Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Rasai Bičkienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, kaltinamajam V. S., nukentėjusiajam N. Z., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1999-01-15 Jonavos r. apyl. teismo pagal anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 2 d., 3 d. – 4 m. 1 mėn. l/a.

2. 1999-02-24 Kauno apyl. teismo pagal anksčiau galiojusio BK 271 str. 2 d., 42 str. – 4 m. 1 mėn. l/a.

3. 2001-06-26 Jonavos r. apyl. teismo pagal anksčiau galiojusio BK 271 str. 2 d. – 2 m. l/a.

4. 2001-11-20 Jonavos r. apyl. teismo pagal anksčiau galiojusio BK 271 str. 2 d., 3 d., 42 str. – 2 m. 2 mėn. l/a.

5. 2002-12-04 Jonavos r. apyl. teismo pagal anksčiau galiojusio BK 271 str. 3 d., 42 str. – 2 m. 1 mėn. l/a.

6. 2004-08-19 Kauno apyg. teismo pagal BK 180 str. 2 d.,– 4 m. l/a.

7. 2010-06-02 Jonavos r. apyl. teismo pagal BK 284 str. 1 d., – 6 mėn. l/a.

8. 2014-03-07 Jonavos r. apyl. teismo pagal BK 140 str. 1 d., - 4 mėn. viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai išdirbti po 20 val. per mėn. visuomenės labui (viso 80 valandų viešųjų darbų).

9. 2015-05-22 Jonavos r. apyl. teismo pagal BK 140 str. 2 d., - 9 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 160 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 1 (vieną) mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. S. 2014-02-15 apie 5.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, ant važiuojamosios kelio dalies prie Kęstučio ir S.Daukanto gatvių sankirtos, Kaune, įžūliu elgesiu – tyčia suduodamas vieną smūgį galva nukentėjusiajam N. Z. į veidą bei spirdamas ne mažiau kaip du kartus į kairiąją koją, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, grasindamas nukentėjusiajam rankoje laikomu peiliu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino, parodė, kad 2014-02-15 jis su A. U. taksi automobiliu nuvažiavo į autobusų stotį ir taksistas paėmė 20 litų, vėliau važiavo atgal ir paėmė 25 litus. Susiginčijo dėl pinigų, dėl 5 litų. Buvo neblaivus, pajuto kaip kažkas sugriebė jį už rankų, o jis bandydamas išsivaduoti trenkė, stūmė, išsitraukė peiliuką, kad jo nepultų. Nepažįstami buvo taksistai. Laikė už rankų. Pirma vyko konfliktas, vėliau jį griebė už rankų. Jis bandė išsivaduoti, spyrė dešine koja į jį sulaikiusio asmens koją ir trenkė su galva jam į smakrą. Su tuo asmeniu nieko nekalbėjo. Išsiėmė peilį - plaštakę ir atsitraukinėjo, kad jo nepultų. Peilį turėjo iš draugo. Pripažįsta, kad pasielgė blogai (t. 1, b.l. 155).

