas mėnesį, tačiau privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per teismo nustatytą terminą, to nepadarius, nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai arba gali būti svarstoma dėl BK 47 straipsnio 7 ar 8 dalyse numatytų priemonių taikymo būtinumo.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintinas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti likimą išspręsti taip: Šiaulių apskrities VPK įpareigotinas, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus (paketas Nr. 1), laikomus Šiaulių apskrities VPK, adresu: Aušros al. 19, Šiauliai, perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“; o CD diską su D. B. banko sąskaitų išrašais (1 vnt.), CD diską su D. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašais (1 vnt.) palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 210 (du šimtus dešimt) MGL (10 500 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 140 (vieno šimto keturiasdešimt) MGL (7 000,00 Eur) baudą.
Baudą privaloma sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, ir pateikti teismui kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo D. B. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus (paketas Nr. 1), laikomus Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, adresu: Aušros al. 19, Šiauliai, perduoti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.
Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – CD diską su D. B. banko sąskaitų išrašais (1 vnt.) ir CD diską su D. B. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašais (1 vnt.) palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Išaiškinti kaltinamajai, jog ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.