Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2019-07-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-408-224/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-12
Bylos Nr.
1-408-224/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49514-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Malinauskas
Nukentėjusysis
G. V.
Kaltinamasis
T. T.
Baudžiamoji byla Nr. 1-408-224/2019Proceso Nr. 1-01-1-49514-2018-7Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.4.4.1.; 1.1.8.10.5.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.;
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 12 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas,sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei,nukentėjusiajam G. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje T. T. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, šiuo metu jau teistas 2019-04-09 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str., 64¹ str., 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmės neatlikęs, gyv. (duomenys neskelbtini)., kaltinamas nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., padarymu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. T. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam G. V. šiomis aplinkybėmis:

2018 m. spalio 14 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini) , sodybos kieme, kaltinamasis T. T., kilusio žodinio konflikto metu, sudavė nukentėjusiajam G. V. du smūgius kumščiu į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis G. V. nugriuvo ant žemės, tuomet spyrė nukentėjusiajam vieną smūgį į kairio šono sritį, po to spyrė vieną smūgį į veido sritį ir, taip smurtaudamas, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešinio antakio srityje, dešinės akies abiejuose vokuose, juosmens kairėje, kraujosruvos dešinės akies junginėje ir kairės pusės VII, IX, X šonkaulių lūžimų, dėl ko sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tai yra padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Kaltu padaręs šį nusikaltimą T. T. prisipažino, bet savaip paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes. Jis nurodė, kad tą vakarą jis, jo draugė V. M., G. V., jo žmona D. V. bei pastarųjų dukra G. V. sėdėjo pas G. ir D. V. namuose prie stalo ir vartojo alkoholinius gėrimus, išskyrus G. V. kuri gėrimų nevartojo. Po kurio laiko moterys nuėjo miegoti, o jis su G. V. nuėjo į namo katilinę kur toliau vartojo alkoholį. Tarp jų kilo žodinis kofliktas dėl V. M.. Tuomet jis (kaltinamasis) paskambino savo dėdei, kad šis atvyktų jo paimti ir parvežti į namus. Atvykus dėdei, jis su G. V. išėjo į kiemą jo pasitikti ir kartu visi parūkė. Po to jis gerai nesuprato ar G. V. bandė jam užduoti, ar norėjo jį apsikabinti ir jie abu nugriuvo ant žemės. Jo dėdė juos abu pakėlė ir liepė nurimti. G. V. nuėjo link savo namų, o jis su dėde liko prie automobilio, bet prisiminė, kad pas V. namuose likę kai kurie jo daiktai. Tuomet jis ėjo jų pasiimti ir negali paaiškinti kaip G. V. jį pargriovė ant žemės ir užlaužė už nugaros rankas. Dėdei liepus paleisti G. V. jį paleido. G. V. dukra jau buvo iškvietusi policiją. Tai padaryti jai buvo liepęs G. V.. Pripažįsta, kad sudavė G. V. vieną kartą į galvą, tai galėjo būti ir akies sritis, galvodamas, kad jis ginasi nuo G. V. ir netyčia įspyrė G. V., tai galėjo padaryti ir gulint abiems ant žemės. Sutinka, kad visi sužalojimai G. V. galėjo būti padaryti šio įvykio metu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais bylos įrodymais.

Nukentėjusysis G. V. parodė, kad pas juos į sodybą atvyko kaltinamasis T. T. su jų dukra V. . Visi sėdo prie stalo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek pasivaišinę, moterys nuėjo miegoti, o jie abu su T. T. nuėjo į namo katilinę parūkyti ir toliau gerti. T. T. jam guodėsi, kad V. jį palieka, yra jam neištikima. Jis T. T. pakvietė eiti miegoti. T. T. paskambino savo dėdei, kad šis parvežtų jį į namus. Atvykus T. T. dėdei, T. T. smogė jam ranka ar turėtu alaus buteliu į veidą. Po smūgio jis nukrito ant žemės, o T. T. iš karto jam spyrė tris kartus, bet jis pagavo T. T. koją ir T. T. parkrito ant žemės. Jis (nukentėjusysis) atsikėlęs ėjo pas dukras prašyti, kad iškviestų policiją. Kažkuri iš dukrų tai padarė. Belaukiant policijos, T. T. vėl pribėgdinėjo prie jo ir norėjo jam smogti, bet jis išsisuko nuo smūgio, pargrovė T. T. ant žemės ir už nugaros užlaužė jam rankas. Atėjęs T. T. dėdė liepė T. T. paleisti, tuomet jis jį paleido. Teigia, kad T. T. jis nekabino ir jokio kontakto su juo neturėjo iki smūgių sudavimo.

Liudytojas E. K., kaltinamojo dėdė, sutikęs duoti parodymus, parodė, kad nakties metu jam paskambino T. T. ir paprašė parvežti į namus. Nuvykus pas G. V., jį pasitiko T. T. ir G. V.. Visi trys jie parūkė ir, esant vėsiam orui, jis atsisėdo į automobilį. Pasižiūrėjęs į veidrodėlį nei vieno iš likusiųjų, tai yra nei T., nei G. nematė. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad jie abu guli ant žemės. Jis juos abu pakėlė. G. V. pradėjo rėkti, kad reikia kviesti policiją. Kaip jie atsidūrė ant žemės jis nematė. Kieme pasirodę G. V. dukros iškvietė policiją. Jis su T. T. policijos laukė būdami prie automobilio. T. T. prisiminė, kad troboje liko jo daiktų ir ėjo jų pasiimti. T. T. nuėjus prie namų vėl kilo triukšmas. Jis nuėjo pažiūrėti kas vyksta ir pamatė, kad T. T. guli ant žemės, o jam ant nugaros sėdi G. V. ir daužo rankomis į šonus. Jis G. V. T. T. liepė paleisti ir G. V. jį paleido. Matė pas G. V. paakyje mėlynę. Galvoja, kad G. V. pats galėjo kur susimušti griūdamas. Pas T. T. jokių sužalojimų nematė. Kadangi G. V. sėdėjo ant žemės gulinčiam T. T. ant nugaros daro prielaidą, kad T. T. buvo užpultas.

Liudytoja D. V., nukentėjusiojo žmona parodė, kad ji nieko nematė ir negirdėjo. Pagarsinus jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 109-110) matyti, kad įvykio metu ji miegojo. Pabudo nuo triukšmo kai į namus atvyko policijos pareigūnai. Jiems išvykus, vyras jai pasakė, kad T. T. sudavė jam buteliu į galvos sritį. Vyrui buvo ištinusi kairė akis. Kitos dienos rytą vyras skundėsi, kad skauda galvą. Ji liepė jam vykti pas gydytojus. Vyras sakė, kad T. muštis pradėjo iš niekur nieko. Šiuos savo parodymus D. V. patvirtino kaip teisingus.

Liudytojas J. G., policijos pareigūnas, paaiškino, kad pagal iškvietimą jie nuvyko į įvykio vietą. Juos pasitiko asmuo kuris buvo atvykęs parsivežti kaltinamojo. Aiškinantis aplinkybes, nukentėjusysis jiems paaiškino, kad tarp jo ir kaltinamojo įvyko konfliktas ir kaltinamasis jį sumušė. Pas nukentėjusįjį veide matėsi sumušimo žymė. Į vietą buvo atvykę ir medikai. Kaltinamasis buvo neblaivus ir įsiaudrinęs. Jį ramino ir giminaitis atvykęs jo parvežti, ir jie. Nukentėjusysis elgėsi ramiai, sėdėjo prie stalo, jis taip pat buvo neblaivus.

Liudytojas V. Z., policijos pareigūnas, parodė, kad iš nukentėjusiojo sužinojo, kad nukentėjusįjį sumušė dukros draugas. Nukentėjusiajam buvo sumuštas poakis. Jie nustatė jiems girtumus, užfiksavo įvykio vietą. Kaltinamasis aiškino, kad jį užpuolė nukentėjusysis, todėl jam teko gintis.

Bylos nagrinėjimo metu, siekiant patikrinti nustatytas aplinkybes, BPK 276 str. 4 d., nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojos V. M., gyvenančios užsienyje, parodymai (t. 1, b. l. 121-122) iš kurių matyti, kad 2018-10-13 apie 20 val., su T. T. grįžo į namus, kur vartojo alkoholį. Apie 24 val., ji su mama ir sese G. V. nuėjo miegoti. G. su T. išėjo į kiemą parūkyti. Miegant kambaryje, G. V. įjungė šviesą kambaryje ir pasakė, kad iškviestų policiją, nes jį sumušė T. T.. Policiją iškvietė jos sesuo. G. V. sakė, kad, kalbant kieme, su T. T. kilo konfliktas ir jam trenkė į veidą. G. V. dešinė akis buvo patinusi, paraudusi. Dar skundėsi, kad jam skauda dešinį šoną. Paprašęs kviesti policiją, G. V. išėjo iš kambario. Joms iškvietus policiją, išėjo pasižiūrėti kas vyksta kieme, nes girdėjosi šurmulys. Jai išėjus į kiemą, ji pamatė juos abu gulinčius ant žemės, tiksliau T. T. gulėjo ant pilvo, o G. V. sėdėjo jam ant juosmens ir laikė užlaužęs vieną jo ranką, kad jis nesimuistytų. Kieme buvo atvažiavęs A. K., kuris ramino T. T., kad jis nurimtų, nesimuistytų.

Teismas taip pat pagarsino ir ikiteisminio tyrimo teisėjos apklaustos nepilnametės liudytojos G. V. parodymus (t. 1, b. l. 134-135) iš kurių matyti, kad kad ji vakare pabudo nuo triukšmo. Tėtis G. V. atbėgo ir paprašė kviesti policiją, pridūrė, kad T. T. jį sumušė. Jos su sese išėjo į lauką, paklausė T. T. ką jis daro. Jis bandė dar kartą suduoti tėčiui, tačiau jinai jį nustūmė. Tėtis T. T. paguldė ant žemės kieme. Ji iškvietė policiją, policija jos klausė ar reikia greitosios pagalbos, atsakė, kad reikia. Ji pati matė, kai tėtis su T. susiginčijo katilinėje. T. pasakė tėčiui "aš tau kirsiu", tėtis atsakė "kirsk". Po to pamatė, kai T. dar kartą bandė ant kiemo trenkti tėčiui, tačiau tėtis kieme T. ą parvertė ant žemės. Konflikto vakarą namuose buvo jos mama, sesė, T. , tėtis ir ji. Pas tėtį matė didelę kraujosruvą, buvo ištinę prie akies. Įtarė, kad T. trenkė tėčiui alaus buteliu, kurį turėjo su savimi. Skambindama policijai išėjo į lauką. Matė savo akimis, kai T. mušė tėtį. T. su tėčiu atėjo nuo kelio, T. užsimojo ir sudavė tėčiui ranka, tačiau tėtis jau buvo su ,,fanaru“, jie susimušė antrą kartą. T. parvertė tėtį ant žemės. Jie abu voliojosi ant žemės, T. spyrė tėčiui į šoną. Tėtis parvertė T. , būnant ant žemės ir laikė. Vieta kurioje jie mušėsi buvo apšviesta, kieme buvo įjungta šviesa. Po šių muštynių tėčiui skaudėjo kairį šoną, jo kairė akis buvo mėlyna. T. neatrodė sužeistas, jokių smūgių sudavimo žymių nesimatė, tik jo kelnės buvo purvinos. Gali būti, kad tėtis sudavė T. , matė, kad tėtis užlaužė T. ranką, girdėjo T. šaukiant "paleisk ranką" ir iškart po to tėtis jį paleido. Tėtis minėjo, kad jam skauda šoną, rodė jį medikams. Ji į tai nežiūrėjo. Vėliau matė, kad tėčio šonas buvo mėlynas ir sužinojo, kad jam lūžę šonkauliai.

