- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-13
- Bylos Nr.
- 1-739-891/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-01264-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus: 1) 1994-01-05 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnį, 146 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį – 3 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 2) 1995-01-11 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 16 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 4 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo; 3) 1996-02-12 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 3 dalį – 4 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo; 4) 1997-04-16 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 271 straipsnio 4 dalį, 273 straipsnio 3 dalį – 5 metams laisvės atėmimo; 5) 1997-11-05 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – 5 metams laisvės atėmimo; 6) 2002-09-18 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį – 7 metams laisvės atėmimo, 2006-10-26 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2 metais 3 mėnesiais 18 dienų prieš terminą; 7) 2012-09-26 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. S. 2012 m. gegužės 19 d. apie 13.30 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), į kurį pateko duris atrakindamas O. V. duotais raktais, pagrobė du didelius kilimus, po 200 Lt už vieną, kilimą – palasą 100 Lt vertės, šaldytuvą 700 Lt vertės, viryklę 1100 Lt vertės, 4 televizorius, po 500 Lt už vieną, kompiuterio monitorių 100 Lt vertės, vaizdo grotuvą 20 Lt vertės, siuvimo mašiną „Veretas“ 100 Lt vertės, plaunantį siurblį 150 Lt vertės, DVD grotuvą 200 Lt vertės, muzikinį centrą 200 Lt vertės, elektrinį virdulį 50 Lt vertės, priklausančius J. M., padarydamas pastarajai 5120 Lt materialinę žalą.
Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Jis nurodė, jog 2012 m. balandžio 15 d. grįžo iš Norvegijos, atvažiavo į Vilnių. Per bendrą pažįstamą, kurios vardo neprisimena, susipažino su liudytoja O. V., jai papasakojo, kad gyvena tai viešbutyje, tai pas draugą. Pastaroji jam pasiūlė pagyventi jos bute Rygos g. 30-7, Vilniuje, davė nuo buto raktus. Jis gyveno jos bute savaitę ar dvi. Pati Olga gyveno Pašilaičiuose pas uošvius. Ji ateidavo kiekvieną dieną, turbūt pažiūrėti ar jis gyvas, nes jie kiekvieną dieną su Olga vartojo narkotikus. Teko vartoti ir tame bute. Narkotikus jis pirko iš pinigų, uždirbtų Norvegijoje. Už buto nuomą jam nereikėjo mokėti, nieko neprašė, šiaip leido pagyventi. Jinai pasakojo, jog butą žada lyg parduoti, nori „Euroremontą“ daryti. Ji paprašė, kad jis padėtų tuos daiktus jai išvežti, kadangi o jis turėjo mašiną, nes daiktai nereikalingi. Jis turėjo buto raktą, naudojosi tuo butu ir jis jai išvežė kaltinime nurodytus daiktus, o pardavęs pasidalino su ja pinigus. Olga daiktų nenešė, bet jam leido ir jis jai davė 500-600 Lt. Jis manė, kad butas jos, nes ji taip sakė. Jis nežinojo, kad ne jos butas, nes ji raktus davė. Daiktus nešti padėjo J. J., D. G.. Pastarieji manė, kad iš jo buto daiktus neša, nemanė, kad vagia. Jie suprato, kad visi daiktai jo ir nekėlė klausimo. Daiktus jis pardavė per 3-4 dienas. Bute dar kažkas liko, parduoti daugiau nebuvo ko. Daiktus išnešė tuos, kuriuos galima parduoti, liko sekcija sena. Kodėl jos neišnešė, nes remontą daryti reikėjo, tiksliai nežino.
Nukentėjusiojo J. M. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog kaltinamąjį mato pirmą kartą. Butas Rygos g. 30-7, Vilniuje, priklauso jai. 2012 m. gegužės 16 d. jai paskambino, kad reikia pasirašyti dėl namo rekonstrukcijos. Jie nuėjo, pasirašė sutartį, dar žentui pasakė, kad gražiai apstatytas butas, net gaila parduoti. Parėjo namo, jiems skambino dėl karšto vandens skaitliuko pakeitimo, tai buvo trečiadienis, susitarė pirmadieniui. Pirmadienį ryte 9 val. ji atvažiavo į butą ir pamatė, kad kilimų nėra, virtuvėje plytos nėra, šaldytuvo nėra, indų nėra, net lygintuvą, viską paėmė ir palmę išvežė. Jie iškvietė policiją, paskui jiems pasakė, kad ten yra kamera. Kamera užfiksavo, kaip televizorius, kilimus nešė, mašinos numeris matosi, pagal tą numerį mašiną surado. Tame bute niekas negyveno, butas buvo uždarytas. Ji ten nei vienos dienos negyveno, tik nupirko ir apstatė. Raktus turėjo Olga ir ji. Ten gyveno Olga, bet neilgai, paskui jie juos pasiėmė gyventi pas save, pas ją trys vaikai, mažas vaikas. Olgos vartojant narkotikus ji nematė. Buto svetainėje buvo televizorius, virtuvėje ant šaldytuvo ir miegamajame buvo televizoriai. Po to jie nupirko naują televizorių ir ten nuvežė. Šaldytuvas vokiškas buvo, kurį ji pirko prieš 6 metus, plytą pirko prieš metus ir ji beveik nenaudota, nes niekas ten negyveno. Jai padaryta žalą, prašo priteisti 5120 Lt.
Liudytoja O. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog susipažino su V. S. per pažįstamą Mark, kurio pavardės nežino. Vaidas sakė, kad jam nėra kur nakvoti ir, kad porą dienų jis pagyvens. Vaidas su ja susitikti Rygos gatvėje buvo atvažiavęs ne vienas, su Audriumi ar Andriumi. Ji girdėjo kalbas apie auksą. Žinojo, kad Vaidas vagia auksą ir nepagalvojusi leido jam būti bute. Raktus ji paliko ir kitą dieną atvažiavo į tą butą. Kiekvieną dieną vaikščiojo pažiūrėti kas tame bute vyksta. Neatsimena kiek, gal savaitę Vaidas tame bute gyveno, bet ne dvi dienas. Kai močiutė ten nuvažiavo – pamatė, kad butas apvogtas. Anksčiau tame bute ji gyveno. 2012 m. balandžio mėnesį ten jau nebegyveno. Raktus ji turėjo. Žinojo, kad tas butas yra jos vyro močiutės. Ji davė raktus kaltinamajam nuo to buto ir susitarė, kad porą dienų jis ten pagyvens. Sutarties nepasirašė. Raktus turėjo atiduoti, bet dvi dienas jie nesusitiko, po to močiutė nuvažiavo ir pamatė. Ji nepamena kada tiksliai jam davė raktus. Močiutė nuvažiavo gegužės mėnesį ir pamatė, kad nėra daiktų. Nuo to laiko, kai davė raktus, praėjo gal savaitė, gal dvi savaitės. Ji niekam nesakė, kad jam leido ten pagyventi. Apie daiktus jie nekalbėjo. Kaltinamasis vienas ten gyveno. Ji kaltinamajam sakė, kad butas yra vyro močiutės. Ji nesakė kaltinamajam, kad nori butą parduoti, kad reikia daiktus iš jo išnešti. Jis neklausė, ar galima iš šito buto išnešti ir parduoti daiktus. Nuo to laiko, kai ji davė raktus nuo buto iki to laiko, kol močiutė rado, kad iš buto dingę daiktai, ji buvo atėjusi į tą butą, bute viskas buvo. Paskutinį kartą visus tuos daiktus ji matė maždaug 5 dienos iki to laiko, kai močiutė pamatė, kad daiktų nėra. Kai leido Vaidui bute pagyventi, ji tuomet vartojo narkotikus. Narkotikams pinigų jai duodavo mama. Narkotikus vartojo ir tame bute. Į butą ji ateidavo praktiškai kiekvieną dieną, paskui 5 dienas nėjau į butą, buvo namuose, „athadila“ nuo narkotikų poveikio. Ji, liudytoja, nematė, kad iš ten butų nešami daiktai. Kai ji ateidavo į butą, tame bute rasdavo kaltinamąjį vieną. Iš V. S. jokių pinigų ji nėra gavusi, nei už nuomą, nei kaip už komunalinius, nei už dingusius daiktus. Apie tai, kad leido Vaidui pagyventi šiame bute iš pradžių ji policijai nesakė, nes nenorėjo, kad paaiškėto, jog ji vartoja narkotikus. Liudytoja taip pat patvirtino, jog kiekviename kambaryje buvo televizoriai, buvo 4 televizoriai. Kada jie buvo pirkti, ji nežino, tačiau kai ji gyveno kartu su sugyventiniu, televizoriai jau buvo.
Liudytoja O. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad apie 8 metus gyveno adresu Rygos g. 30-7, Vilniuje, kartu su savo sugyventiniu D. P.. Šis butas priklauso sugyventinio močiutei J. M.. Ir ji, ir Dima turėjo raktus nuo šio buto. Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. pabaigos, tikslios datos nepamena, jie su Dima iš minėto buto išsikraustė ir gyveno Dimos mamos bute adresu Gabijos g. 75-4, Vilniuje, kartu su savo 3 vaikais, Dimos mama S. D., močiute J. M., R. D., Svetlanos vyru. Butas Rygos g. 30-7, Vilniuje, stovėjo nenaudojamas, už butą mokėjo Dimos močiutė. Šį butą aplankydavo maždaug porą kartų į savaitę, nes reikėjo palaistyti gėles. Pirmą kartą į šį butą ji atvedė pašalinius žmonės maždaug balandžio viduryje. Į butą atsivedė savo iš matymo pažįstamą vardu Markas, gyvenantį Taikos g. 26, buto numerio nepamena, butas 5 aukšte, bei jo draugą vardu Vaidas, su kurio Markas ją tą dieną ir supažindino. Minėtą dieną sėdėjo pas Marką namuose, ten pat buvo ir Vaidas. Jie atvažiavo į butą adresu Rygos g. 30-7, nes jai reikėjo jame persirengti. Ji persirengė ir jie išėjo. Šie nuvažiavo savo reikalais, o ji nuvažiavo namo adresu Gabijos g. 75-4, Vilniuje. Maždaug po poros dienų jai į mobilų telefoną Nr. 867744378 paskambino Vaidas ir pasakė, kad bus Vilniuje ir nori susitikti. Jie susitiko kitą dieną, tikslios datos nepamena, prie Rygos g. 30 namo, Vilniuje, dienos metu, tikslaus laiko nepamena. Kartu su Vaidu buvo vyriškis prisistatęs Andrius ar Audrius, tiksliau nepamena, jie buvo su bordinės spalvos automobiliu, markės bei numerio nežino. Pastarasis maždaug 35-36 metų amžiaus, maždaug 170 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo. Jie užėjo į butą Nr. 7 ir sėdėjo jame iki vakaro, po ko jie abu kažkur nuvažiavo, ji liko viena. Kol jie sėdėjo šie tarpusavyje kalbėjo apie kažkokį auksą ir galimybes auksą kam nors parduoti. Vaidas pasakojo kažką apie tai, kad šį auksą vogdavo ar tai iš butų ar tai iš ofisų kažkur užsienyje. Kiek suprato Vaidas ir Audrius ar Andrius išvažiavo paskambinus Markui. Netrukus vėl paskambino Vaidas ir pasiprašė pernakvoti šiame bute, ji sutiko ir šis greitai atvažiavo tuo pačiu automobiliu, bet vienas. Ji šį paliko bute, užrakino šį ir nuvažiavo namo adresu Gabijos g. 75-4, Vilniuje. Kitą dieną atvažiavo apie 9-9.30 val. ir atrakino butą, kartu su Vaidu išėjo iš buto, butą užrakino. Po to Vaidui palikinėjo raktus, nes kai jam reikėdavo išeiti jis turėjo užrakinti butą, nes negalėjo gi butą palikti atrakintą. Vaidas bute bendrai gyveno apie 2-3 savaites. Vaidui sakė, kad šis butas priklauso vyro močiutei. Daugiau jokių pašalinių žmonių į šį butą nebuvo atsivedusi. Kiek pamena Vaidas bute pradėjo gyventi maždaug balandžio pačioje pabaigoje (b. l. 86).
Liudytoja O. V. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Asmens parodymo atpažinti metu pagal jo nuotrauką, O. V. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 5 kaip Vaidą apie kurį pasakojo apklausos metu. Nuotraukoje Nr. 5 yra V. S. (b. l. 84)
Savo parodymus O. V. patvirtino akistatos su V. S. metu. Akistatos metu O. V. nurodė, jog (b. l. 111).