Teismas, vadovaujantis BK 276 str., pagarsino kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad 2014-02-15 apie 5.00 val. taksi automobiliu su draugu A. U. atvažiavo prie Kęstučio ir S.Daukanto gatvių sankirtos Kaune, kur norėjo nusipirkti valgyti. Taksi vairuotojas, jo manymu, paprašė per daug pinigų, todėl kilo tarpusavio ginčas. Visą šį ginčą sprendė ant važiuojamosios kelio dalies, išlipę iš taksi automobilio. Matė, kad aplinkui buvo nepažįstamų žmonių. Netrukus prie jo priėjo vyriškis su kuriuo taip pat įvyko žodinis konfliktas, susistumdymas. Tuomet vyriškiui galva smogė į galvą. Tada tas vyras jį sulaikė už rankų, jis spardėsi, kur ir kam pataikė – nežino. Po to mano, kad išsilaisvino ir iš savo kairiosios galinės kelnių kišenės išsitraukė sulankstomą peilį „plaštakės“ tipo ir nukreipė į vyrą, šaukdamas kad papjaus jei artinsis. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Detaliau įvykio aplinkybių paaiškinti negali, nes neprisimena dėl išgerto alkoholio kiekio. Peilį pirko prekyvietėje „Urmo bazė“. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. (t. 1, b.l. 44) Taip pat vėliau apklaustas nurodė, kad 2014-02-15 apie 5.00 val, jis taksi automobiliu, kartu su draugu A. U. atvažiavo prie Kęstučio ir S. Daukanto gatvių sankirtos Kaune, kur norėjo nusipirkti valgyti. Taksi vairuotojas, jo manymu, paprašė per daug pinigų, todėl kilo tarpusavio ginčas. Visą šį ginčą sprendė ant važiuojamosios kelio dalies, išlipę iš taksi automobilio. Matė aplinkui daugiau jam nepažįstamų žmonių. Netrukus prie jo priėjo vyriškis su kuriuo taip pat įvyko žodinis konfliktas, gal jie net ir apsistumdė, bet tiksliai neprisimena. Tuomet, kiek prisimenu, jis vyriškiui savo galva smogė jam į galvą, nežino kur pataikė. Mano, kad po to jį sulaikė už rankų ir jis spardėsi, kur ir kam pataikė - nežino. Po to mano, kad jis išsilaisvino ir iš kairiosios galinės kelnių kišenės išsitraukė sulankstomą peilį „plaštaklės“ tipo, kurį nukreipė į vyrą, šaukdamas kad papjaus, jei artinsis. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė, Detaliau paaiškinti įvykio aplinkybių negali, kadangi neprisimena dėl išgerto alkoholio kiekio. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (t. 1, b.l. 49). Pagarsinus šiuos parodymus kaltinamasis parodė, kad buvo neišsiblaivęs, todėl blogai papasakojo ikiteisminio tyrimo metu. Nesutinka su neturtine žala, prašo ieškinį atmesti. Gyvena iš pašalpos, specialybės neturi, baigęs 8 klases. Dirbo viešuosius darbus 2 mėnesius. Jonavoje darbų nėra, yra dirbęs miške. Dirbo neoficialiai miške pagalbiniu, šakas nukapojo (t. 1, b.l. 155). Papildomai vėliau parodė, kad palieka teismui spręsti dėl civilinio ieškinio dydžio (t. 2, b.l. 35).

Nukentėjusysis N. Z. parodė, kad pagarsintuose kaltinamojo parodymuose daugiau tiesos nei kada teisme kaltinamasis V. S. pasakoja. Tą 2014-02-15 dieną buvo šv. Valentino naktis, su žmona vaikščiojo po Kauno miestą, buvo blaivus, namo važiavo taksi ir pakliuvo į automobilių spūstį. ties Daukanto ir Kęstučio gatvių sankirta stovėjo daug taksi automobilių, išgirdo per raciją pranešimą, kad taksistui grasina peiliu. Jis pats yra policijos pareigūnas, dirba patruliu, todėl išlipo iš automobilio ir nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Per raciją sakė, kad policija buvo iškviesta. Buvo daug žmonių ir jis paklausė, kodėl neina pravažiuoti. Kažkas pasakė, kad taksi keleivis grasina taksistui. Jis prie jo priėjo ir V. S. pasakė, kad apsiramintų ir važiuotų namo, griebė V. S. už rankų, tada V. S. galva jam trenkė į lūpą, ją prakirto, po to N. Z. pastūmė V. S.., jis atsitraukė ir išsitraukęs peilį jam pagrasino, kad papjaus. Jo žmona atbėgo ir ėmė skirti juos. Keletą minučių taip stovėjo. Konflikto metu nukentėjusiajam buvo praskelta lūpa, kaltinamasis dar įspyrė į kairę koją ne mažiau 2 kartus, ko pasekoje ją turėjo operuoti. Kaltinamajam nepasakė, kad yra policijos pareigūnas, nes norėjo padaryti tvarką kaip civilis. Tuo metu, kai priėjo prie V. S., jo rankose peilio nematė. Kai sustojo jų automobilis buvo apie 10 metrų nuo konfliktuojančių asmenų. Jis pirmiausia klausė, kas vyksta. Jis palaiko advokato surašytą civilinį ieškinį, kuriame prašo jam priteisti iš kaltinamojo 20000 Lt neturtinę žalą, mano, kad jam reikėtų kalbėti su kaltinamuoju, kiek jis galėtų jam sumokėti, nes patyrė neturtinę žalą. Nukentėjusysis gal būtų susitaręs ikiteisminio tyrimo metu su kaltinamuoju V. S., jeigu jis būtų kalbėjęs su juo.. jo žmona nemiega naktį, nervinasi, todėl ieškinys tokio dydžio. Policijoje dirba dvidešimt metų. Nežino, kodėl žmona tik po šio įvykio pradėjo nervintis. Jis jai sakė likti mašinoje, ji išlipo ir atėjo paskui jį. Grupė žmonių bandė su kaltinamuoju tartis dėl atlyginimo už važiavimą taksi, tačiau nepavyko. Neturtinė žala pasireiškia it tuo, kad žmonai yra nemiga, jam buvo sukeltas skausmas. Nedarbingumo pažymėjimo po šio įvykio darbe neėmė, net ir po atliktos operacijos neėmė nedarbingumo, toliau dirbo gatvėje, nes yra mobilaus būrio vyriausias patrulis. Prieš tai tarnavo greito reagavimo būryje „Aras“. Po įvykio dėl sužalojimų į medikus nesikreipė, tik 2014-04 mėnesį tikrinosi sveikatą.. Galvojo, kad po šio įvykio gal būs nebetinkamas dirbti , netekus darbo ieškinį didintų. Jis kaltinamojo veiksmais buvo pažemintas žmonių akivaizdoje, pablogėjo reputacija, nes kaltinamasis rėkė, kad jį papjaus, nupjaus galvą, išžudys šeimą. Jis kaltinamajam leido jį pulti, nes moka apsiginti. Pats neskambino į policiją, nes girdėjo, kad policija jau iškviesta, tik vėliau žmona pakartotinai kvietė policiją. Jam suduoti smūgiai koja buvo stiprūs. Jis konflikto pradžioje S. rankose peilio nematė, jo nebuvo kai jis paėmė V. S. už rankų. Nespėjo išsiaiškinti kodėl konfliktuoja su taksistu, jis tik paėmė V. S. už riešų ir pasilenkė pažiūrėti į jo rankas ar neturi peilio, tada kaltinamasis trenkė jam galva į smakrą ir prakirto lūpą, nes jis nespėjo atsilošti. Kraujas nebėgo, dantistė po to apžiūrėjo jam dantį, tačiau gydyti nereikėjo. (t. 1, b.l. 155-156). Papildomai vėliau parodė, kad palieka teismui spręsti dėl civilinio ieškinio dydžio (t. 2, b.l. 35).

Liudytoja I. Z. parodė, kad 2014 metų vasario 15 dienos įvykį prisimena. Važiavo iš miesto namo, gyvena Aleksote. Važiavo iš centro Kęstučio gatve. Įsėdo prie Soboro ir turėjo važiuoti į Aleksotą. Taksi vairuotojo nepažįsta, taksi mašina buvo šviesi. Vyras sėdėjo priekyje, o ji gale. Negirdėjo apie konfliktą. Tiesiog ties Daukanto gatve buvo daug žmonių, minia apie 20 žmonių. Jie negalėjo pravažiuoti, nes buvo užtverta gatvė automobiliais. Priekyje buvo ir automobiliai, ir žmonės. Žmonės buvo prieš automobilius. Sėdėjo kokias 5-10 minučių. Vyras išlipo iš mašinos, o taksistas nelipo. Kodėl vyras lipo, nesigilino. Dieną jie daug kavinių aplankė. Alkoholio negėrė. Kada vyras išlipo, ji liko automobilyje ir kalbėjo su taksistu. Toliau pamatė sąmyšį, tada ir ji su taksistu išlipome. Žmonės kažką aiškinosi. Iš galo buvo viena mašina. Matė apsuptą automobilį vidurį sankryžos. Policijos nebuvo. Vyras išlipo pasižiūrėti. Vyras negrįžo. Tada išlipo iš mašinos pažiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kad asmuo grasina jos vyrui su peiliu, asmuo buvo per žingsnį nuo jos vyro. Į minią nelindo, vyras jau buvo išėjęs iš minios. Pamatė, kad vyrą užpuolė kaltinamasis V. S. su peiliu. Sakė, kad baigtų. Atstumas buvo nedidelis apie 2-3 metrus. Vyras nieko nesakė, buvo labai įsiutęs, toliau atvyko policija ir konfliktas baigėsi. Vyras pasakojo, kad asmuo su galva trenkė jam į smakrą, vėliau V. S. išsitraukė peilį ir pradėjo grasinti. Vyras dirba policijoje patruliu, dirba jau apie 19 metų. Jai vyras nieko apie darbą nepasakoja. Supranta, kad vyro darbas pavojingas, žino, kad jo laukia pavojai. Nemato, ką jis dirba darbe. Žino, kad nusikaltėliai būna ginkluoti. Buvo kartu su juo, kai akivaizdžiai jam grėsė pavojus, labai išsigando. Vyras sportavo, dabar jau nebe. Šis įvykis jį paveikė tuo, kad tapo nervingas. Po šio įvykio susidūrė su pavojumi. Anksčiau negalvojo apie pavojus. Vyras toliau dirba policijoje. Nepamena, ar vyras ėmė nedarbingumo pažymėjimą. Bijo vaikščioti naktį, tamsiu paros metu. Pati nenukentėjo (t. 1, b.l. 156-159).

Liudytojas A. U. parodė, kad su V. S. yra draugai, 2014-02-15 įvykį prisimena. Iš taksi automobilio išlipo apie 5 val. ryto. Taksi važiavo su V. S., buvo mieste ir šventė Šv. Valentino dieną. Buvo apsvaigę nuo alkoholio. Išlipo iš taksi, jis liko prie mašinos rūkyti, o prie V. S. prisistatė pilietis N. Z.. Konfliktas kilo dėl to, kad taksistas prieš tai vežė už 15 litų, o važiuojant atgal tuo pačiu maršrutu jau už 30 litų. Kilo konfliktas, iš pradžių apsižodžiavo, po to apsistumdė, bet jie sumokėjo tuos 30 litų ir pradėjo skirstytis. Kai sukonfliktavo buvo privažiavę daugiau nei 6 automobiliai, sustojo visi sankryžoje. Taksistai paklausė, kas atsitiko jie paaiškino ir taksistai pradėjo skirstytis. Tada atėjo nukentėjęs N. Z. ir pradėjo stumdytis su V. S., bandė juos skirti, išskyrė. Po kažkieno žodžių jie pradėjo vėl ginčytis, tada vėl stumdėsi. Jie jau pradėjo eiti iš tos vietos ir taksistai pradėjo skirstytis, kai atėjo pilietis N. Z., griebė V. už pečių ir jie susistumdė, jis kvietė eiti namo, bet kažkuris kažką pasakė it tada vėl pradėjo stumdytis. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus, kai jie atvažiavo sulaikė juos ir nuvežė į komisariatą. V. rankose peilio nematė (t. 1, b.l. 166-167).

Liudytojas V. K. parodė, kad yra pensininkas, 2014 dirbo Centro PK budinčioje dalyje, nelabai pamena, kad buvo pristatytas asmuo, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad dirbant Kauno apskrities VPK VTV OVS Centro grupės vyriausiuoju postiniu, 2014-02-15 apie 5.15 val., dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., į operatyvaus valdymo poskyrį buvo pristatytas V. S.. Kadangi buvo gauti duomenys, kad V. S. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo turėti peilį, jis skubiai atliko išorinę V. S. apžiūrą ir jo kelnių kišenėje rado peilį-plaštakę, kurį iš jo paėmė. Paimtą iš V. S. peilį pateikė ikiteisminiame tyrime Nr. 22-1-000138-14 (t. 1, b.l.31, t. 2, b.l. 34).

Liudytojas R. Ž. parodė, kad 2014-02-15 vežė kaltinamąjį ir dar du asmenis į centrą. Jie sustabdė jį ir vežė juos į centrą, vežė su „Opel Zafira“. Dirba „Inevoje“, automobilis buvo įmonės. Vežė į Kęstučio g., pradžioje nenorėjo atsiskaityti, važiavo lanku – Vytauto pr., į Žaliakalnį, po to nusileido į Kęstučio g. Pradėjo Vytauto g. prie „Buities“, tada Parodos g. , Petrausko g. link Savanorių per., suko į dešinę, Žemaičių g., žemyn ir į Kęstučio g., lik kebabinės, Kęstučio – Daukanto g. sankryžoje sustojo prie šaligatvio šalia šviesoforo, įjungė avarinį. Pasakė mokėti 20 litų, jie pradėjo ginčytis, buvo išgėrę, pradėjo rėkauti, gale sėdintis ir tas iš užpakalio pradėjo jam smūgiuoti. Kaltinamasis pradėjo konfliktuoti ir jis iškvietė pagalbos, suvažiavo daug mašinų, tada kaltinamasis išsitraukė peilį. Policijos nekvietė, keleivis jam sumokėjo. Policiją kažkas kitas iškvietė, policijos nesulaukė. Nematė kada kaltinamasis konfliktavo su nukentėjusiuoju, pilna buvo žmonių (t. 2, b.l. 34-35).

Liudytojas M. A., pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus BPK 276 str. nustatyta tvarka, parodė, kad 2014-02-15 galimai apie 5 val., dirbdamas taksi vairuotoju, važiavo automobiliu „Mercedes Benz“ valst. nr. (duomenys neskelbtini), tamsiai mėlynos spalvos, Kęstučio gatve. Kaune, veždamas klientus - vyrą, kaip vėliau sužinojo jo vardą – N., su žmona. N. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o moteris - ant galinės keleivio sėdynės, už vyro. Prie Kęstučio ir S.Daukanto g. sankirtos, Kaune, ant važiuojamosios kelio dalies, pamatė besibūriuojančią grupę asmenų. Jie trukdė eismui, todėl sustojo. Kiek viso asmenų, buvo, jis nežino, neskaičiavo. Jam sustojus, N. išlipo iš taksi automobilio, kaip suprato, kad išsiaiškintų, kas vyksta, kodėl negalima pravažiuoti ir matė, kaip jis nuėjo grupės asmenų link. Jis liko sėdėti taksi automobilyje, manydamas, kad viskas greitai ir taikiai išsispręs, tačiau negalėjo su automobiliu stovėti prieš pat pėsčiųjų, perėją, todėl pavažiavo keletą metrų ir sustojo dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje prieš ten esantį visuomeninio transporto sustojimą. Tada iš mano vairuojamo automobilio išlipo moteris ir nuėjo asmenų grupės link. Jis liko automobilyje. Tačiau netrukus jis pats išlipo iš automobilio pasidomėti, kas vyksta, ar keleiviai toliau tęs kelionę. Priėjęs iki N.. galimai 5 m. atstumu iš dešiniosios jo pusės, jis pamatė, kad priešais jį, galimai 2 m. atstumu stovėjo vyriškis, kuris rankoje laikė peilį. Iš matyto vaizdo susidarė įspūdį, kad tai peilis plaštakės tipo, nes vyras rankoje jį vartė. Taip darydamas vyriškis šaukė necenzūriniais žodžiais, šaukė, kad papjaus. Vyriškis mojavo peiliu, nukreiptu į N., Matė, kad N. sulaikė vyriškį ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Matė, kad kraujuoja N. lūpa, tačiau kuriuo momentu ir kaip jį sužalojo, jis nematė. Vyriškio apibūdinti ir atpažinti negalėtų, kadangi neįsidėmėjo. Peilio apibūdinti ir atpažinti negali, kadangi matė trumpą laiko tarpą. Detaliau paaiškinti negali, kadangi viso įvykio nuosekliai nestebėjo, viskas įvyko labai greitai (t. 1, b.l. 28-29).

Iš specialisto išvados Nr. G391/14(02) matyti, kad N. Z. padaryta gleivinės nubrozdinimas ir pogleivio kraujosruva apatinėje lūpoje, viršutinio kairio pirmo danties panirimas, kairio kelio sumušimas, padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b.l. 22-23).

Iš specialisto išvados Nr. 20-4-ISI-292 matyti, kad tirti pateiktas peilis yra buitinės – ūkinės paskirties (t. 1, b.l. 36-37 )

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad V. S. 2014-02-15 05.27 val. nustatyta 2,71 promilių girtumas (t. 1, b.l. 41).

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014). Pagal šį straipsnį veikos kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-7-62-489/2015). Įžūliu elgesiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laikytini ir tie atvejai, kai kito (ų) asmens (ų) atžvilgiu panaudojamas fizinis smurtas. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-895/2015, 2K-7-62-489/2015).

Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-116-895/2015).

Vertinant byloje surinktus įrodymus laikytina, kad byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog kaltinamasis V. S. savo elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Remiantis nukentėjusiojo, liudytojų A. U., I. Z. R. Ž. parodymais, nes buvo sutrikdytas eismas, žmonės būriavosi gatvėje. Tai buvo padaryta viešoje vietoje S. Daukanto ir Kęstučio gatvių sankirtoje.

Nors kaltinamasis nurodo aplinkybę, kad jis gynėsi, tačiau konstatuoti būtinosios ginties aplinkybes turi būti tenkinamos būtinosios ginties sąlygos. Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, yra pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–545/2014, 2K-73-697/2015).

Pažymėtina, kad liudytojo R. Ž. parodymais V. S. vykdomas visuomenės rimties trikdymas ižūliu elgesiu, t.y. grasint peiliu ir koliojantis, buvo prasidėjęs dar iki nukentėjusiajam N. Z. prieinant prie kaltinamojo V. S.. Nors liudytojas A. U. nurodė, kad kaltinamasis neturėjo peilio, tačiau jo parodymai vertintini kritiškai, kadangi jis pats buvo neblaivus, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl šios aplinkybės detaliai įvykio neprisimena. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusysis N. Z. bandė nutraukti neteisėtus V. S. veiksmus, o pats kaltinamasis V. S. grasino peiliu tiek taksi automobilio vairuotojui, tiek nukentėjusiajam N. Z.. Esant tokios aplinkybės teismas laiko, kad tiek pačiam V. S. tiek kitoms jo teisės negrėsė kėsinimasis, kuris būtų akivaizdus, realus, pavojingas. Neatmestina aplinkybė, kad kaltinamasis V. S. pats neadekvačiai vertino aplinkybes dėl to, kad buvo neblaivus, o vadovaujantis teismų praktika kėsinimasis turi būti realus, o ne egzistuojantis besiginančiojo vaizduotėje. Byloje nėra įrodymų, kad N. Z. būtų kėlęs grėsmę kitiems asmenims. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo V. S. įžūlus veiksmai pasireiškė ne tik keikimusi necenzūriniais žodžiais ir grasinimu peiliu, bet ir nežymiai sutrikdant nukentėjusiojo N. Z. sveikatą. Kaltinamasis V. S. nukentėjusįjį užsipuolė viešoje vietoje, trenkė jam galva, kai toks elgesys visuomenėje yra nepateisinamas ir smerktinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad yra byloje pilnai įrodyta, kad kaltinamasis V. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (BK 54 straipsnis): kaltinamasis teistas (t.1., b.l. 59-70, 73-97, 99-101, 104-106), administracine tvarka baustas (t.1., b.l. 109-111), lankėsi psichikos sveikatos centre, diagnozė: (duomenys neskelbtini) (t.1., b.l. 117), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t.1., b.l. 115), specialisto išvada - atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (t. 1, b.l. 121).Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiant į tai, kad yra teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, kas laikytina dėsningu nusikalstamu elgesiu, duoda pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis).

Šiuo nuosprendžiu V. S. paskirta bausmė nesubendrinta su 2015-05-22 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kadangi nuosprendžio priėmimo metu šis baudžiamasis įsakymas nėra įsiteisėjęs.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad V. S. ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę atliko, gailisi dėl savo veiksmų (t. 2, b.l. 36), mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą, tačiau kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (BPK 139 straipsnis) (t.1., b.l 55-56).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusysis N. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20000 Lt (5792,40 EUR) neturtinės žalos atlyginimo (t.1., b.l. 13-15).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal teismų praktiką nusikalstama veika nežymiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 500 Lt (144,81 EUR) iki 1500 Lt (434,43 EUR) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–272–648/2015, 2K-201-697/2015, 2K-105-222/2015, 2K-104-139/2015, 2K-99-507/2015).

Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Vertinant nukentėjusiojo N. Z. nurodytas aplinkybes dėl kurių jis prašo atlyginti neturtinę žalą, teismas atkreipia dėmesį, kad N. Z., dirbdamas eilę metų policijos pareigūnu, su tokiomis situacijomis susiduria nuolatos. Pats nukentėjusysis teisme pripažino, kad dėl įvykio jis nepatyrė reikšmingų nepatogumų, t.y. tęsė darbinę veiklą, net ir po įvykio, parodė, kad tokie įvykiai jam įprasti. Nors ir nurodė, kad patirta traumą gali neigiamai atsiliepti jo, kaip policijos pareigūno tarnybai, tačiau šios aplinkybės nepagrįstos jokiais konkrečiais įrodymais, tik prielaidomis. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad pats nukentėjusysis, neturėdamas pareigos, ne tarnybos metu ėmėsi iniciatyvos spręsti susidariusią situaciją, vietoje to, kad kviestų ar sulauktų tarnyboje esančių policijos pareigūnų, todėl neatmestina, kad jo paties veiksmai turėjo įtakos įvykio aplinkybėms, taip pat ir neturtinei žalai, atsirasti. I. Z. būsena šioje byloje nėra reikšminga, nes ji byloje nėra pripažinta nukentėjusiąja. Teismas neneigia aplinkybės, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis N. Z. patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, tačiau nenustatyta priežastinio ryšio dėl kojų sumušimo ir galimai atliktos kojų operacijos (jos nukentėjusysis nepagrindė jokias dokumentais), po jam padarytų sužalojimų nukentėjusysis toliau dirbo policijos patruliu, neturėjo nedarbingumo, todėl teismas mano, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis - 20000 Lt (5792,40 EUR) yra nepagrįstai per didelis. Todėl teismas laiko, kad nukentėjusiajam N. Z. priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 150 EUR.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, saugomas Kauno AVPK Kauno miesto Centro PK ( b.l. 39-40 ) – konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

2) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 100 (šimtą) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant per mėnesį atlikti nemažiau kaip 15 valandų nemokamų darbų, darbus atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo N. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. S. 150 EUR (šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo N. Z. naudai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomą Kauno AVPK Kauno miesto Centro PK – konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.