Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-516-166/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-10
Bylos Nr.
1A-516-166/2015
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-01080-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Punys (pirm.), Regina Pocienė, Ainora Kornelija Macevičienė
Nuteistasis
A. G.
Kategorijos
Nuorašas

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-516-166/2015

Teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė Teisminio proceso Nr. 1-12-1-01080-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.;1.1.10.1.;2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. liepos 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisėjų Reginos Pocienės, Ainoros Kornelijos Macevičienės,sekretoriaujant Agnei Pancerovaitei,dalyvaujant prokurorei Ilonai Žukaitei,gynėjui advokatui Vidmantui Martyšiui,nuteistajam A. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir paskirtas jam 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., ir paskirtas jam 6 mėnesių laisvės atėmimas.

A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., ir paskirtas jam 5 mėnesių laisvės atėmimas.

A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 3 d., ir paskirtas jam 30 parų areštas.

A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir paskirtas jam 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., taikant apėmimą, subendrintos bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. ir 215 str. 1 d., pagal LR BK 178 str. 2 d. (V. B. epizode) ir 214 str. 1 d., po to bausmės subendrintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir skirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, iš dalies pridėta 2015-03-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausmė (dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), kuri subendrinta su 2015-02-23 Vilniaus apylinkės teismo nutartimi, kuria subendrintos A. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-26 bei 2014-12-18 nuosprendžiais paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir nustatyta galutinė 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 8 MGL (301 eurų) baudos.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas įskaitytas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-30 baudžiamąjį įsakymą, t.y. į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikino sulaikymo metu 2 dienos nuo 2014-12-10 11.30 val. iki 2014-12-11 10.55 val., bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-23 nutartį įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-26 ir 2014-12-18 nuosprendžius atliktos bausmės bei pagal Vilniaus miesto 2015-03-30 teismo baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė.

Civilinys ieškinys tenkintinas ir iš A. G. priteista R. K. 34,75 eurų (kas atitinka 120 Lt) turtinei žalai atlyginti.

Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad 2014-04-13 nuo 11.30 val. iki 13 val., Šnipiškių g. 1, Vilniuje, Šv. Rapolo bažnyčioje, užėjęs į pagalbines patalpas, taip į jas įsibrovęs, iš rankinės pagrobė svetimą, nukentėjusiajai V. B. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „Nokia 206 Asha“, 57,92 eurų (200 Lt) vertės, piginę, kurioje buvo 1,74 eurų (6 Lt), auksinis žiedas 72,41 eurų (250 Lt) vertės, auksinis žiedas 43,44 eurų (150 Lt) vertės, AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė, kuri neturi vertės, iš viso turto už 175,51 eurų (606 Lt).

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Taip pat A. G. nuteistas už tai, kad 2014-04-13 nuo 11.30 val. iki 13 val., Šnipiškių g. 1, Vilniuje, Šv. Rapolo bažnyčioje, pagrobdamas nukentėjusiajai V. B. priklausančią rankinę su pinigine, neteisėtai įgijo joje buvusią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę VISA Electron Nr. 4483081024076547, išduotą nukentėjusiosios vardu, ir laikė ją su savimi iki 2014-04-13 12.44 val.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d.

Taip pat A. G. nuteistas už tai, kad 2014-04-13 12.44 val., Sodų g. 22, Vilniuje, AB „SEB“ banko bankomate, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone - išduota nukentėjusiosios V. B. vardu AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele VISA Electron Nr. 4483081024076547, įdėdamas ją į bankomatą bei surinkdamas PIN kodą.

A. G. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, neteisėtai panaudodamas svetimą mokėjimo priemonę - nukentėjusiosios V. B. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. 4483081024076547, surinkdamas PIN kodą, pasikėsino savo naudai įgyti nukentėjusiajai priklausančius 144,81 eurų (500 Lt), tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes PIN kodas buvo neteisingas.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 3 d.

Taip pat A. G. nuteistas už tai, kad 2014-04-18, laikotarpiu nuo 8 val. iki 13.30 val., Didlaukio g. 49, Vilniuje, Vilniaus kolegijos pastate, užėjęs į tarnybinį kabinetą Nr. 208, taip įsibrovęs į patalpą, iš spintelės pagrobė svetimą, nukentėjusiajai R. K. priklausantį turtą – rankinę, 49,24 eurų (170 Lt) vertės, kurioje buvo mobilaus ryšio telefonas „Samsung B2710“, 72,41 eurų (250 Lt) vertės, su Omnitel SIM kortele, neturinčia vertės, piniginę, 23,17 eurų (80 Lt) vertės, kurioje buvo 1,74 eurų (6 Lt), SEB banko mokėjimo kortelė, 8,69 eurų (30 Lt) vertės, USB atmintinė, 11,58 eurų (40 Lt) vertės, raktų ryšulys su automobilio raktu, 72,41 eurų (250 Lt) vertės, ir pultelis, 14,48 eurų (50 Lt) vertės, automobilio dokumentai, neturintys vertės, iš viso turto už 195,78 eurų (676 Lt).