Liudytojas A. B. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog praeitais metais pervežė daiktus. To paprašė pažįstamas Daniilas. Daniilas paprašė padėti pervežti daiktus iš Justiniškių, Rygos ar tai Taikos gatvės. Sakė pažįstamas žmogus išvažiuoja į užsienį, nereikalingi daiktai, parduoda. Prašė padėti nuvežti į taborą. Jie susėdo į mašiną, sukrovė daiktus ir nuvežė. Daiktus krovė keturi asmenys. Jis neatsimenu ar kaltinamasis buvo, jis daugiausiai bendravo su Daniilu, nes jį pažįsta iš anksčiau, o kitų jau nelabai atsimena. Jis vežė porą televizorių, maišiukuose kažkas buvo sudėta, kažkas į paveikslą gal panašus, į maišą įdėtas ar uždengtas buvo. Jis vežė su savo automobiliu „Opel Frontera“. Šaldytuvo nevežė, nes nelabai ir tilptų. Už pervežimą jam sumokėjo, dėl sumokėjimo susitarė su Daniilu, bet paskui kažkuris kitas sumokėjo, davė 50 Lt. Kai privažiavo prie namo, jis laukė mašinoje, atidarė duris. Išsikrovė patys tie du vaikinai, kurie su juo važiavo, davė jam pinigų ir jis išvažiavo. Maišiukas buvo paliktas automobilyje, Daniilas sakė, kad čia jo daiktai ir kažkur po 20 minučių atvažiuos į Naujininkus ir juos pasiims. Daniilas tiksliai nesakė kieno butas, kieno daiktus veža, sakė pažįstamo. Jis daiktus vežė per vieną kartą. Jis negaliu patvirtinti ar kaltinamasis buvo pervežimo metu. Kilimų, šaldytuvo, viryklės jis nevežė, nes pas jį ir netilptų. Automobilyje tie vaikinai kažką kalbėjo apie kilimą, kažką kalbėjo, kad vienas liko.
Liudytojas J. J. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog Vaidas jam pasakė, kad yra nereikalingi daiktai, reikia išvežti, parduoti, atlaisvinti butą. Jis tuo metu tame bute nakvojo pas Vaidą. Vaidą jis pažįsta gerai, nuo vasaros ar pavasario. 2012 m. balandžio-gegužės mėnesį jis pas Vaidą gyveno, nes taip atsitiko, kad tuo metu negalėjo važiuoti į savo namus Naujojoje Vilnioje, Vaidas pasiūlė pernakvoti. Kiek jis suprato, tai Vaidas tame bute gyveno su savo drauge, tačiau tos draugės jis nematė. Jis, liudytojas, vartojo tuo metu narkotikus, tačiau neprisimenu ar tame bute. Vaidas paprašė išvežti daiktus ir sakė, kad jie nereikalingi. Jam atrodo, Vaidas pasakė, kad lyg tai išvažiuoti reikia jam, reikia atlaisvinti butą. Ar ėmė išnešimui daiktus pats, ar ėmė tuos daiktus, kuriuos Vaidas jam nurodė, neprisimena. Tą kartą išvežė televizorių, dar kažkas buvo. Kai pirmą kartą nakvojo, tai buvo vieni daiktai, kitą kartą - jau nebuvo tų daiktų, bet jis nebuvo tada dar padėjęs iškraustyti. Daiktus išvežinėjo su taksi, vairuotojas, jam atrodo, Galkino pažįstamas. Daiktus jie vežė į čigonų taborą parduoti. Pardavė ir už tai gavo narkotikų, atrodo 15 čekių. Jis neprisimena ar pasidalino narkotikus. Liudytojas patvirtino, kad šaldytuvą krovė į tą mašiną. Šaldytuvą nuvežė į taborą, o čigonai, pamatę, kad atvažiavo mašina, patys ateina ir klausinėja.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. J. paaiškino, kad 2012 m. pavasarį, tikslios datos nepamena, stoties rajone, susipažino su V. S.. Šis tą dieną buvo vienas. Pabendravę išsiskyrė, tačiau apsikeitė telefono numeriais ir vėliau susiskambindavo. Nei jo, nei savo tuometinio numerio nepamena. Birželio pabaigoje, tikslios datos nepamena, sulaikymo metu jis turėjo telefoną, bet ir telefonas ir SIM kortelė buvo kiti, seną telefoną pardavė, kada nepamena. Pavasario pabaigoje, tiksliau nepamena, jiems su Vaidu būnant mieste, šis pakvietė pernakvoti pas save. Jie dviese nuvažiavo į butą, esantį name Rygos gatvėje, tikslaus adreso nepamena. Butas buvo pirmame aukšte. Vaidas su savimi turėtais raktais atrakino buto duris. Bute nieko nebuvo, butas buvo 2-jų kambarių, pilnai apstatytas. Vaidas sakė, kad butas yra ar tai jo, ar tai jo sugyventinės. Jis neklausinėjo, nes jam tai nebuvo svarbu. Suprato tik tiek, kad šis teisėtai gyvena šiame bute. Jis kelis kartus pavasarį nakvojo šiame bute, kiek būtent kartų ir kokiomis dienomis – nepamena. Gegužės mėnesį, tikslios datos nepamena, jie su Vaidu buvo čigonų tabore ir, kadangi pinigų narkotikams neturėjo, vaidas pasiūlė parduoti daiktus iš jo buto. Jie nuvyko iki Naujininkų autobusų žiedo, nepamena kaip išėjo, bet su jais dar buvo ir D. G., gal Vaidas šį pakvietė. Prie žiedo stovėjo taksistai ir Vaidas vieną jų paprašė nuvežti iki Rygos gatvės ir pasakė, kad reikia iš buto išvežti daiktus bei, kad šie daiktai yra nereikalingi. Vaidas dar minėjo, kad ruošiasi lyg tai išvažiuoti į užsienį ir todėl šie daiktai jam yra nereikalingi. Už gautus pinigus siūlė nusipirkti narkotikų ir jis sutiko. Vyriškis, taksistas, savo automobiliu „Frontera“ juos nuvežė iki buto, jie užėjo į butą. Vaidas duris atrakino savo raktu. Taksistas liko automobilyje, jie su Vaidu ir Daniilu nešiojo daiktus į automobilį, visų daiktų jau nepamena. Asmeniškai padėjo nešti Vaidui, atrodo, šaldytuvą, po to kilimą, bei pats išnešė televizorių. Vaido nurodymu taksistas juos su visais daiktais nuvežė į taborą (Daniil išleido pakeliui, kiek pamena prie „Statoil“ degalinės Naujininkų mikrorajone), kur jie iškrovė visus daiktus ir nunešę daiktus į taborą išpardavė skirtingiems čigonams. Kam būtent nepamena, nes jie, t. y. čigonai, visi vienodi. Sumokėjo jiems narkotikais, gavo, atrodo, 15 „čekių“ po 20 Lt. Po šio įvykio jis dar porą kartų nakvojo pas Vaidą, kiek pamena iš karto po daiktų išvežimo dvi sekančios naktis. Po to daugiau Vaidas jo ten nakvoti nebekvietė. Jokios moters šiame bute niekada nematė, Vaidas apie savo asmeninį gyvenimą nepasakojo, Olgos neminėjo. Kai išnešinėjo daiktus buvo tikras, kad tai Vaido daiktai (t. 1 b. l. 53)
Liudytojas J. J. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas G. Š. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog jie sėdėjo mašinoje su Audriumi, kurio pavardės nežino. Jie vienas kitą žino, kadangi anksčiau kartu dirbo taksi vairuotojais. Sėdėjom mašinoje, kalbėjo dėl mašinos remonto, atėjo kaltinamasis, paprašė pavežti, kur – nežino. Su Audriumi susitarė ir išvažiavo. Kas yra Daniilas, jis nežino, gal iš matymo pažįsta, daug metų ten dirbo taksi vairuotoju.
