Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-01-23 · Civilinė byla Nr. 2A-52-467/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-23
Bylos Nr.
2A-52-467/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Virginija Volskienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
J. L., N. L.
Atsakovas
R. P.
Civilinė byla Nr.2A-52/2008Procesinio sprendimo kategorijos 44.; 121.15.; 121.18.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės, Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Gražinai Glavackaitei,dalyvaujant ieškovams J. L., N. L.,atsakovui R. P.,atsakovo atstovui adv. Jonui Korsakui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. L. ir N. L. ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai J. L. ir N. L. 2006-10-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė priteisti iš atsakovo R. P. 5577,93 Lt turtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai ir atsakovas yra žemės sklypų Sodų bendrijoje „Pavasaris 3“, (duomenys neskelbtini), kaimynai. Atsakovas, 2006-06-10 naikindamas šaltalankius, dyzelinu apipurškė ieškovų sklypo dalyje, besiribojančioje su atsakovo sklypu, augančius vaismedžius, krūmus, gėles bei veją, kurie vėliau pagelto ir nuvyto, veja išdžiūvo. Šią aplinkybę patvirtina 2006-08-01 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ekspertizės aktu buvo nustatyta, kad ant pateiktų tirti vaismedžių šakų, paimtų iš ieškovų sodo, buvo dyzelino pėdsakų, o pateiktos tirti naikinto šaltalankio kamieno dalys buvo sumirkusios dyzelinu. Tokiu būdu ant vaismedžių šakų buvęs naftos produktas buvo tos pačios rūšies kaip ir naftos produktas, kuriuo sumirkusios atsakovo naikinto šaltalankio kamieno dalys. Apipurkšti dyzelinu ieškovų sodo sklype esantys augalai buvo sunaikinti. Tokiu būdu atsakovas savo veiksmais ieškovams padarė materialinę žalą, kuri pagal vidutines sunaikintų augalų ir želdinių rinkos kainas yra 4915 Lt. Be to ieškovai turėjo 662,93 Lt išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu: išlaidų už atliktą ekspertizę, faktinių aplinkybių konstatavimą ir kurą. Atsakovas yra kaltas dėl ieškovams padarytos žalos, todėl privalo visiškai ją atlyginti (CK 6.263 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas R. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šaltalankius nupjovė, likusiuose kamienuose išgręžė skyles ir į jas pripylė dyzelinio kuro, o ieškovų sklype jokių augalų nepurškė. Ekspertizės išvados byloje nepripažintinos įrodymu, kadangi nėra aišku, kokie ir iš kur paimti pavyzdžiai buvo pateikti ekspertizei. Be to ieškovai netinkamai nustatė žalos dydį, kadangi ieškovų nurodyti augalai buvo tik pažeisti, o ne visiškai sunaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo R. P. ieškovams J. L. ir N. L. solidariai 3822,91 Lt žalos ir 1490,51 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinio netenkino. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs ieškovų, atsakovo ir jo šeimos narių (liudytojų) parodymus, kurie buvo ir prieštaringi (liudytojo A. J. parodymai), įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų parodymus, ekspertizės aktą ir kitus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškovai įrodė teismui, kad jų sodui buvo padaryta žala 2006-06-10, apšlakstant jų 3 slyvas, 2 vyšnias, 2 agrastų krūmus, 1 serbentų krūmą ir 45 kv.m žalios vejos dyzelinu. Medžiai, krūmai ir žalia veja nudžiuvo, t.y. ieškovai neteko turto. Žala padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais, nes dyzelinas naudojamas ne augalų tręšimui, o jų naikinimui. Teismui nekilo abejonių, kad atsakovui elgiantis atidžiai, rūpestingai, protingai ir sąžiningai, jis turėjo ir galėjo išvengti žalos padarymo. Teismas konstatavo, kad pagal byloje esančius įrodymus atsakovo neteisėti veiksmai laikytini priežastimi, sukėlusia žalos atsiradimą ieškovams - vaismedžių, vaiskrūmių ir žalios vejos netekimą. Teismas sumažino tiesioginės žalos dydį 1575 Lt, kadangi nelaikė įrodytu reikalavimo, jog buvo padaryta žala 21 vienetui daugiamečių gėlių. Be tiesioginių nuostolių į nuostolius teismas įskaičiavo protingas išlaidas, susijusias su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.) – už cheminę ekspertizę ir antstolio veiksmus. Teismas taip pat laikė, kad ieškovai nepagrindė savo reikalavimo priteisti kuro išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. P. prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai, pasiremdamas tik Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie žemiausią 2006 metų birželio 8, 10 ir 16 dienomis buvusią temperatūrą, atmetė jo argumentą, jog ieškovų sodo medžiai ir krūmai galėjo nušalti žiemą ar pavasarį, prasidėjus augalų vegetacijai, nes atsakovas savo argumentams patvirtinti rodė mokslinę literatūrą, kurią apžiūrėti teismas atsisakė. Byloje nėra nustatyta, ar ieškovų sodo medžiai, krūmai, dalis žemės buvo paveikti medžiaga, kuri sukėlė jų išdžiūvimą. Ieškovai patys patvirtino, kad nenustatinėjo augalų išdžiūvimo priežasčių, nesikreipė dėl to į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą. Teismas išvadą, kad ieškovų sodo augalai buvo paveikti medžiaga, kuri sukėlė jų išdžiūvimą, padarė, įvertinęs ieškovo prašymą policijai, šalių paaiškinimus tyrėjai O.Semionovai, šios tyrėjos tarnybinį pranešimą, teikimą, jos ir kito policijos pareigūno K.Kondratovič parodymus teisme. Tačiau O.Semionovos ir K.Kondratovič parodymais teismas apskritai negalėjo remtis, nes teismas juos išsikvietė liudyti savo iniciatyva ir apklausė atsakovui nedalyvaujant. Be to O.Semionovos parodymai prieštarauja jos pačios surašytiems dokumentams, atliekant ieškovo prašymu įvykio tyrimą. Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos cheminės ekspertizės išvados byloje kaip įrodymas negali būti pripažintos, kadangi ieškovas ekspertizę darė savo iniciatyva, o ne paskyrus teismui, taip pat pavyzdžius ekspertizei pateikė, nesilaikydamas Lietuvos teismo ekspertizės centro nuostatų, neįformindamas pagal CPK. Antstolio fotonuotraukose nesimato jokių požymių, kad ieškovų sodo medžiai, krūmai ir dalis žemės būtų paveikti dyzelinu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šalys pripažino, jog atsakovas 2006-06-10 pjovė šaltalankius ir lašino į juos dyzeliną, kadangi atsakovas, jo sutuoktinė ir dukra teisme nurodė, kad šiuos darbus atsakovas padarė savaitę ar daugiau prieš 2006-06-10, o ieškovas paaiškino, kad 2006-06-16 atvykęs į sodą pastebėjo, jog kaimynas naikino šaltalankius. Teismo išvada, jog liudytojo A. J. teiginius, kad jis nesuprato lietuviškai, paneigia Vilniaus pedagoginio universiteto pažymėjimas apie jo studijas šiame universitete, yra nepagrįsta, kadangi studijos universitete neįrodo lietuvių kalbos gero žinojimo, be to pažymoje nurodyta, kad jis buvo pašalintas iš universiteto už nepažangumą. Ieškovų paaiškinimuose ir liudytojų parodymuose yra esminių prieštaravimų (ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ji matė, kaip atsakovas šlakstė jų sodo medžius, tačiau ieškovas dublike teigia, kad apie neteisėtus atsakovo veiksmus ieškovei pranešė kaimynas ir pan.), todėl atsakovo neteisėti veiksmai byloje apskritai neįrodyti, o priežastinio ryšio net ir būti negali. Teismas neteisingai paskaičiavo žalos dydį ir bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, šališkai ir nepagrįstai vertino bylos aplinkybes ir įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas atsakovui tinkamai nepranešė apie teismo posėdžio laiką ir vietą, kuo pažeidė jo teisę į tinkamą procesą, bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, o tai pripažintina kaip sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai J. L. ir N. L. prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad šaukimai į 2007-10-03 teismo posėdį buvo siųsti atsakovo atstovui jo nurodytos darbo vietos adresu. Atsakovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl eilinės jo ligos buvo pateiktas tik prasidėjus 2007-10-03 teismo posėdžiui, todėl darytina išvada, kad atsakovui ir jo atstovui buvo pranešta apie teismo posėdį. Aplinkybė, kad ekspertizę atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras, o ne Vilniaus visuomenės sveikatos centras, nepaneigia ekspertizės išvadų bei fakto, kad dėl privačioje teritorijoje augančių vaismedžių tyrimo pavyzdžius paimti turėjo patys ieškovai ir patys kreiptis dėl ekspertizės. Apelianto motyvas dėl augalų galimo nušalimo žiemą neparemtas jokiais įrodymais. Tai, kad augalai buvo paveikti medžiaga, kuri sukėlė jų išdžiūvimą, yra nustatyta ekspertizės aktu. Teismas nepažeidė šalių rungimosi principo, į posėdį iškviesdamas ir apklausdamas policijos pareigūnus O.Semionovą ir K.Kondratovič, kadangi ieškovai prašė teismo išreikalauti iš policijos įvykio tyrimo medžiagą. Dėl neaiškumų pateiktoje medžiagoje, teismas nutarė apklausti policijos pareigūnus teismo posėdyje. Ekspertizės akte esantis prieštaravimas, atsiradęs galimai dėl eksperto neteisingai įvardintos medienos gabaliukų paėmimo vietos, nepaneigia fakto, kad ekspertizei buvo pateiktos būtent atsakovo naikintų šaltalankių dalys. Pats atsakovas pripažino, kad jis šaltalankius nupjovė, likusiuose jų kamienuose išgręžė skyles, į kurias pripylė dyzelino. Šių šaltalankių kamienai ir buvo pateikti ekspertizei. Teismas pagrįstai pripažino, kad ekspertizės aktas atitinka įstatyme numatytos eksperto išvados, kaip įrodinėjimo priemonės, formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Apeliantas remiasi faktinių aplinkybių konstatavimo nuotraukomis, kuriose matosi medžiai su lapais, tačiau pačiame protokole nurodyta, kad šie augalai yra pažeisti. Po metų darytose nuotraukose augalai yra visai be lapų. Skunde iškeliamos versijos dėl galimai piltų chemikalų į lauko tualetą, ar būtina sąlyga, patvirtinanti dyzelino poveikį – naftos produktams būdingos violetinės spalvos dėmės, yra visiškai naujos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Be to tai tik atsakovo samprotavimai, neparemti jokiais įrodymais. Teismas pagrįstai atsakovo liudytojų (žmonos, dukros ir A. J.) parodymus vertino kritiškai, kadangi jie yra prieštaringi. Išlaidos už cheminę ekspertizę ir antstolio veiksmus yra susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, o ne su bylos nagrinėjimu CPK 88 straipsnio prasme. Apeliantas pakartotinai kelia klausimą dėl teisėjo šališkumo, tačiau apeliaciniame skunde nurodytais motyvais šis klausimas buvo sprendžiamas kelis kartus ir buvo pripažinta, kad nėra teisinio pagrindo nušalinimui. Liudytojas A. J., posėdžio metu duodamas parodymus, puikiai kalbėjo lietuviškai. Vertėjo būtinybė atsirado tik po liudytojo apklausos, kurios metu duoti parodymai pačiam atsakovui buvo nenaudingi.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovai – prašė atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti apelianto pateikti nauji įrodymai – 2008-01-13 daryta fotonuotrauka ir žemės ūkio mokslų kandidato Edvardo Armolaičio straipsnis „Slyvų auginimas“ iš žurnalo „Mūsų sodai“.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo R. P. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti.

Apeliaciniu skundu atsakovas įrodinėja, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas atsakovui tinkamai nepranešė apie teismo posėdžio laiką ir vietą, kuo pažeidė jo teisę į tinkamą procesą, bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Bylos duomenys tvirtina, kad šaukimai į 2007-10-03 teismo posėdį atsakovui ir jo atstovui buvo išsiųsti ir 2007-09-25 įteikti ne pačiam adresatui, bet R. G. (b.l. 140, 141, t.1). Duomenų, kad minėtas asmuo šaukimų neperdavė adresatams, byloje nėra. Atvirkščiai, byloje yra atsakovo R. P. 2007-10-02 prašymas (b.l. 138, t.1), iš kurio matyti, jog apie teismo posėdį, paskirtą 2007-10-03, jam yra žinoma – atsakovas prašo šį posėdį atidėti dėl jo ligos ir prideda nedarbingumo pažymėjimą (b.l. 139, t.1). Teismas netenkino atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, pripažinęs, kad neatvykimo į teismo posėdį priežastis, nėra svarbi (b.l. 147, t.1). Tokiu būdu apelianto teiginys, kad byla buvo išnagrinėta jam tinkamai nepranešus apie teismo posėdžio laiką ir vietą, yra absoliučiai nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas ir jo teiginys, kad, bylą išnagrinėjus atsakovui nedalyvaujant, buvo pažeista jo teisė į tinkamą procesą, kadangi pagal CPK 246 straipsnio nuostatas neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikoma svarbia priežastimi. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymu dėl jo ligos buvo atidėjęs ne vieną teismo posėdį. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog nagrinėjamu atveju yra konstatuotinas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kuriais jis grindžia teisėjo V.Ambrulevičiaus, nagrinėjusio bylą pirmosios instancijos teisme, šališkumą. Apeliantas savo argumentus motyvuoja iš esmės tuo, jog teisėjas byloje kliudė atsakovui teikti į bylą įrodymus (nekvietė į teismo posėdį liudytojo J.Č., nesiaiškino, ar liudytojas A. J. supranta lietuvių kalbą), vienasmeniškai nutarė kviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytojais policijos pareigūnus, kurie atliko įvykio tyrimą, netinkamai įvertino įrodymus, padarydamas išvadas tik ieškovų naudai. Tačiau tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti, kadangi, sutinkamai su CPK 185 straipsnio nuostatomis, teismui pateiktų įrodymų vertinimas ir nustatytų bylos aplinkybių konstatavimas yra teismo pareiga. Teismas įvertina įrodymus ir pripažįsta nustatytomis aplinkybes pagal savo vidinį įsitikinimą, paremtą tinkamu bylos aplinkybių ištyrimu. Nagrinėjamos bylos aplinkybės yra sudėtingos, šalys aplinkybes iš esmės įrodinėja visomis CPK 176-177 straipsniuose numatytomis įrodinėjimo priemonėmis – žodiniais paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, eksperto išvada, liudytojų parodymais ir t.t., kurie tarpusavyje turi tam tikrų prieštaravimų. Taigi, teismas (teisėjas) padarė išvadas apie bylos faktinių aplinkybių įrodytumą ar neįrodytumą iš prieštaringų įrodomųjų duomenų, tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, esant sudėtingoms bylos aplinkybėms. Todėl, nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai iš šalių, o teismo padarytos išvados gali būti vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia bylą nagrinėjusios teisėjo šališkumo, jeigu nėra pakankamų duomenų dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi ar dar kitokių aplinkybių, kurios keltų pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Būtent tokių duomenų ar CPK 65-66 straipsniuose numatytų pagrindų teisėjui nušalinti atsakovas nenurodė. Todėl, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad teismas (teisėjas) išnagrinėtoje byloje buvo šališkas.

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kad būtų išieškota iš pažeidusio teisę asmens jiems padaryta turtinė žala ir jie būtų grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu žala jiems nebūtų padaryta. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas tokį ieškinį, konstatavo, jog įstatyme yra įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tačiau atsakovas šią savo pareigą pažeidė, todėl privalo visiškai atlyginti žalą, padarytą ieškovų turtui (CK 6.263 str.). Teismas laikė, jog ieškovai įrodė visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, atsakovo kaltę ir žalą (CPK 178 str.). Atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka, tačiau apeliacinio skundo motyvai ir argumentai nepaneigia teismo padarytos išvados pagrįstumo.

Kaip tvirtina bylos duomenys, apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas (teisėjas) byloje kliudė atsakovui teikti į bylą įrodymus, vienas iš kurių yra liudytojo J.Č. parodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad minimas liudytojas buvo kviečiamas į teismo posėdį tiek ieškovų, tiek atsakovo prašymu, tačiau jis atsisakė priimti teismo šaukimą ir atvykti į teismo posėdį. Todėl apeliantas yra neteisus, tvirtindamas, jog šiam liudytojui teismas šaukimo apskritai nesiuntė.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, iškvietęs ir apklausęs teismo posėdyje liudytojais policijos pareigūnus O.Semionovą ir K.Kondratovič, pažeidė šalių rungimosi principą. Kaip tvirtina bylos duomenys, išreikalauti tyrimo medžiagą iš Vilniaus r. Paberžės nuovados, prašė tiek ieškovai (patikslintuose ieškiniuose), tiek atsakovas (atsiliepime į patikslintą ieškinį). Nustatęs, kad yra neaiškumų pateiktoje policijos medžiagoje, teismas nutarė apklausti liudytojais tyrimą atlikusius pareigūnus. Šie liudytojai O.Semionova ir K.Kondratovič buvo apklausti 2007-10-03 teismo posėdyje atsakovui nedalyvaujant, kadangi jis į posėdį neatvyko dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis. CPK nuostatos įpareigoja teismą išsiaiškinti ginčo esmę, rūpintis, kad būtų išsamiai ir visapusiškai nustatytos bylos aplinkybės, užtikrintas tinkamas bylos išnagrinėjimas, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas savo iniciatyva rinko įrodymus ar pažeidė šalių rungimosi principą.

Pagrindinės įrodymų ir įrodinėjimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176-185 straipsniuose. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus bei jų pakankamumą vienokioms ar kitokioms teisinėms išvadoms daryti, privalo vadovautis šiuose straipsniuose suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999, kat. 32; 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004, kat. 2.4.3.7; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, kat. 114.11; 121.21; 128.2 ir kt.). Taigi, teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis reikalauja, kad teismas pateikiamą įrodymų vertinimą grįstų savo vidiniu įsitikinimu, visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Šios įrodymų vertinimo taisyklės nustato teismo pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Tai reiškia, kad vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas J. L. ir N. L. ieškinį, sprendime pakankamai argumentuotai pateikė visų įrodymų analizę ir vertinimą. Atsakovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jos nenuneigė ir nenurodė teisinių pagrindų panaikinti sprendimą dėl netinkamo įrodymų vertinimo.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas išvadą, jog ieškovų sodo augalai buvo paveikti medžiaga, kuri sukėlė jų išdžiūvimą, padarė, įvertinęs ieškovo prašymą policijai, šalių paaiškinimus tyrėjai O.Semionovai, šios tyrėjos tarnybinį pranešimą, teikimą, jos ir kito policijos pareigūno K.Kondratovič parodymus teisme. Tačiau O.Semionovos ir K.Kondratovič parodymais teismas apskritai negalėjo remtis, nes O.Semionovos parodymai prieštarauja jos pačios surašytiems dokumentams, atliekant ieškovo prašymu įvykio tyrimą. Sutikti su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi liudytoja O.Semionova teismo posėdyje patvirtino, jog N. L. minėjo, kad pati matė kaip kaimynas purškė medelius dyzelinu. Tai, kad tokie N. L. parodymai nebuvo užfiksuoti tyrimo dokumentuose, nepaneigia paties fakto, jog N. L. nurodytas aplinkybes akivaizdžiai matė. Juo labiau, kad policijos tyrimo metu N. L. nebuvo apklausta (buvo apklaustas tik J. L.), todėl ir jos tokie parodymai negalėjo būti užfiksuoti. Netikėti ieškovės N. L. paaiškinimais nėra pagrindo, nes jie yra nuoseklūs, vienodi, iš dalies patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais, tame skaičiuje ir rašytiniais įrodymais.

Apeliantas skunde nurodo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos cheminės ekspertizės išvados byloje kaip įrodymas negali būti pripažintos, kadangi ieškovas ekspertizę darė savo iniciatyva, o ne paskyrus teismui, taip pat pavyzdžius ekspertizei pateikė, nesilaikydamas Lietuvos teismo ekspertizės centro nuostatų, neįformindamas pagal CPK. Tačiau tokie apelianto argumentai negali būti laikomi pagrįstais, kadangi atsakovas remiasi Lietuvos teisingumo ministro 2003-05-26 įsakymu Nr.159 patvirtintų Ekspertizių atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų punktais, reglamentuojančiais ekspertizės atlikimą, kada ją paskiria teismas. Tačiau nagrinėjamu atveju ekspertizė buvo atlikta remiantis minėtų Nuostatų V skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis ekspertizių, neturinčių teismo ekspertizės statuso, atlikimą, apie ką yra nurodyta ir pačiame ekspertizės akte. Šios nuostatos nebuvo pažeistos.

Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymu nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio įstatymo prasme prie įrodymų priskirtinos ir ieškovų pateiktos Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos cheminės ekspertizės išvados, pirmosios instancijos teismo įvertintos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 str.). Todėl apeliantas, remdamasis vien tuo, kad nebuvo kreiptasi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą ir nebuvo pateikta šio centro išvada, visiškai nepagrįstai nurodo, kad byloje nėra nustatyta, jog ieškovams priklausantys augalai buvo paveikti medžiaga, kuri sukėlė jų išdžiūvimą. Kaip jau minėta, byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos cheminės ekspertizės išvados tvirtina, kad ant pateiktų tyrimui ieškovų vaismedžių šakų yra dyzelino pėdsakų, kuris rastas ir ant pateiktų šaltalankių kamieno dalių. Kad šaltalankių naikinimui naudojo dyzeliną, pripažino ir pats atsakovas, kad pavyzdžius tyrimui iš privačioj teritorijoj augančių vaismedžių turėjo pateikti ieškovai, patvirtina policijos tyrimo medžiaga, kad ieškovų sode augantys augalai buvo pažeisti tvirtina antstolio G.Badikonio 2006-08-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, fotonuotraukos ir t.t.. Neigiamas dyzelino poveikis augalams yra konstatuotas Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto 2007-01-31 rašte.

Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi prieštaravimu, esančiu ekspertizės akte – kad J. L. ekspertizei pateikė du apvalios medienos gabaliukus, išpjautas medžio kamieno dalis su išgręžtomis skylutėmis, kuriuos jis paėmė iš kaimyno sodo, ir teismo posėdyje J. L. paaiškinimuose – kad mėginius ekspertizei jis paėmė iš tos vietos, kur kaimynas naikino šaltalankius. Tačiau šis prieštaravimas nėra esminis ir atsirado galimai dėl eksperto netiksliai įvardintos medienos gabaliukų paėmimo vietos, todėl jis nėra reikšmingas, kadangi pats atsakovas pripažino, kad būtent jis nupjovė šaltalankius, likusiuose jų kamienuose išgręžė skyles, į kurias pripylė dyzelino. Taigi nėra abejonių, kad šių šaltalankių kamienų pavyzdžiai (kamieno dalis su išgręžtomis skylutėmis) ir buvo pateikti ekspertizei, o kiti pavyzdžiai – iš ieškovų sodo.

Apelianto teiginiai apie tai, kad galimai dėl pačių ieškovų piltų chemikalų į lauko tualetą, nudžiūvo jų sode augę augalai, arba, kad būtina sąlyga, patvirtinanti dyzelino poveikį – naftos produktams būdingos violetinės spalvos dėmės, nebuvo nustatyta, yra naujos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl jomis negali būti grindžiamas ir apeliacinis skundas (CPK 306 str. 2 d.). Dėl to teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir plačiau nepasisako.

Atsakovas skunde, nesutikdamas su teismo išvada, kad jis būtent 2006-06-10 šalia savo sodo teritorijos pjovė šaltalankius ir naikino juos, lašindamas į kamienus dyzeliną, remiasi liudytojų J. P. ir L. P. parodymais, kurios teigė, kad šaltalankiai buvo naikinami ne teismo nurodytą dieną, o savaitę ar daugiau prieš 2006-06-10, o taip pat liudytojo A. J. parodymais, kuris nurodė, jog atsakovas šaltalankius naikino dvi savaitės po 2006-06-10. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų J. P. ir L. P. parodymus vertino kritiškai, kadangi jos yra atsakovo šeimos nariai (sutuoktinė ir dukra), todėl jų suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdus. Liudytojo A. J. parodymai taip pat teisingai įvertinti kritiškai dėl jų prieštaringumo kitiems byloje esantiems įrodymams, kurie pakankamai patvirtino, kad 2006-06-10 atsakovas naikino šaltalankius. Pažymėtina, kad apeliantas be pagrindo apeliuoja į liudytojo A. J. lietuvių kalbos nemokėjimą, nes, kaip tvirtina bylos duomenys, šis liudytojas posėdžio metu parodymus davė lietuvių kalba ir neišreiškė pageidavimo, kad, jį apklausiant, dalyvautų vertėjas (CPK 11 str.).

Atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikta ir kolegijos posėdyje ištirta 2008-01-13 fotonuotrauka, iliustruojanti ieškovų sode augančių vaismedžių aukštį, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuoto fakto, kad atsakovas dyzelinu sužalojo ieškovų sode augančius augalus, nes tam nebuvo būtina purkšti pačias medžių viršūnes.

Apeliantas, kaip ir pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliaciniame skunde kalba apie ieškovams priklausančių augalų galimą nušalimą žiemą arba pavasarį, prasidėjus augalų vegetacijai. Šiam savo teiginiui pagrįsti pirmosios instancijos teisme atsakovas nepateikė iš esmės jokių įrodymų (tik savo samprotavimus), o apeliacinės instancijos teismui pateikė žemės ūkio mokslų kandidato Edvardo Armolaičio straipsnį „Slyvų auginimas“ iš žurnalo „Mūsų sodai“. Tačiau pateiktas mokslininko straipsnis, kuriame kalbama apie tai, kad „vaismedžiai apšąla itin šaltomis žiemomis“, nors „kartais pavasarį sulapoja ar net pražysta“, nepaneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad tik po atsakovo neteisėtų veiksmų, panaudojant dyzeliną, atsirado neigiamos pasekmės ieškovų sodo augalams, tame skaičiuje ir slyvoms. Byloje esanti 2007-01-04 Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažyma Nr.(8.12)-B8-32 tvirtina, jog dėl buvusios oro temperatūros laikotarpyje nuo 2006-06-10 iki 2006-06-16 augalai sušalti negalėjo. Apelianto samprotavimai, remiantis Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006-12-28 pažyma Nr.46/183-12/06, kad oro temperatūra mažėja, todėl 2006 m. gegužės-birželio mėn. galėjo būti šalnos, nėra pagrįsti įrodymais ir vertintini tik kaip prielaidos, kuriomis negali būti grindžiamos teismo sprendimo išvados.

Pirmosios instancijos teismo konstatuotas ieškovams padarytų nuostolių (žalos) dydis yra nustatytas tinkamai ir teisingai, kadangi pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala laikoma ne tik asmens turto netekimas, bet ir jo sužalojimas. Turto sužalojimas, jeigu jo pataisymui ir atnaujinimui būtinos didelės išlaidos, prilyginama turto sunaikinimui, nors fiziškai tas turtas ir nėra visiškai sunykęs. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovų augalai, nors ir nebuvo fiziškai sunaikinti (fiziškai nesunyko), tačiau yra sunaikinti, nes jų pataisymas ar atnaujinimas yra neįmanomas (net ir praėjus metams po dyzelino poveikio sužaloti augalai neatsigavo).

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad teismo priteistos išlaidos už atliktą cheminę ekspertizę ir antstolio atliktus veiksmus priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, kurias reglamentuoja CPK 88 straipsnis. Nurodytos išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės nustatymu ir žalos įvertinimu (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo priteistos iš atsakovo.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo motyvai nėra juridiškai reikšmingi ir neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai įvertino šalių pateiktus įrodymus, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas nuo šios praktikos nukrypo.

Vadovaujantis CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų priteisimą, ieškovo J. L. naudai iš atsakovo R. P. priteistina dalis - 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (atsižvelgiant į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos patvirtintas rekomendacijas, bylos apimtį, į advokato darbo sąnaudas – surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą, nedalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovo J. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)) naudai 500 (penkis šimtus) litų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Virginija VolskienėAlgirdas Auruškevičius