Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-03 · Byla Nr. N-63-1182-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-03
Bylos Nr.
N-63-1182-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-1182/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. nutarimo A. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. N. už tai, kad jis 2009 m. vasario 28 d., apie 01.00 val., Graužinės g., Vainuto gyvenvietėje, Šilutės rajone, vairuodamas automobilį Audi A4, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrankė į eglutes. Vairuotojas apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais A. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 6, 9, 133, 231.1, 231.2 ir 234 punktų reikalavimus. Administracinė atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį (b. l. 2).

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 5 d. nutarimu pripažino A. N. kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) litų baudą. Teismas nurodė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. N. pasitraukimo iš eismo įvykio vietos faktą, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukė nesant šio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas) (b. l. 50-51).

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Paaiškina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų visuma neginčytinai įrodo, jog A. N. nevykdė KET 232 punkto reikalavimų ir tyčia pasitraukė iš teisės pažeidimo padarymo vietos. Liudytojo E. E. parodymais ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais nustatyta, kad po eismo įvykio automobilis Audi A4 buvo ištemptas iš griovio ir nuvežtas į gaisrinės aikštelę. Apie įvykį A. N. nepranešė, schemos nebraižė ir deklaracijos nepildė, nors suprato, kad nulaužė kitam asmeniui priklausančias eglutes. Į bylą pateikta eismo įvykio deklaracija, pasirašyta A. N. ir R. L., buvo pilnai užpildyta jau po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Į šių aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas neapsižvelgė, todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o nstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis proceso pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. birželio 5 d. nutarimą priėmė tinkamai neįvertinęs byloje surinktų įrodymų nuoseklumo, logiškumo bei patikimumo. Administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET yra įtvirtinta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Įrodinėjant šį pažeidimą būtina nustatyti tris momentus, t. y. kad: 1) buvo eismo įvykis, 2) asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei 3) kad jis iš įvykio vietos pasišalino nesilaikydamas KET reikalavimų. Aptariama veika, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, gali būti padaroma tik tyčia (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. N16-2330/2007).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat akcentuoja, kad byloje esant prieštaringiems duomenims, tik išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip paneigus asmenį kaltinančius įrodymus arba nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, tokias abejones traktuojant asmens naudai, būtų pagrindas nutraukti bylą dėl pažeidimo. Nagrinėjamu atveju Šilutės rajono apylinkės teismas, spręsdamas dėl A. N. nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, neatliko nuodugnios surinktų įrodymų analizės, neaptarė kiekvieno jų įrodomosios galios ir savo sprendimo tinkamai nemotyvavo.

A. N. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad eismo įvykį įformino KET 232 punkte nustatyta tvarka, t. y. iš karto po įvykio nuėjo pas nukentėjusįjį ir kartu su juo užpildė eismo įvykio deklaraciją (b. l. 44-49). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Taigi šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į eismo įvykio deklaracijos (b. l. 30) surašymo ir pateikimo (nepateikimo) įgaliotam ją nagrinėti subjektui aplinkybes, taip pat iš esmės nevertintos kitos sąlygos, svarbios sprendžiant, ar susiklosčiusioje padėtyje A. N. kilo pareiga elgtis KET 234 punkte nurodytu būdu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šilutės rajono apylinkės teismas neįgyvendino administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamų uždavinių laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinė byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas