Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jolitai Čarnienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Andriui Ragauskui, atsakovo atstovei advokatei Danutei Kietienei ir trečiojo asmens atstovei Danutei Akunienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Aktrija“ ieškinį atsakovui UAB „Remil“, tretysis asmuo UAB „Vybarta“ dėl skolos, nuostolių, metinių palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, jog 2010-11-15 ieškovas su atsakovu sudarė sutartį-užsakymą Nr. 20105954, pagal kurią atsakovas pavedė, o ieškovas įsipareigojo, suorganizuoti krovinio - 23 000 kg. briketų, gabenimą iš Plungės į Ehrenfriedersdrof, Vokietiją, D-09427 ir pristatyti jį 2010 m. lapkričio 18 d. Už nurodytas paslaugas atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 2 631,75 Lt. Šalys sutarė krovinį gabenti vilkiku su puspriekabe, kadangi ieškovas transporto priemonės su tentu neturi, todėl atsakovui tiko transporto priemonė „šaldytuvas“. Dėl krovinio pervežimo buvo kreiptasi į UAB „Vybarta“, kuri faktiškai pervežė minėtą krovinį. Ieškovas sutartu laiku suorganizavo transporto priemonės pateikimą, atsakovas pakrovė krovinį, UAB „Vybarta“ vairuotojas, nenustatęs akivaizdžių krovinio trūkumų, priėmė krovinį ir transporto priemonėje jį sutvirtino. Tačiau kelionės metu vairuotojui kilo įtarimas dėl krovinio svorio, todėl Marijampolės pasienio zonoje, buvo nuspręsta krovinį pasverti, paaiškėjo, jog krovinio svoris viršijo 26 tonas, nors sutartyje šalys numatė pervežti krovinį iki 23 tonų. Apie šias aplinkybes užsakovui buvo pranešta. Paprastai už viršytą krovinio masę gresia baudos, tačiau ieškovas priėmė sprendimą vežti krovinį toliau savo rizika. Krovinys buvo pristatytas gavėjui sutartyje numatytu laiku. Pradėjus iškrauti krovinį paaiškėjo, jog dalis padėklų dėl per didelio krovinio svorio yra sulūžę. Atsakovas pareikalavo, kad krovinys būtų perpakuotas, tačiau vairuotojas atsisakė tai padaryti, nes neturėjo tam kompetencijos. Be to už krovinio pakrovimą yra atsakingas užsakovas, privalėjęs tinkamai įpakuoti krovinį. Tačiau paletės buvo per silpnos ir nepritaikytos didesnio svorio kroviniui. Vairuotojui atsisakius krovinį perpakuoti, gavėjas atsisakė krovinį iškrauti. Vairuotojas prie rampos prastovėjo dvi paras, kol atsakovas nurodė kitą krovinio iškrovimo vietą. Atsakovo pavedimas buvo įvykdytas ir 2011-11-19 krovinys pristatytas į atsakovo nurodytą kitą paskirties vietą. Dėl atsakovo delsimo iškrauti transporto priemonę, ieškovas sumokėjo UAB „Vybarta“ 690,56 Lt netesybas už dviejų dienų prastovą ir šią sumą turi atlyginti atsakovas. Taip pat atsakovas privalo sumokėti ieškovui už papildomai nuvažiuotus 310 kilometrus į kitą iškrovimo vietą ir tai sudaro 579,70 Lt. Už paslaugos pagal sutartį suteikimą ieškovas pateikė atsakovui 2010 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą A Nr. 5879, kurią atsakovas dalinai apmokėjo, pervesdamas į ieškovo banko sąskaitą 1 319,69 Lt. Tačiau atsakovas nesumokėjo ieškovui likusios dalies pagal sutartį numatytos sumos 1312,06 Lt ir neatsiskaitė už suteiktas papildomas paslaugas - 579,70 Lt už papildomai nuvažiuotą kelią bei neatlygino dėl netinkamo sutarties vykdymo patirtų nuostolių - 690,56 Lt netesybų. Kadangi atsakovas iki šiol neatsiskaitė, privalo mokėti ieškovui 8,05 % metines palūkanas nuo skolos sumos (nuo 1891,76 Lt) ir 6 proc. metines palūkanas nuo nuostolių sumos (nuo 690,56 Lt), nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, jog atsakovas pateikė ieškovui sutartį - užsakymą Nr. 20105954, kurio 2 p. nurodyta, kad reikalinga mašina tentas 13,6 m., tačiau ieškovas pateikė transporto priemonę - šaldytuvą. Kadangi krovinio pervežimui buvo pateiktas ne tentas, o šaldytuvas, tvirtinimo priemonės (tvirtinimo diržus, tvirtinimo lentas ir kt.) nebuvo panaudotos, nes tokių priemonių tokioje transporto priemonėje nėra. Už tinkamą krovinio pritvirtinimą yra atsakingas vairuotojas. Kadangi krovinys buvo netinkamai pritvirtintas, todėl jis automobilyje galėjo slidinėti, nugriūti ir tuo būdu, galėjo būti pažeista pakuotė. Vežėjui buvo pasiūlyta nuslydusias prekes perpakuoti ir buvo duotos atitinkamos priemonės, tačiau vairuotojas atsisakė tai padaryti ir visą dieną nepatraukė mašinos ir blokavo privažiavimą prie pakrovimo - iškrovimo vietos, kol 17 val. su policijos pagalba buvo priverstas pasitraukti ir jam buvo nurodyta kita vieta išsikrauti. Todėl išlaidas susijusias su krovinio pervežimu ieškovas patyrė dėl vežėjo kaltės, todėl neaišku, kodėl ieškovas mokėjo vežėjui netesybas, o dabar jų reikalauja iš atsakovo. Kad į transporto priemonę, buvo pakrauta didesnė nei sutartyje numatyta krovinio masė, buvo nustatyta dar Lietuvoje. Vežėjas, vadovaujantis sutarties p. 4.2.4 turėjo informuoti atsakovą arba važiuoti ir nusikrauti viršsvorį, tačiau vežėjas savo rizika važiavo toliau.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, jog 2010-11-15 ieškovas su atsakovu sudarė sutartį-užsakymą dėl krovinio – briketų pervežimo iš Truikių km., Plungės raj. į Toom-Baumarkt T212 Gewebegebict an der B95, 09427 Ehrenfriedersdrof, Vokietija (b.l.6). Tarp UAB „Aktrija“ ir UAB „Vybarta“ 2010-04-19 yra sudaryta ilgalaikio krovinių pervežimo su užsakovo puspriekabe sutartis (b.l.117-120). UAB „Aktrija“ su UAB „Vybarta“ sudarė krovinio pervežimo sutartį – užsakymą Nr. A.G. 2010/11/1-2, pagal kurią UAB „Vybarta“ įsipareigojo pervežti krovinį - 23 t. briketų iš Lietuvos į Vokietiją (b.l.39). Krovinys buvo pakrautas 2010-11-16 (b.l.7). Transporto priemonės svėrimo pažymoje nurodytas krovinio svoris - 26270 kg. 2010-11-18 UAB „Aktrija“ pranešimu kreipėsi į UAB „Remil“ ir nurodė, jog 2010-11-18 krovinys buvo pristatytas į iškrovimo vietą, tačiau gavėjas atsisakė išsikrauti produkciją, nes iškrovimo metu buvo pastebėti medinių padėklų lūžiai (b.l.9). UAB „Remil“ 2010-11-19 pareiškimu UAB „Aktrija“ nurodė krovinį savo lėšomis pristatyti į kitą paskirties vietą - į Stegelitz miestą Vokietijoje (b.l.10, 74). UAB „Remil“ kreipėsi į logistikos firmą Vokietijoje dėl krovinio būklės (b.l.62), firmos vadybininkas 2010-11-19 atsakovui pranešė, jog 2010-11-18 gautas krovinys yra nuslydęs ir pažeistas, nes buvo visiškai nesutvirtintas diržais. Vairuotojui buvo pasiūlyta perpakuoti ir perkrauti krovinį, tačiau vairuotojas atsisakė ir blokavo pristatymo vietą (b.l.73), atsakovui buvo atsiųstos krovinio nuotraukos (b.l.66-71). 2010-11-22 Ziegelheider g. 30, Kempen logistikos centras pranešė UAB „Remil“, jog krovinys 2010-11-22 buvo pristatytas į Stegelitz miestą, nurodė, jog dėl palečių perpakavimo susidarė 380 EUR išlaidos (b.l.76). 2010-11-29 UAB „Remil“ nurodė UAB „Aktrija“, kad krovinys 2010-11-22 buvo iškrautas Vokietijoje Stegelitz mieste. Iškraunant buvo nustatyta, kad reikia perpakuoti 10 palečių, išlaidų suma 380 eurų ir ši suma bus išskaičiuota iš sąskaitos už pervežimą (b.l.15, 55-56). UAB „Aktrija“ su 2011-11-30 pretenzija kreipėsi į UAB „Remil“ ir nurodė, jog prieštarauja krovinio pervežimo kainos sumažinimui 380 eurų sumai, kadangi į transporto priemonę buvo pakrautas per didelio svorio krovinys, jis buvo netinkamai supakuotas ir pritvirtintas ir už krovinio sugadinimą ieškovas nėra atsakingas (b.l.16). UAB „Aktrija“ išrašė UAB „Remil“ PVM sąskaitą-faktūrą 2631,75 sumai (b.l.17). UAB „Remil“ sumokėjo UAB „Aktrija“ 1319,69 Lt už transporto paslaugas (b.l.18). UAB „Vybarta“ pateikė UAB „Aktrija“ PVM sąskaitą-faktūrą dėl 15237,18 Lt sumos apmokėjimo už transporto paslaugas ir prastovą (b.l.19, 121). UAB „Vybarta“ raštu patvirtino, jog UAB „Aktrija“ apmokėjo PVM sąskaitą-faktūrą ir pervedė UAB „Vybarta“ 15237,17 Lt sumą (b.l.20). Pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, jog UAB „Aktrija“ pervedė UAB „Vybarta“ 17852,80 Lt (b.l.123-124).

Tarp bylos šalių buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis, pagal kurią krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimu vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 str. 1 d.). Šiuo atveju krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos valstybės į kitą), todėl taikytinos materialinės teisės klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių normos turi prioritetą nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (CK 1.13 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės Taigi, kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties, ji atitinka CMR konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius, todėl nagrinėjamoje byloje taikytina CMR konvencija.

CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vežėjas važtaraštyje privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. Pagal KTK 32 straipsnį taip pat būtent vežėjas privalo patikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vežėjas, kurį sutarties vykdymui pasitelkė ieškovas, jokių pastabų dėl krovinio ar pakuotės būklės važtaraštyje nepažymėjo, nors vairuotojas po pasikrovimo krovinį sutvirtino pats, dviem vertikaliais strypais prispausdamas krovinį prie automobilio sienų. CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis numato, jog važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Vertinant bylos medžiagą ir Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatas, darytina išvada, kad vežėjui važtaraštyje neįrašius motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės.

Atvykus į iškrovimo vietą ir iškrovus dalį produkcijos, pastebėta, jog sulūžę keletas medinių padėklų (palečių). Kaip raštu nurodė gavėjas, krovinys buvo nuslydęs ir pažeistas, nes visiškai nesutvirtintas diržais, todėl kiekvieno stabdymo metu dauguma palečių su briketais pasislinko (b. (b.l. 65, 73). Krovinio būklė matyti gavėjo darytose nuotraukose (b.l. 66-71). Kaip nurodė ieškovas, krovinys nuslydo ir pakuotė buvo apgadinta dėl netinkamo krovinio įpakavimo, sutvirtinimo transporto priemonėje bei tikėtina, krovinio viršsvorio.

Kad krovinys jo priėmimo metu buvo tinkamai įpakuotas, patvirtino tiek pats ieškovo atstovas, tiek faktinio vežėjo 3 asmens UAB „Vybarta“ atstovė. Teismo posėdyje liudytoja Eglė Sireikė nurodė, jog paletes briketams užsakė pats gamintojas UAB „Medinčius“ (b.l. 140). Vairuotojas, priimdamas krovinį, jokių pastabų dėl krovinio ar pakuotės būklės CMR važtaraštyje nepažymėjo. Vairuotojas pats sutvirtino krovinį, šią aplinkybę taip pat patvirtino ieškovo atstovas, todėl dėl krovinio sutvirtinimo atsakomybė taip pat tenka jam. Taip pat ieškovas nurodė, jog pradėjus vežimą, Marijampolėje vežėjas pasvėrė transporto priemonę ir buvo nustatyta 3100 kg perkrova (b.l. 8), apie tai pranešta atsakovui, bet ieškovas prisiėmė riziką ir nutarė krovinį vežti toliau, nors galėjo įrašyti pastabas važtaraštyje, reikalauti, jog perkrova būtų nukrauta arba iš viso atsisakyti vežti krovinį. Taigi, kadangi ieškovas perkrovą laiko viena iš krovinio apgadinimo priežasčių, tai teismas konstatuoja, jog sutikdamas vežti krovinį su viršsvoriu, pats ieškovas ir prisiėmė visą su tuo susijusią riziką. Remiantis CMR konvencijos 17 str., vežėjas atsako už krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Įvertinus tai, kad vežėjas krovinį priėmė tinkamos būklės, darytina išvada, jog žala kroviniui padaryta transportuojant krovinį, todėl konstatuotina, kad už padarytą žalą atsakingas krovinio vežėjas (CMR konvencijos 17 str. 1 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str.) Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog pats ieškovas yra atsakingas už užsakovui padarytą žalą, kurią šis patyrė, sumokėdamas gavėjui 380 eurų (38 eurai už vieną paletę) (b.l. 75-76, 55-56) už 10 palečių perpakavimą iš naujo. Kadangi, kaip jau minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas iš užsakovo „DHG įmonės“ iš už pervežimą sutartų pinigų negavo 380 EUR (1312 Lt), sudarančių nuostolius, patirtus didesnėmis sąnaudomis iškraunant krovinį, kurį prieš tai reikėjo perpakuoti, todėl pripažintina, kad atsakovas už ieškovo suteiktas nekokybiškas paslaugas, vežimo metu sugadinus krovinio pakuotę, visiškai pagrįstai pervedė tik 1319,69 Lt sumą, atskaitęs iš sutartos 2631,75 Lt sumos jos patirtus 380 EUR nuostolius. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas iš atsakovo priteisti likusią 1312,06 Lt skolos dalį, atmestinas.

Ieškovas krovinį į paskirties vietą pristatė 2011 11 18, tačiau krovinys buvo iškrautas tik 2011 11 22, todėl ieškovas prašo priteisti jo sumokėtas faktiniam vežėjui UAB „Vybarta“ 690,56 Lt netesybas už prastovą ir 579,70 Lt nuostolius už papildomai nuvažiuotą atstumą nuo Ehrenfriedersdorf iki Stegelitz miesto. CMR 16 str. numato, jog vežėjas turi teisę pareikalauti padengti išlaidas, susijusias su instrukcijų gavimu ir jų vykdymu, kadangi šios išlaidos atsirado ne dėl jo kaltės. Sprendžiant klausimą dėl minėtų ieškovo reikalavimų pagrįstumo, būtina nustatyti dėl kokios priežasties ir kieno kaltės įvyko prastova ir atsirado būtinybė krovinį vežti į kitą miestą. Ieškovas nurodė, jog vežėjo vairuotojui atsisakius perpakuoti sulūžusias paletes, gavėjas atsisakė krovinį iškrauti ir pastatė mašiną į šoną (b.l. 9). Atsakovas nurodė, jog vežėjo vairuotojui atsisakius perpakuoti sugadintas prekes ir nesant galimybės sugadinto krovinio iškrauti važtaraštyje minėtoje iškrovimo vietoje, mašina visą dieną blokavo privažiavimą prie iškrovimo ir klientas paprašė atlaisvinti iškrovimo teritoriją, vėliau vežėjui buvo nurodyta savo išlaidomis sugadintą krovinį pristatyti į kitą vietą – Stegelitz miestą (b.l.10), kur krovinys buvo galutinai iškrautas. Atsižvelgiant į tai, kad konstatuota, jog krovinys buvo sugadintas transportuojant, dėl vežėjo kaltės ir tokios būklės jo iškrauti važtaraštyje nurodytoje iškrovimo vietoje Ehrenfriedersdorf mieste - nebuvo galimybės, todėl gavėjas turėjo surasti kitą vietą, kurioje sugadintą krovinį gavėjas perpakavo ir iškrovė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovo minimi nuostoliai dėl prastovos ir papildomų transportavimo išlaidų atsirado dėl paties vežėjo kaltės. Šie nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su netinkamu krovinio pervežimu, todėl ieškovo reikalavimas juos priteisti iš atsakovo atmestinas.

Ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, kaip išvestinis, taip pat atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės (CPK 93 str.). Atsakovas byloje pateikė 84,70 Lt PVM sąskaitą faktūrą už dokumentų vertimo paslaugas (b.l. 78) ir 1200 Lt PVM sąskaitą faktūrą už teisines advokato paslaugas (b.l. 80), tačiau šios išlaidos iš ieškovo nepriteistinos, nes nepateikta įrodymų, patvirtinančių minėtų sąskaitų-faktūrų apmokėjimą. Teismas nurodo, kad išrašyta sąskaita nereiškia tokių išlaidų apmokėjimo, nesant byloje pateikto tokių išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento (CPK 98 str. 1 d).

Valstybei iš ieškovo priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ( CPK 88 str. 1d.3p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 263 str.-267 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Iš ieškovo UAB „Aktrija“, į. k. 300588357, valstybei priteisti 39,94 Lt (trisdešimt devyni litai) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.