Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1437-327/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-20
Bylos Nr.
1S-1437-327/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Kaltinamasis
Ž. G.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1437-327/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, sekreto­riau­jant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, teismo posėdyje iš­na­­gri­nėjo kaltinamojo Ž. G. skundą dėl Kauno apylinkės teis­mo 2015 m. birželio 23 d. nutarties pratęsti kaltinamajam Ž. G. kardomosios priemonės – su­ė­mimo ter­miną trims mėnesiams ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. G. kaltinamas tuo, kad 2014-09-29 apie 1.30 val. Kaune, ties (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų gru­pė­je su H. N. bei nepilnamečiais G. B. ir R. Ž., panaudodamas fizinį smurtą, sudavė nukentėjusiajam A. Š. ne mažiau kaip devynis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas A. Š. muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas abiejuose akių vokuose, nosies nu­garėlėje, abiejų pečių srityse, odos nubrozdinimus dešinio antakio srityje, dešinės akies apati­nia­me voke, kairio skruosto srityje, dešinėje plaštakoje, nosies kaulų lūžimą, dešinės pusės viršutinio žan­dikaulio ančio medialinės sienelės lūžimą, kas sukėlė A. Š. nesunkų sveikatos sutrik­dy­mą ir pagrobė A. Š. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6151“ su SIM kor­tele, bendros 60 Lt (17,38 Eur) vertės; piniginę, 70 Lt (20,27 Eur) vertės; pinigus 100 Lt (28,96 Eur); sportinį krepšį, 35 Lt (10,14 Eur) vertės; skėtį, 50 Lt (14,48 Eur) vertės; vyriškus kvepalus „Adi­das Energy“, 100 Lt (28,96 Eur) vertės; laikrodį „Casio“, 300 Lt (86,89 Eur) vertės, viso pa­gro­bė A. Š. turto už 715 Lt (207,08 Eur), t. y. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos bau­džiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d.

Be to, kaltinamas laikotarpiu nuo 2014-09-29 16 val. iki 2014-09-30 5 val., veikdamas ben­drininkų grupėje kartu su nepilnamečiu R. Ž., išdaužus dešinės pusės ga­li­nių durelių stiklą bei dešinės pu­sės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į E. R. priklausantį automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, ir iš au­to­mo­bilio pagrobė CD grotuvo priekinį valdymo skydelį 150 Lt (43,44 Eur) vertės, iš priekinės pane­lės daiktadėžės pa­grobė moteriškus akinius nuo saulės 100 Lt (28,96 Eur) vertės, tokiu būdu pagro­bė nukentėjusiajam E. R. priklausančio turto už 250 Lt (72,41 Eur), t. y. kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d.

Be to, kaltinamas laikotarpiu nuo 2014-09-28 15 val. iki 2014-09-30 8 val., veik­damas bendrininkų grupėje kartu su nepilnamečiu R. Ž., atlaužus dešinės pusės galinį šo­ninį stiklą, įsibrovė į D. G. pri­klau­san­tį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sto­vė­jusį prie P. Lukšio g. 44, Kaune ir iš au­to­mo­bi­lio salono pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 515“ su SIM kortele ir ausi­nė­mis – bendros 470 Lt (136,12 Eur) vertės ir 20 Lt (5,79 Eur) meta­li­nė­mis mo­ne­to­mis, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam D. G. prik­lau­san­čio turto už 490 Lt (141,91 Eur), t. y. kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d.

Kauno apylinkės teismo 2015-06-23 nu­tar­ti­mi kaltinamajam Ž. G. paskirta kar­do­moji priemonė – su­ė­mimas pratęsta trijų mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2015-06-30. Viso Ž. G. šioje byloje laikomas suimtas nuo 2014-09-30.

Šalies argumentai

Kaltinamasis Ž. G. skunde pra­šo pakeisti jam paskirtą griežčiausią kardomąją prie­mo­nę į švelnesnę ir nurodo, kad teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą at­si­žvelgė į prokurorės nurodytus duomenis: kaltinamasis teisiamas už tris nusikalstamas veikas, jau yra teistas penkis kartus, turi neišnykusį teistumą, nesimokantis, nedirbantis ir neturi oficialaus pra­gyvenimo šaltinio. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamą vietą, turėjo nelegalų pragyvenimo šaltinį, nes dirbo pagalbiniu darbuotoju statybose. Teismas rė­mė­si ankstesniais teistumais. Jo nuomone, teismas pats sau prieštarauja nurodydamas, kad svars­ty­da­mas kardomosios priemonės klausimą nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia jo kaltės, tačiau nutartyje nurodo, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas veikas. Pažada susirasti legalų darbą, vaikščioti į teisiamuosius posėdžiu, nesi­slapstyti ir nedaryti naujų nusikaltimų, nes nenori gadinti savo gyvenimo, yra jaunas.

Prokurorė prašo kaltinamojo skundą atmesti. Nurodė, kad suėmimo pagrindas nėra pa­si­keitęs.