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nuosprendį, taikyti nuteistojo A. G. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir pirmos instancijos teismo jam paskirtą, 1 metų ir 8 mėnesių, laisvės atėmimo bausmę - atidėti. Nuteistasis nurodo, jog teismas nepagrįstai netaikė jam Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatų, t. y. skirdamas 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu bausmę ir neatidėdamas bausmės vykdymo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Apeliantas nurodo, jog yra sukūręs šeimą, su sutuoktine I. G. augina mažametį vaiką - sūnų K. G., jį su šeima bei motina T. G., kuri gyvena kartu, sieja tamprūs ir tvirti šeimyniniai bei socialiniai ryšiai, taip pat nurodoma, jog nuo vaikystės turi pastovią nuolatinę gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Skunde nurodoma, jog apeliantas anksčiau dirbo UAB "duomenys neskelbtini" statybose pagalbiniu darbininku, o nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. liepos 23 d., pagal 2015 m. balandžio 22 d. pasirašytą trišalę sutartį mokosi pagal suvirintojo elektra mokymo programą, o įgijęs specialybę - nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. – apeliantas bus įdarbintas pastoviam darbui suvirintoju UAB „duomenys neskelbtini". Pasak apelianto baudžiamojo įstatymo nuostatos nedraudžia apeliantui atidėti paskirtos bausmės vykdymo, nes Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje jis buvo gydytas jau nuo 2000-11-06 iki 2000-11-15 (diagnozė: priklausomybė nuo opiatų, abstinencijos būklė), Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą įrašytas nuo 2004-08-30 (diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas). Apeliantas pažymi, kad nuo 2015 m. sausio 15 d. savanoriškai ir savarankiškai dalyvauja farmakoterapijoje (gydyme) metadonu, mokosi specialybės, gydosi nuo narkomanijos, jokių teisės pažeidimų - nuo 2015-01-15 iki dabar – nepadarė. Apeliantas nurodo ir tai, kad pakeitė savo gyvenimo prioritetus ir negrįši į buvusį savo gyvenimą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apygardos teismas iš esmės sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais.

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde, neginčydamas kaltės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme bei jų kvalifikacijos, prašo taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti. Nors nuteistasis A. G. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

Skiriant nuteistajam A. G. bausmę, įvertinta tai, kad buvo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamojo nusižengimo bei kitos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų tikslų. Taipogi pirmos instancijos teismas atsižvelgė, kad A. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl to gailisi ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę A. G., apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, į tai, kad praeityje jis teistas 16 kartų, tame tarpe ir už analogiškų nusikaltimų padarymą. Pastebėtina, jog nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais jau buvo skirtos švelnesnės, laisvės apribojimo bausmės, tačiau nepaisant to, jis nepateisino lūkesčių, kad jo elgesys gali pozityviai keistis ir toliau darė tame tarpe ir analogiškus nusikaltimus. Be to, apylinkės teismas skirdamas bausmę atsižvelgė ir į tai, kad A. G. vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „duomenys neskelbtini” pagalbiniu darbininku, turi mažametį vaiką, gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2000-11-06 iki 2000-11-15, diagnozė: priklausomybė nuo opiatų, abstinencijos būklė, nuo 2004-08-30 įrašytas į priežiūros grupę Vilniaus priklausomybės ligų centre, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, nuo 2015-01-15 dalyvauja farmakoterapijos metadonu, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre neįgydė. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. G. laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Su tokia apylinkės teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.

Nuteistasis A. G. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį prašymą vertina kritiškai ir jis yra netenkintinas.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.

Tuo tarpu svarstant taikymo LR BK 75 str. instituto galimybes nuteistojo A. G. atžvilgiu, negalima neatsižvelgti į tai, kad A. G. praeityje teistas net 16 kartų, tame tarpe ir analogiškus nusikaltimus, nusikaltimai daromi sistemingai, yra tyčiniai. Kaip jau buvo minėta, nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais jau buvo taikomos švelnesnės, laisvės apribojimo bausmės, vis tik iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė, kas rodo, jog jis nepateisina lūkesčių, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų bei visuomenėje priimtų normų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis A. G. išėjęs iš laisvės atėmimo vietos, praėjus trumpam laiko tarpui, vėl ėmė daryti naujus nusikaltimus, kas duoda pagrindo teigti, jog pritaikius BK 75 str. nuostatas ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bausmės tikslai nebus pasiekti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos ir nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Vis tik iš bylos duomenų, nuteistojo asmenybės matyti, kad kitokiais būdais nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir vertina teigiamai tai, kad apeliantas yra sukūręs šeimą, su sutuoktine I. G. augina mažametį vaiką, jį su šeima bei motina T. G., kuri gyvena kartu, sieja tamprūs ir tvirti šeimyniniai bei socialiniai ryšiai, turi pastovią nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi bus įdarbintas pastoviam darbui, tačiau pažymi, kad tai nepakankamas pagrindas švelninti tinkamai individualizuotą bausmę, juolab, kad šeimyninės aplinkybės jo nesustabdė ir neužkirto kelio nusikalsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas įvykdytas teisės pažeidimas yra susijęs su tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimu, visuomenės interesų pažeidimu, už kurį nusikaltęs asmuo turi būti teisingai ir pagrįstai nubaustas pagal galiojančias teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė, paskirta bausmė teisinga, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Stasys PunysTeisėjai (parašai) Regina PocienėAinora Kornelija- MacevičienėNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkas Stasys Punys