- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-20
- Bylos Nr.
- 1S-1437-327/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kaltinamasis
- Ž. G.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo Ž. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarties pratęsti kaltinamajam Ž. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. G. kaltinamas tuo, kad 2014-09-29 apie 1.30 val. Kaune, ties (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su H. N. bei nepilnamečiais G. B. ir R. Ž., panaudodamas fizinį smurtą, sudavė nukentėjusiajam A. Š. ne mažiau kaip devynis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas A. Š. muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas abiejuose akių vokuose, nosies nugarėlėje, abiejų pečių srityse, odos nubrozdinimus dešinio antakio srityje, dešinės akies apatiniame voke, kairio skruosto srityje, dešinėje plaštakoje, nosies kaulų lūžimą, dešinės pusės viršutinio žandikaulio ančio medialinės sienelės lūžimą, kas sukėlė A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė A. Š. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6151“ su SIM kortele, bendros 60 Lt (17,38 Eur) vertės; piniginę, 70 Lt (20,27 Eur) vertės; pinigus 100 Lt (28,96 Eur); sportinį krepšį, 35 Lt (10,14 Eur) vertės; skėtį, 50 Lt (14,48 Eur) vertės; vyriškus kvepalus „Adidas Energy“, 100 Lt (28,96 Eur) vertės; laikrodį „Casio“, 300 Lt (86,89 Eur) vertės, viso pagrobė A. Š. turto už 715 Lt (207,08 Eur), t. y. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d.
Be to, kaltinamas laikotarpiu nuo 2014-09-29 16 val. iki 2014-09-30 5 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nepilnamečiu R. Ž., išdaužus dešinės pusės galinių durelių stiklą bei dešinės pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į E. R. priklausantį automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, ir iš automobilio pagrobė CD grotuvo priekinį valdymo skydelį 150 Lt (43,44 Eur) vertės, iš priekinės panelės daiktadėžės pagrobė moteriškus akinius nuo saulės 100 Lt (28,96 Eur) vertės, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam E. R. priklausančio turto už 250 Lt (72,41 Eur), t. y. kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d.
Be to, kaltinamas laikotarpiu nuo 2014-09-28 15 val. iki 2014-09-30 8 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nepilnamečiu R. Ž., atlaužus dešinės pusės galinį šoninį stiklą, įsibrovė į D. G. priklausantį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie P. Lukšio g. 44, Kaune ir iš automobilio salono pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 515“ su SIM kortele ir ausinėmis – bendros 470 Lt (136,12 Eur) vertės ir 20 Lt (5,79 Eur) metalinėmis monetomis, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam D. G. priklausančio turto už 490 Lt (141,91 Eur), t. y. kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d.
Kauno apylinkės teismo 2015-06-23 nutartimi kaltinamajam Ž. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trijų mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2015-06-30. Viso Ž. G. šioje byloje laikomas suimtas nuo 2014-09-30.
Šalies argumentai
Kaltinamasis Ž. G. skunde prašo pakeisti jam paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę į švelnesnę ir nurodo, kad teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą atsižvelgė į prokurorės nurodytus duomenis: kaltinamasis teisiamas už tris nusikalstamas veikas, jau yra teistas penkis kartus, turi neišnykusį teistumą, nesimokantis, nedirbantis ir neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamą vietą, turėjo nelegalų pragyvenimo šaltinį, nes dirbo pagalbiniu darbuotoju statybose. Teismas rėmėsi ankstesniais teistumais. Jo nuomone, teismas pats sau prieštarauja nurodydamas, kad svarstydamas kardomosios priemonės klausimą nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia jo kaltės, tačiau nutartyje nurodo, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas veikas. Pažada susirasti legalų darbą, vaikščioti į teisiamuosius posėdžiu, nesislapstyti ir nedaryti naujų nusikaltimų, nes nenori gadinti savo gyvenimo, yra jaunas.
Prokurorė prašo kaltinamojo skundą atmesti. Nurodė, kad suėmimo pagrindas nėra pasikeitęs.
Motyvuojamoji dalis
Suimto kaltinamojo Ž. G. skundas atmetamas.
Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, patikrina suėmimo paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, tačiau nesprendžia asmens kaltės klausimo ir vertinimo šiuo klausimu neatlieka.
Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik esant BPK 122 str. 7 d. ir 8 d. numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 str. 1 d. numatytų alternatyvių pagrindų. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės, nes priešingu atveju būtų pažeisti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Suimtojo įtariamojo/kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis/kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S–138-202/2015). Šios aplinkybės paneigia kaltinamojo skunde nurodytus argumentus, kad apylinkės teismas prieštaravo pats sau ir tokiu būdu išreiškė išankstinį nusistatymą dėl bylos aplinkybių. Akivaizdu, jog spręsdamas kardomosios priemonės pratęsimo klausimą teismas vertino tik faktus, bet ne Ž. G. kaltumą.
Suėmimo terminą pratęsęs apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą, kurių aukštesnysis teismas nekartoja, nes suėmimas kaltinamojo atžvilgiu pratęsiamas nebe pirmą kartą, o faktinė bylos pusė, šiuo klausimu, išlikusi iš esmės ta pati.
Kauno apylinkės teismas 2015-06-23 nutartimi suėmimo terminą kaltinamajam Ž. G. pratęsė BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, t. y., kai pagrįstai manoma, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujas BPK 122 str. 4 d. nurodytas nusikalstamas veikas.
BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas/kaltinamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
Kaip jau minėta, Ž. G. kaltinamas dėl trijų apysunkių nusikaltimų, kurie išvardinti BPK 122 str. 4 d. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kaltinamasis anksčiau penkis kartus teistas, baustas laisvės atėmimo bausmėmis, turi neišnykusį teistumą už panašius nusikaltimus (plėšimus, vagystes). Pagrįstą manymą, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, patvirtina ir tai, kad Ž. G. niekur oficialiai nedirbo, todėl pragyvenimo lėšas galimai gauna iš nusikalstamų veikų. Be to, jis kaltinamas padaręs nusikaltimus veikdamas bendrininkų grupėje, viena iš veikų padaryta panaudojant fizinį smurtą. Inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus metams po paskutinės bausmės atlikimo. Esant visoms šioms aplinkybėms, spręstina, kad Ž. G. paskirto suėmimo terminas buvo pratęstas pagrįstai, nes suėmimo pagrindas nėra išnykęs.
Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia į kaltinamojo skunde nurodytas aplinkybes, t. y. kad Ž. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir dirbo statybose pagalbiniu darbininku, kad pasitaisys, pradės dirbti legaliai, nesislapstys, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų suėmimo taikymo pagrindo bei negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Kaltinamojo skundo argumentai dėl jo teistumo yra nepagrįsti, nes nors jis ir atlikęs ankstesnes bausmes, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad teistumas jam nėra išnykęs.
Kaltinamojo skunde prašoma jam pakeisti suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, tačiau teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, šioje proceso stadijoje nesprendžia kitų kardomųjų priemonių skyrimo klausimo, nes tai yra kardomąją priemonę paskyrusio ar jos terminą pratęsusio teismo teisė, todėl apeliaciniame skunde nurodytas prašymas netenkinamas.
Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas kaltinamajam Ž. G. suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu pratęsė teisėtai ir pagrįstai, nei BPK, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas neprieštarauja proporcingumo principui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo Ž. G. skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.