Motyvuojamoji dalis

Suimto kaltinamojo Ž. G. skundas atmetamas.

Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo pasky­ri­mo ar jo termino pratęsimo, patikrina suėmimo paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar yra duo­me­nų, patvirtinančių, kad asmuo padarė kaltinime nurodytą nusikals­ta­mą vei­ką, tačiau ne­spren­džia asmens kaltės klausimo ir vertinimo šiuo klausimu neatlieka.

Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik esant BPK 122 str. 7 d. ir 8 d. numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 str. 1 d. numatytų alternatyvių pagrindų. Suė­mi­mo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių ma­ny­ti, jog įta­ria­ma­sis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Pažy­mė­ti­na, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios prie­mo­nės – suėmimo, terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuos­pren­dį. Spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo ar jo termino pratę­si­mo pagrįstumo bei teisėtumo teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės, nes prie­šingu at­ve­ju būtų pažeisti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Suimtojo įta­ria­mo­jo/kal­ti­na­mo­jo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis/kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nu­si­kalstamas veikas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S–138-202/2015). Šios aplin­ky­bės paneigia kaltinamojo skunde nurodytus argumentus, kad apylinkės teismas prieštaravo pats sau ir tokiu būdu išreiškė išankstinį nusistatymą dėl bylos aplinkybių. Akivaizdu, jog spręsdamas kar­domosios priemonės pratęsimo klausimą teismas vertino tik faktus, bet ne Ž. G. kaltumą.

Suėmimo terminą pratęsęs apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino su­­rinktų duomenų pakankamumą, kurių aukštesnysis teismas nekartoja, nes suėmimas kaltinamojo atžvilgiu pratęsiamas nebe pirmą kartą, o faktinė bylos pusė, šiuo klausimu, išlikusi iš esmės ta pati.

Kauno apylinkės teismas 2015-06-23 nutartimi suėmimo terminą kaltinamajam Ž. G. pra­tę­sė BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, t. y., kai pagrįstai manoma, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujas BPK 122 str. 4 d. nurodytas nusikals­tamas vei­kas.

BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas/kaltinamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų pa­darymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straips­ny­je nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Kaip jau minėta, Ž. G. kaltinamas dėl trijų apysunkių nusikaltimų, kurie išvar­din­ti BPK 122 str. 4 d. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kaltinamasis anksčiau penkis kartus teistas, baus­tas laisvės atėmimo bausmėmis, turi neišnykusį teistumą už pa­našius nu­si­kaltimus (plėši­mus, vagys­tes). Pagrįstą manymą, kad jis gali daryti naujus nusi­kal­timus, pa­tvir­ti­na ir tai, kad Ž. G. nie­kur oficialiai nedirbo, todėl pragyvenimo lėšas galimai gauna iš nu­si­kals­ta­mų veikų. Be to, jis kalti­na­mas padaręs nusikaltimus veikdamas bendrininkų grupėje, vie­na iš veikų padaryta panaudojant fizi­nį smurtą. Inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė nepra­ėjus metams po paskutinės bausmės atlikimo. Esant visoms šioms aplinkybėms, spręstina, kad Ž. G. pas­kir­to suėmimo terminas buvo pra­tęs­tas pa­grįs­tai, nes suėmimo pagrindas nėra išnykęs.

Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia į kaltinamojo skunde nurodytas aplinkybes, t. y. kad Ž. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir dirbo statybose pagalbiniu darbininku, kad pasi­tai­sys, pradės dirbti legaliai, nesislapstys, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teis­mo nustatytų suėmimo taikymo pagrindo bei negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kar­do­majai priemonei panaikinti.

Kaltinamojo skundo argumentai dėl jo teistumo yra nepagrįsti, nes nors jis ir atlikęs anks­tesnes bausmes, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad teistumas jam nėra išnykęs.

Kaltina­mojo skunde prašoma jam pakeisti suėmimą į švelnesnę kardomąją prie­mo­nę, tačiau teismas, nagrinėdamas skun­dą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo pa­grįs­tu­mo, šioje proceso stadijoje nesprendžia kitų kardomųjų prie­monių sky­rimo klau­si­mo, nes tai yra kar­­do­mą­ją priemonę paskyrusio ar jos ter­miną pratęsusio teis­mo teisė, todėl ape­lia­ci­nia­me skun­de nu­ro­dytas prašymas netenkinamas.

Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apygardos teis­mas sprendžia, kad pirmosios ins­tan­cijos teismas kaltinamajam Ž. G. suė­mi­mo terminą BPK 122 str. 1 d. 3 p. nu­ma­ty­tu pa­grindu pratęsė tei­sė­tai ir pagrįstai, nei BPK, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių ap­sau­gos konvencijos nuostatų, numatančių, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas neprieštarauja proporcingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 122 str. ir 130 str.,

nutaria:

kaltinamojo Ž. G. skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas