Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-04-21 · Civilinė byla Nr. 2S-517-823/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-21
Bylos Nr.
2S-517-823/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
Atsakovas
UAB „Minorantė“
Ieškovas
S. K.
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-517-823/2009Procesinio sprendimo kategorija: 103.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. balandžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, teisėjų Petro Jaržemskio ir Danutės Kutrienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Minorantė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui UAB „Minorantė“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai (toliau – VAVA), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš UAB „Minorantė“ 910,25 Lt turtinės žalos atlyginimo, 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovė 2008 m. spalio 31 d. pateikė teismui prašymą priimti sprendimą už akių, kadangi atsakovas UAB „Minorantė“ teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas ieškinio pareiškimu prašė atsakovui nepateikus parengiamųjų procesinių dokumentų priimti sprendimą už akių (b.l. 46).

Atsiliepimas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 19 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir atsakovo UAB „Minorantė“ direktorė A. Č. , pakartotinai įpareigojo atsakovą pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį per 14 dienų nuo parengiamojo teismo posėdžio dienos (b.l. 49).

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė 2008 m. gruodžio 24 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą priimti sprendimą už akių, kadangi UAB „Minorantė“ nustatytu laiku nepateikė atsiliepimo į S. K. ieškinį (b.l. 52).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš UAB „Minorantė“ ieškovo naudai 910,25 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2008 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas, o reikalavimą priteisti neturtinę žalą atmetė.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Minorantė“ 2009 m. sausio 22 d. pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą, kuriuo prašė peržiūrėti teismo priimtą sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. sausio 23 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti, t.y. iki 2009 m. vasario 5 d. sumokėti 64 Lt žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, bei pateikti ieškovui ir trečiajam asmeniui skirtas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei jo priedų kopijas.

2009 m. vasario 6 d. nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas UAB „Minorantė“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad 2009 m. vasario 4 d. teisme gautas UAB „Minorantė“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kartu su pareiškimu atsakovas pateikė vietinio mokėjimo nurodymo išrašą, kad elektroniniu būdu (internetu), naudojantis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, 2009 m. vasario 4 d. sumokėjo 64 Lt žyminio mokesčio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad finansinių operacijų atlikimo patvirtinimai, kuriuos naudotojai gali atsispausdinti, gali būti panaudojami kaip įrodymai tik kredito įstaigų ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojų tarpusavio santykiuose, tačiau nėra tinkami duomenys, patvirtinantys žyminio mokesčio sumokėjimą. Tinkamu žyminio mokesčio sumokėjimo patvirtinimu laikomi kredito įstaigos kreditoriui išduoti dokumentai (pažymos, išrašai, pakvitavimai ir pan.), kuriuose nurodyta atlikta operacija, sumokėta pinigų suma, mokėtojo ir gavėjo rekvizitai. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 114 straipsnio 1 dalimi dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Atsakovo prie pareiškimo pridėti rašytinių įrodymų nuorašai nėra patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartimi nustatyti įpareigojimai nebuvo įvykdyti tinkamai.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Minorantė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - peržiūrėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad UAB „Minorantė“ visus mokėjimus atlieka banko pavedimu, todėl žyminis mokestis taip pat buvo sumokėtas būtent taip. Visoms įmonėms ir organizacijoms visada tiko vietinio mokėjimo nurodymo išrašas. Apelianto manymu, žyminio mokesčio sumokėjimą galėjo patikrinti teismo sekretoriatas buhalterija, tačiau tai nebuvo padaryta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. sprendimą už akių bei pirmosios instancijos teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistus. Nurodo, kad vadovaujantis CPK 285 straipsnio 5 dalimi atsakovas neturi teisės skųsti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. sprendimo už akių nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl atsakovo prašymas iš esmės peržiūrėti teismo sprendimą už akių turi būti atmestas. Ieškovas taip pat nurodo, kad pagal Lietuvos teismų praktiką dokumentas, įrodantis žyminio mokesčio sumokėjimą yra mokėjimo kvitas arba mokėjimo nurodymas, kuriame yra banko spaudas, patvirtinantis žyminio mokesčio sumokėjimo faktą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė atsakovo pateiktą sąskaitos išrašo kopiją netinkamu įrodymu, nepatvirtinančiu žyminio mokesčio sumokėjimo, ir pagrįstai pripažino, kad atsakovas tinkamai neįvykdė teismo įpareigojimų. Ieškovas nesutinka su apelianto argumentu, kad žyminis mokestis buvo sumokėtas ir teismas pats galėjo tai patikrinti. Nurodo, kad žyminis mokestis mokamas ne į teismo sąskaitą, o į valstybės biudžetą, todėl teismas neturi jokių galimybių patikrinti žyminio mokesčio sumokėjimą, be to, vadovaujantis CPK 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis, byloje dalyvaujantys asmenys privalo rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai bei atsikirtimai.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo VAVA prašo teismo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, mano, kad ginčijama Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčijama pirmosios instancijos teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartimi atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui dėl to, kad atsakovas teismo nustatytu terminu tinkamai neįvykdė pirmosios instancijos teismo įpareigojimų pašalinti šio procesinio dokumento trūkumus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nustatydamas terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti teismas turi įvykdyti išaiškinimo pareigą (CPK 158 straipsnio 3 dalis), įgyvendinti kooperacijos principą (CPK 8 straipsnis), t.y. privalo aiškiai ir suprantamai byloje dalyvaujantiems asmenims įvardyti konkrečius atitinkamo procesinio dokumento trūkumus ir duoti aiškius nurodymus dėl jų pašalinimo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, jei teismas šių pareigų tinkamai neatlieka, ir dėl to byloje dalyvaujantis asmuo per teismo nustatytą terminą sąžiningai bandydamas trūkumus pašalinti to padaryti nesugeba, teismas negali pripažinti procesinių dokumentų nepaduotais ir grąžinti jų pareiškėjui, nes tokiu atveju laikytina, kad procesiniai dokumentai jų formos ir turinio požiūriu nebuvo reikiamai įforminti dėl netinkamo teismo pareigų atlikimo (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-91/2004). Be to, nutartis pripažinti procesinius dokumentus nepaduotais ir grąžinti juos pareiškėjui negali būti priimta teismui konstatavus procesinio dokumento trūkumus, nenurodytus nutartyje, kuria buvo nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti – šiems naujai konstatuotiems trūkumams pašalinti turi būti taikoma bendra procesinių dokumentų trūkumų šalinimo tvarka (CPK 115 straipsnis).

Įvertinusi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. ir 2009 m. vasario 6 d. nutarčių turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas ėmėsi reikiamų veiksmų, sąžiningai bandydamas pašalinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus pagal pirmosios instancijos teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartyje pateiktus nurodymus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ginčijama 2009 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikyti nepaduotu, nesuteikęs apeliantui papildomos galimybės tinkamai įvykdyti teismo įpareigojimus.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartimi apeliantas buvo įpareigotas per teismo nustatytą terminą (iki 2009 m. vasario 5 d.) pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimą sumokėjimą bei pateikti teismui ieškovui ir trečiajam asmeniui skirtas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei jo priedų kopijas (b.l. 61). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismo nustatytu terminu, t.y. 2009 m. vasario 4 d., atsakovas pateikė teismui banko įstaigos nepatvirtintą vietinio mokėjimo nurodymo išrašą, bei rašytinių įrodymų nuorašus, nepatvirtintus įstatymo nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties ginčijama 2009 m. vasario 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 2009 m. sausio 23 d. nutartyje dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo nurodyti procesinio dokumento trūkumai nebuvo pašalinti tinkamai ir todėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu (b.l. 65).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant ar byloje dalyvaujantis asmuo ėmėsi visų reikiamų veiksmų, sąžiningai bandydamas pašalinti nutartyje dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo nurodytus procesinio dokumento trūkumus, turi būti atsižvelgiama tiek į byloje dalyvaujančio asmens ar jo atstovo išsilavinimą, nuo kurio priklauso galimybė tinkamai suvokti teismo nutartyje dėl procesinio dokumento trūkumų teismo nustatytus įpareigojimus, tiek į teismo nutarties dėl procesinių dokumentų trūkumų šalinimo turinį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovą UAB „Minorantė“ byloje atstovauja jo direktorė A. Č. , kuri neturi teisinio išsilavinimo, ir, kaip galima spėti iš šalies elgesio teismo proceso metu bei į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, proceso įstatymų reikalavimai jai nėra gerai žinomi. UAB „Minorantė“ procese nėra atstovaujama kvalifikuoto teisininko. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2009 m. sausio 23 d. nutartį dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo, turėjo įvertinti, ir kaip galima aiškiau joje išdėstyti teismo įpareigojimus, kad jie būtų suprantami teisinio išsilavinimo neturinčiam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, atmesdama atitinkamus apelianto argumentus, kad banko įstaigos nepatvirtintas vietinio mokėjimo nurodymo išrašas negali būti pripažįstamas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu žyminio mokesčio sumokėjimą, ir kad teismui pateikiami rašytinių įrodymų nuorašai turi būti patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad pareiga pateikti tinkamai įformintus rašytinius įrodymus tenka šiuos įrodymus teikiančiai šaliai, o ne bylą nagrinėjančiam teismui. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartyje dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo reikalavimai rašytinių įrodymų įforminimui nėra aiškiai išdėstyti, priešingai, nurodoma, kad teismui turi būti pateikiamos pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jo priedų kopijos (b.l. 61). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas byloje nėra atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas galėjo būti suklaidintas nepakankamai tikslių pirmosios instancijos teismo įpareigojimų, nustatytų nutartyje dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo ir galėjo sąžiningai klysti manydamas, kad pateikdamas teismu įstatymų nustatyta tvarka nepatvirtintus rašytinius įrodymus jis tinkamai šiuos įpareigojimus įvykdo. Atsakovui pabandžius teismo nustatytu terminu teismo įpareigojimus įvykdyti pagal teismo nutartyje dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo pateiktus nurodymus, tačiau tai atlikus netinkamai dėl proceso įstatymų nuostatų tinkamo nesuvokimo, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis kooperacijos principo, turėjo nustatyti atsakovui papildomą terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, patikslindamas atitinkamus teismo įpareigojimus, o ne procesinį dokumentą laikyti nepaduotu, kadangi šiuo atveju atsakomybė už procesinio dokumento trūkumų tinkamą nepašalinimą tenka ne tik apeliantui, bet ir išaiškinimo pareigą netinkamai įvykdžiusiam teismui.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pažeidė proceso teisės nuostatas, reglamentuojančias byloje dalyvaujančių asmenų ir bylą nagrinėjančio teismo procesines pareigas bei procesinių dokumentų trūkumų šalinimo tvarką, nepagrįstai apelianto prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikydamas nepaduotu. Todėl ginčijama Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartis naikintina, o prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu bei šio sprendimo peržiūrėjimo galimybėmis, kadangi tai nėra apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje. Sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimas turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismo ir tik po to, kai įstatymų nustatyta tvarka bus išspręstas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti klausimų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas dar nėra pasisakęs (CPK 301 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti UAB “Minorantė“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Goda Ambrasaitė - BalynienėTeisėjai Petras JaržemskisDanutė Kutrienė