- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- e2S-337-538/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00125-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autovesta“
- Atsakovas
- R. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autovesta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autovesta“ ieškinį atsakovui R. G. dėl nepagrįstai įgytų lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 1 155 Eur nepagrįstai įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „Autovesta“ (toliau – ir Ieškovė) ir R. G., (toliau – ir Atsakovas) 2021 m. birželio 9 d. sudarė Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 13 d. Darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukta pagal DK 56 straipsnio 4 dalį. Tą pačią dieną ieškovė paskaičiavo atsakovui mokėtinas pinigų sumas ir su atsakovu pilnai atsiskaitė, atsakovas patvirtino atsiskaitymą ir pretenzijų nereiškė. 2023 m. gruodžio 15 d. ieškovės buhalterė mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) per klaidą atsakovui į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 155 Eur. Pastebėjusi klaidą, 2023 m. gruodžio 18 d. ieškovės darbuotoja susisiekė su atsakovu ir paprašė grąžinti papildomai per klaidą pervestus pinigus, atsakovas pažadėjo juos grąžinti, bet nuo 2023 m. gruodžio 22 d. su atsakovu nebėra galimybės susisiekti, pervestų lėšų atsakovas iki šiol nėra grąžinęs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Išaiškino ieškovei UAB „Autovesta“ teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčų komisijoje prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo darbuotojo darbovietė) tvarka. Grąžino UAB „Autovesta“ 26 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. sausio 18 d. Teismo argumentai:
3.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovę ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, ginčas kilęs iš darbo ar su jais susijusių teisinių santykių.
3.2. Ieškovė darbo sutarties nutraukimo su atsakovu teisėtumo neginčija, todėl teismo vertinimu kilęs ginčas nepatenka į DK 105 straipsnio 2 dalyje numatytą kategoriją ginčų, kurie nagrinėjami tiesiogiai teisme. Ieškovė, siekdama susigrąžinti atsakovui permokėtą sumą, pirmiausia turi pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – kreiptis į Darbo ginčų komisiją, jos teisės kreiptis tiesiogiai į teismą dėl šių reikalavimų DK nenumato. Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus dėl teisės, kuriems priskirtini ir aukščiau nurodyti ieškovės reikalavimai.
3.3. Ieškovė į darbo ginčų komisiją dėl permokėtos sumos grąžinimo nesikreipė, o ieškinį su šiais reikalavimais pateikė tiesiogiai teismui, tai vertintina kaip įstatymu nustatytos išankstinio ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas.
III. Atskirojo
skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2044-904/2024 panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas, todėl nepagrįstai sprendė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovę ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017 ir jos išaiškinimais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos cituojamos ir šios nagrinėjamos bylos ratio decidendi yra skirtingos ir nesutampa, todėl vadovautis minėtais išaiškinimai nebuvo teisinio pagrindo.
4.3. DK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Atvejai, kai individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, nustatyti DK 299 straipsnyje. Pažymėtina, kad DK 299 straipsnyje pateiktas ginčų, nagrinėtinų tiesiogiai teismuose, sąrašas nėra baigtinis, šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teisme ginčai sprendžiami ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.
4.4. Nors iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių matyti, jog ieškovę ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, tačiau ieškinio pareiškimo metu ieškovės ir atsakovo jokie darbo teisiniai santykiai nebesiejo, ieškinio pagrindas ir dalykas yra kildinamas ne iš darbo sutarties ar darbo santykių, bet iš prievolinių teisinių santykių, t. y. reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo nepagrįstai praturtėjus. Ieškovės nuomone, reiškiamas reikalavimas nepatenka į DK 185 straipsnyje nurodytą individualaus darbo ginčo sąvoką, todėl jam negali būti taikoma išankstinė darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
7. Apeliantė su skundžiama nutartimi nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, argumentuoja, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas nepatenka į DK 185 straipsnyje nurodytą individualaus darbo ginčo sąvoką, todėl jam negali būti taikoma išankstinė darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Mano, kad ieškinys kildinamas ne iš darbo teisinių santykių, o iš prievolinių teisinių santykių, nes reiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius dėl nepagrįsto praturtėjimo. Apeliantės argumentai nepagrįsti.
8. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Nustatytais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri įtvirtinta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia atitinkamus teisinius padarinius – teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą. Viena iš bylų kategorijų, kurioms nustatyta išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, yra darbo ginčai. CPK 412 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta specialioji darbo bylų nagrinėjimą reglamentuojanti norma, pagal kurią jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.
9. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad 2023 m. gruodžio 13 d. Darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukta. Ieškovė paskaičiavo atsakovui mokėtinas pinigų sumas, tačiau 2023 m. gruodžio 15 d. ieškovės buhalterė mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 155 Eur.
10. DK 213 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, rangovas šio kodekso 139 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai, suma, kurią ieškovė pervedė atsakovui, buvo įvardinta kaip dienpinigiai, ši suma neabejotinai yra susijusi su darbo teisiniais santykiais. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kad šiuo metu tarp šalių darbo santykiai yra pasibaigę, nes kaip minėta, darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, rangovas šio kodekso 139 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 213 straipsnio 3 dalis).
12. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalių ginčas yra individualus darbo ginčas kilęs iš darbo teisinių santykių, kuriam yra numatyta išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, siekdama susigrąžinti atsakovui permokėtą sumą, pirmiausia turi pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
13. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėdamas atskirąjį skundą iš bylos medžiagos nustatė, kad 2024 m. sausio 29 d. teisėjo rezoliucija ieškovės ieškinys buvo priimtas, ši aplinkybė reiškia, kad buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį (CPK 137 straipsnio 1 dalis), taigi tokiu atveju nebėra galimybės atsisakyti priimti ieškinį, yra galimas tik ieškinio palikimas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 punktas, CPK 412 straipsnio 1 dalis), todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas atsisakydamas priimti ieškinį, ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 punktas, CPK 412 straipsnio 1 dalis).
14. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
15. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikintina dėl procesinės teisės normų pažeidimų ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 punktas, CPK 412 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335 - 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autovesta“ ieškinį palikti nenagrinėtą.