Ikiteisminio tyrimo metu G. Š. nurodė, jog 2012 gegužės mėnesį, tikslios datos nepamena, maždaug prieš 4-5 dienas, po pietų, prie Naujininkų transporto žiedo sėdėjo savo automobilyje „Reno Espace“, valst. Nr. atmintinai nepamena, kartu su pažįstamu Audriumi, kurio pavardės nepamena. Prie jų priėjo Daniil, kurį pažįsta iš matymo kaip vietinį narkomaną. Jis paklausė Audriaus ar šis galės jį su pažįstamais pavežti, nes šie nori pasiimti kažkokius savo daiktus iš ar tai Justiniškių, ar tai iš Šeškinės mikrorajono, tiksliau nepamena. Kartu su Daniilu buvo dar trys vyrukai, kurių nepažįsta ir neįsidėmėjo, nes nekreipė į juos dėmesio. Jie visi patikino, kad daiktai jų, kažkas lyg tai persikrausto kažkur, tiksliau nepamena, nes tuo nesidomėjo. Pažadėjo Audriui sumokėti už tai, kad paveš, šis sutiko ir jie visi kartu išvažiavo Audriaus automobiliu „Opel Frontera“, valst. Nr. nepamena. Daugiau tą dieną jų nematė. Vakar Audrius atvažiavo pas jį namo ir papasakojo apie tai, kad pats to nežinodamas pasirodo padėjo išvežti kažkokius pavogtus daiktus (t. 1 b. l. 13).
Liudytojas G. Š. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas D. G. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamasis jam pasiūlė pirkti DVD grotuvą ir jis sutiko, nusipirko iš jo grotuvą ir dar kažką. Visa tai buvo bute – Justiniškėse. Jis nuvyko į tą butą, apžiūrėjo daiktus, nusipirko, kas jam patiko. Sumokėjo 50 Lt ir liko skolingas kažkokią sumą. Vėliau Vaidas dar siūlė jam pirkti kažkokius daiktus, bet jis atsisakė. Vaidas paprašė jo padėti sunešti daiktus iš buto į automobilį ir jis jam padėjo. Neprisimena kaip tiksliai ten buvo, nes praėjo jau nemažai laiko.
Ikiteisminio tyrimo metu D. G. nurodė, jog tikslios datos nepamena, dienos metu, prie stoties sutiko savo iš matymo pažįstamą vardu Vaidas, kurio jokių kitų duomenų nežino, jo telefono numeris (duomenys neskelbtini), jie susipažino maždaug prieš 10 dienų ten pat stotyje. Vaidas paklausė ar turi pažįstamų, kuriems galima būtų parduoti įvairius daiktus, nes jis ruošiasi išvykti į užsienį. Jis pasakė, kad reikia prieš tai pasižiūrėti kas ten per daiktai. Abu nuvažiavo troleibusu iki Rygos gatvės kur užėjo į 30 namą, pirmame aukšte šis savo raktu atrakino butą ir jie užėjo į dviejų kambarių butą. Apžiūrėjęs butą pamatė jame, atrodo, 3 televizorius, DVD, muzikinį centrą, kilimus, šaldytuvą, viryklę ir daug kitų daiktų, žodžiu pilnai apstatytas butas. Jis išsirinko, kaip tada manė, DVD ir centrą, už kuriuos sumokėjo 50 Lt ir dar liko Vaidui skolingas 50 Lt. Daiktus sudėjo į maišą ir paliko nutarę pasiimti kitą dieną. Šie daiktai dabar yra pas jo vieną draugą, jis pažada šiuos grąžinti. Kitą dieną Vaidas paskambino iš numerio (duomenys neskelbtini) ir paklausė ar reikia dar daiktų. Jis atsakė, kad jam daugiau nieko nereikia. Jis nuvažiavo į čigonų taborą ir ten sutiko Vaidą su dviem, kaip suprato jo draugais, kurių nepažįsta. Vienas jų buvo mažesnis, kitas aukštas, aukštesnis už Vaidą. Kitaip jų apibūdinti negali, bet tikrai atpažintų pamatęs. Vaidas paprašė surasti mašiną ir pažadėjo duoti pinigų, vėliau iš jo už tai gavo 20 Lt. Jis sutiko ir jie visi kartu nuvažiavo autobusų iki Naujininkų transporto žiedo, kur jis automobilyje pamatė iš matymo pažįstamą vyrą vardu Audrius. Jis šio paprašė pavežti jį su draugais pasiimti daiktus iš vieno buto Justiniškėse ir paaiškino, kad daiktai priklauso vienam su juo esančių vyrukų ir šis planuoja išvykti į užsienį. Audrius už 50 Lt sutiko juos nuvežti ir jie nuvažiavo į tą patį butą, kur Audrius liko laukti automobilyje, o jie su Vaidu ir jo dviem draugais nuėjo į butą. Jie pasiėmė visus televizorius, jų modelių nepamena, bet pamena, kad dviejų korpusas buvo pilkas, vieno – juodas, kažkokį paveikslą, 2 DVD grotuvus. Asmeniškai jis išnešė tik maišą su jau minėtais DVD ir muzikiniu centru, kuriuos buvo palikęs dieną prieš tai kai buvo tik su Vaidu. Jie su Vaidu ir aukštesniu vyruku išėjo, o mažesnis liko ir, kiek matė, vyniojo kilimą. Kadangi tai jo nelietė jis nesidomėjo kodėl šis lieka. Audrius juos nuvežė iki taboro, kur jie iškrovė visus daiktus išskyrus jo maišą. Jis paprašė Audriaus palaikyti šį maišą savo mašinoje ir pažadėjo greitai atsiimti. Vaidas Audriui davė 50 Lt. Audrius išvažiavo. Vaidas įvairiems čigonams pardavė daiktus, jis to nematė, nes sėdėjo tuo metu pas Audrių automobilyje. Jau po pardavimo Vaidas atnešė ir padavė pinigus Audriui ir šis išvyko, o jis nuėjo su savo reikalais ir po to autobusu nuvažiavo prie Naujininkų transporto žiedo, kur iš Audriaus automobilio pasiėmė savo daiktus, t. y. maišą su muzikiniu centru ir DVD grotuvu (b. l. 41).
Liudytojas D. G. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Įvykio vietos apžiūros protokole yra užfiksuota butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš apžiūros protokolo matyti kokie daiktai yra likę bute, aprašytos vietos, kuriose pagal nukentėjusiosios paaiškinimus buvo pagrobti daiktai (b. l. 6).
Nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, teismas laiko jo kaltę įrodytą pilnai. Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog jis sutinka su tuo, jog kaltinamajame akte nurodytus daiktus išnešė ir juos realizavo. Tai patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek baudžiamojoje byloje esančios nuotraukos, todėl dėl to byloje ginčo nėra. Tačiau kaltinamasis V. S. teigia, jog jis buvo suklaidintas liudytojos O. V., kuri jam pasakė, kad butas ir daiktai yra jos ir jis galintis juos išvežti parduoti, nes reikia atlaisvinti butą – bus daromas „Euroremontas“. Tokiu būdu, jis galvojo, kad daiktų jis nevagia, o tiesiog padarė paslaugą bei pardavęs gavo pinigus ir pasidalino su liudytoja O. V.. Tokie kaltinamojo parodymai bendrame surinktų įrodymo kontekste nėra įtikinami, pirmiausia dėl to, jog V. S. pažinojo O. V., žinojo, jog ji yra narkomanė, todėl tikėti S. S. pateikta versija, kad buto savininkė yra O. V. ir ji ruošiasi daryti „Euroremontą“, nėra jokio pagrindo. Juo labiau, V. S. su pažįstamais iš buto išnešė ir pardavė tik vertingus, o ne visus daiktus. Jis paliko spintas, baldus, kuriuos, darant remontą, taip pat būtų reikėję išnešti. Teismas tokius V. S. parodymus vertina kritiškai kaip neįtikinamus ir nelogiškus bei prieštaraujančius kitiems bylos duomenims, todėl jais nesivadovauja. Liudytoja O. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąją, o vėliau – liudytoja, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog V. S. yra sakiusi, kad butas yra jos vyro močiutės. Netikėti liudytojos parodymais pagrindo nėra. V. S. parodymai taip pat yra paneigti J. J. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog pardavę išvežtus daiktus tabore, jie gavo heroiną, o ne pinigus. Be to, teisminio nagrinėjimo metu J. J. nurodė, jog V. S. jam sakė, kad paprašomi išvežti daiktai nereikalingi, nes jis planuoja išvažiuoti ir reikia atlaisvinti butą. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju D. G. taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad V. S. jam sakė, jog daiktus parduoti pastarasis nori, nes planuoja išvykti į užsienį. Tokie liudytojų parodymai iš esmės paneigia kaltinamojo parodymus apie tai, kad daiktai buvo išnešami, nes O. V. norėjo daryti „Euroremiontą“. Be to, tai, kad liudytoja O. V. apklausta įtariamąja nenurodė, jog vagystę padarė V. S., nors tai žinojo, nėra pagrindas netikėti liudytojos parodymais, kadangi ji nuosekliai ir motyvuotai paaiškino, kad to nedarė, norėdama išvengti, kad kas nors sužinotų apie tai, jog ji vartoja narkotikus. Atsižvelgiant į šias minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog V. S. žinojo, jog nei butas, nei daiktai nepriklauso O. V., ir daiktus išnešė iš buto bei pardavė puikiai suprasdamas, kad tai daro neteisėtai, neturėdamas savininko leidimo.
Šių, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertintų, įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam V. S. pareikštą kaltinimą. V. S. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis pagrobė svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė negu 3 MGL dydžio suma ir neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą,), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas 7 kartus, dažniausiai už turtinio pobūdžio nusikaltimus), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, daug kartų baustas administracine tvarka, nedirba, vartoja narkotikus), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kaip matyti iš kaltinamojo teistumų, jis išvadų nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, nedirba. Nustatydamas bausmės dydį teismas taip pat atsižvelgia ir į neapdairų nukentėjusiosios bei liudytojos elgesį saugant savo turtą, kadangi pastaroji savanoriškai, nieko neverčiama davė nepažįstamam asmeniui raktus nuo buto, leido jame gyventi ir šeimininkauti. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė artimesnė sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui.
Kaltinamojo gynėjas teigia, kad J. M. pateikė nepagrįstą ieškinį, jam nesuprantama, kaip keturi televizoriai gali kainuoti po 500 Lt kiekvienas, o senas šaldytuvas – 700 Lt. Anot kaltinamojo, tokie televizoriai turguje apskritai kainuotų po 20 Lt. Apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme J. M. pakankamai išsamiai apibūdino pagrobtus daiktus, taip pat jų laikymo vietas, o jos parodymai iš esmės atitinka ir įvykio vietos apžiūros protokolą, o taip pat atitinka ir paties V. S. duotus parodymus. V. S. neginčija daiktų kiekio ir sutinka su tuo jog išnešė ir pardavė nukentėjusiosios nurodytus daiktus. Tačiau teigia, jog pagrobtų daiktų vertė turėtų būti mažesnė, tačiau jokių pagrįstų įrodymų arba argumentų, kodėl daiktus reikėtų vertinti mažesnėmis sumomis, nepateikia. Kaip paaiškino nukentėjusioji, žalą ji vertino pagal tai, kokį materialinį nuostolį ji patyrė. Netikėti nukentėjusiosios J. M. parodymais dėl pagrobto turto vertės nėra jokio pagrindo. Tiesa, nukentėjusioji nepateikė jokių pagrobtą turtą bei jo vertę įrodančių dokumentų, tačiau iš pačios nukentėjusiosios parodymų aišku, kad jokių dokumentų, pagrindžiančių pagrobto turto vertę, ji ir negalėjo pateikti, kadangi pirkimo dokumentai yra tiesiog neišlikę, o pagrobti daiktai taip ir nesurasti, todėl visiškai tiksliai nustatyti pagrobtų daiktų vertę tiesiog neįmanoma. Visgi daiktų pirkimo dokumentų neišlikimas ir daiktų nesuradimas negali paneigti nukentėjusiosios teisės į kitų asmenų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą, o nustatinėdamas padarytos turtinės žalos pagrįstumą teismas remiasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atitinkamai, teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į visus aukščiau aptartus įrodymus, vaizdo ir garso įrenginių, šaldytuvo, viryklės ir kitų daiktų kiekį, J. M. pareikštas 5120 Lt civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra visiškai pagrįstas bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė V. S. nepaskirta, tačiau jis įsiteisėjusiu 2012-09-26 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu yra nuteistas realia 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šiuo metu jis yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje. Tačiau kitoje baudžiamojoje byloje V. S. gali būti bet kada paleistas, todėl, atsižvelgiant į V. S. asmenybę (eilę kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, vartoja narkotines medžiagas), neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą, teismas mano, kad tikslinga kaltinamajam V. S. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, suimant jį teismo posėdžių salėje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-09-26 nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir paskirti V. S. galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus ir 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką V. S. įskaityti pagal 2012-09-26 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmės laiką. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2013-03-13.
Paskirti V. S. kardomąją priemonę – suėmimą, ir jį suimti teismo posėdžių salėje.
Civilinį ieškinį tenkinti ir iš V. S. priteisti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5120 Lt nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.