Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo I. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-19 nutarties, kuria atmestas I. V. skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Anaidos Piltojan 2009-11-30 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-06-16 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos I. V. tėvas J. K. , gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise Klaipėdos r., Pempininkų kaime, dabar Klaipėdos m., Dubysos g. 13, nuo 1937 metų iki nacionalizacijos valdė 0,2713 ha žemės sklypą.

2009-10-19 Klaipėdos apygardos prokuratūroje gautas Generalinės prokuratūros persiųstas I. V. 2009-10-07 skundas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, perdavimo Klaipėdos miesto savivaldybei valdyti patikėjimo teise. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Anaidos Piltojan 2009-11-30 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal I. V. 2009-10-07 skundą, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-19 nutartimi atmestas I. V. skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Anaidos Piltojan 2009-11-30 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal I. V. skundą panaikinimo.

I. V. cituoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 1 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 straipsnis nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pareiškėjos skunde teigiama, kad pažeidžiant šiuos įsakmius BPK reikalavimus nei prokuratūroje, nei apylinkės teisme jos skunduose išdėstyti žemės pasisavinimo klausimai nebuvo tiriami, pasak I. V. , „be tyrimo buvo „atsirašyta“, vienpusiškai ieškant argumentų, kad ikiteisminis tyrimas nereikalingas.“ Pareiškėjos teigimu, būtina ištirti atsakingų asmenų veiksmus ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn dėl jos šeimai priklausančios milijoninės vertės žemės neteisėto „pakartotinio nacionalizavimo“ ir siekimo ją atiduoti kitiems asmenims, dėl to jai padaryta itin didelė materialinė ir nematerialinė žala.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje be išlygų nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymas. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta vienintelė išimtis, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BPK 1 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK taip pat numatyta, jog pradedant procesą turi būti įsitikinama, ar nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas, o tokios aplinkybės yra, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio l dalyje nurodytos aplinkybės. Tokiu atveju ikiteisminis tyrimas nepradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims perleidžiamas neteisėtai, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005-07-28 sprendimu Nr. T2–265 „Dėl teritorijos tarp Minijos g., Dubysos g., Taikos pr. ir Baltijos pr., Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas teritorijos, apimančios ir 0,2713 ha žemės sklypą, į kurį pretenduoja I. V. , detalusis planas. Šio teritorijų planavimo sprendiniais planuojama daugiafunkcinio miesto centro su visuomeniniais žiūroviniais objektais statyba, visuomeninių aikščių, automašinų saugyklų (aikštelių), naujų inžinerinių komunikacijų ir privažiavimų statyba bei kiti su 5 000 vietų universalios arenos statyba susiję statybos darbai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-08 nutarimu Nr. 788 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Klaipėdos miesto savivaldybei“ buvo nutarta perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005-07-28 sprendimu Nr. T2–265 patvirtintą teritorijos tarp Minijos g., Dubysos g., Taikos pr. ir Baltijos pr., Klaipėdoje, detalųjį planą ir žemės sklypo plane nustatytas ribas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos patikėjimo teise valdomą 108730 kvadratinių metrų valstybinės kitos paskirties žemės sklypą, esantį Dubysos g. 10, Klaipėdoje, unikalus Nr. 4400–0914–8874, į kurį patenka ir ginčo sklypas, valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, iš jo – 106573 kvadratiniai metrai – daugiafunkciniam sporto ir pramogų kompleksui statyti ir eksploatuoti, 2157 kvadratiniai metrai – socialinio būsto gyvenamiesiems namas statyti ir eksploatuoti.

I. V. 2007-01-22 pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą – jos tėvo J. K. nuo 1937 metų iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 0,2713 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (buvęs adresas Klaipėdos r., Pempininkų k.) atkūrimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-06-16 sprendimu patenkino I. V. prašymą – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. V. tėvas J. K. , gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise Klaipėdos r., Pempininkų kaime, dabar Klaipėdos m., Dubysos g. 13, nuo 1937 metų iki nacionalizacijos valdė 0,2713 ha žemės sklypą. Remdamasi šiuo sprendimu I. V. kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją prašydama grąžinti jai žemę natūra toje pačioje vietoje. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009-04-30 raštu Nr. 2.1-143-(1.14) pareiškėjai nurodė, kad J. K. nuosavybės teise valdyta žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei ir pasiūlė pasirinkti atlyginimo būdą, numatytą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 1997-07-01 įstatymo Nr. VIII-359 16 straipsnio 9 punkte.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji: „iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje“.

Taigi, remiantis pacituota įstatymo norma, tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardytos minėto įstatymo 12 straipsnio 3 punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas.

Kaip minėta, žemės sklypas, esantis Dubysos g. 13, Klaipėdoje, nuosavybės teise priklausęs pareiškėjos I. V. tėvui J. K. , patenka į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005-07-28 sprendimu Nr. T2–265 suformuotą žemės sklypą, kuris remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-08 nutarimu Nr. 788 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Klaipėdos miesto savivaldybei“ perduotas Klaipėdos miesto savivaldybei valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, tai yra Klaipėdos miesto savivaldybei perduotas 108730 kvadratinių metrų valstybinės kitos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį patenka pareiškėjos prašomas grąžinti natūra 0,2713 ha žemės sklypas, daugiafunkciniam sporto ir pramogų kompleksui statyti ir eksploatuoti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009-09-07 rašte, adresuotame I. V. , nurodyta, kad žemės sklypas, esantis Dubysos g. 13, Klaipėdoje, natūra negrąžintinas, nes prašymas pateiktas po 2007-08-08 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 788 „Dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Klaipėdos miesto savivaldybei“ priėmimo, todėl rekomenduojama suformuoti lygiavertį žemės sklypą. Be to, I. V. paaiškinta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmus ar neveikimą galima skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tuo tarpu byloje nėra duomenų apie tai, kad I. V. šia teise pasinaudojo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad tarp šalių susiklostė administraciniai teisiniai santykiai ir pareiškėja savo interesus dėl žemės grąžinimo turėtų ginti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tuo tarpu I. V. nenurodė, kad ji pasinaudojo tokia teisie, tai yra nei pareiškėjos skunde, nei pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad ji kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės priimto sprendimo dėl žemės grąžinimo. Tik nustačius, kad sprendimą dėl žemės grąžinimo I. V. priėmę savivaldybės darbuotojai pažeidė atitinkamus įstatymus, būtų galima spręsti jų atsakomybės klausimą. Asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik už kaltai padarytas nusikalstamas veikas, tai pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje.

Esant šiems duomenims Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamoje 2010-02-19 nutartyje padarė teisingą išvadą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Anaidos Piltojan 2009-11-30 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal I. V. pareiškimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-19 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundas nurodytais pagrindais negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

pareiškėjos I. V. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-19 nutartį.

Nutartis neskundžiama.