Nustatytas aplinkybes patvirtina ir rašytiniai byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusiojo G. V. protokolas – pareiškimas (t. 1, b. l. 1) iš kurio matyti, kad 2018-10-14 apie 03.50 val., jo namų kieme (duomenys neskelbtini) , jį sumušė T. T. suduodamas du smūgius kumščiu į veido sritį, ko pasekoje jis nukrito ant žemės ir tada dar du kartus spyrė koja, vieną kartą į kairį šoną, kitą kartą į veidą, dėl ko jis jautė fizinį skausmą.

Įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis (t. 1, b. l. 9-14), iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti (duomenys neskelbtini)

Apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 25-26) pagal kurį apžiūrėtas ir užfiksuotas garso įrašas, kuomet dėl įvykio buvo kviečiama policija.

Specialisto išvada (t. 1, b. l. 58) iš kurios matyti, kad G. V. padaryta poodinės kraujosruvos dešinio antakio srityje, dešinės akies abiejuose vokuose, juosmens kairėje, kraujosruva dešinės akies junginėje, kairės pusės VIII , IX, X šonkaulių lūžimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės VIII , IX, X šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui . Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusysis galėjo jausti ir fizinį skausmą.

Kita specialisto išvada (t. 1, b. l. 62) iš kurios matyti, kad sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės VIII , IX, X šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Visi kiti sužalojimai tiek kartu, tiek ir atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Tokiu būdu, aukščiau suminėtus duomenis teismas pripažįsta įrodymais BPK 20 str., prasme ir, remdamasis jais konstatuoja, kad kaltinamasis yra kaltas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais numatytais BK 54 str. Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą kuris priskiriamas prie nesunkių. Kaltu prisipažino, tačiau savaip (sau naudinga linkme) aiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes, neva tai jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, nors būtinumo gintis teismas nenustatė. Nukentėjusysis nepuolė kaltinamojo, bet elgėsi su juo tinkamai ir kvietė likti nakvoti.

Prieš šio nusikaltimo padarymą kaltinamasis nebuvo teistas, tačiau šiuo metu jis jau yra teistas ir teismo baudžiamasis įsakymas jo atžvilgiu įsiteisėjęs. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Nukentėjusiajam padarytos žalos kaltinamasis neatlygino. Baustas jis ir administracine tvarka, tačiau skirtas baudas yra sumokėjęs (t. 1, b. l. 152-154). Kaltinamasis dirba, charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 55-56). Atsižvelgiant į visą tai, jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Kadangi kaltinamasis jau yra nuteistas 2019-04-09 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu, todėl šiuo nuosprendžiu jam skirta bausmė bendrintina su jau priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys kuriuo jis prašo priteisti 762 eurus 27 centus turtinei žalai atlyginti ir 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 83-86).

Kaltinamasis su ieškiniu sutinka dalinai, nurodo, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti sumos yra per didelės.

Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Teismas sutinka su nukentėjusiojo teiginiais, kad nusikaltimo padarymo metu buvo suplėšytos jo kelnės kurias jis vertina 40 eurų, taip pat neišplaunamai suteptas megztinis 35 eurų vertės bei su teiginiu, kad nukentėjusiajam reikėjo lankytis pas gydytojus dėl šonkaulių lūžimo ir ryšium su tuo jis turėjo 39 eurus išlaidų. Taigi viso jo patirta žala yra 114 eurų. Ši suma jam ir priteistina (CK 6.263 str., 6.281 str.). Ieškinys kitoje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Teismas nustatė, kad nusikaltimo padarymo metu nukentėjusysis nedirbo. Jis įsidarbino 2018 m. lapkričio 2 d., kas matyti iš byloje esančios darbo sutarties kopijos (t. 1, b. l. 87). Kad nukentėjusysis būtų sutaręs pradėti dirbti nuo 2018 m. spalio 22 d., kaip teigia ieškinyje, tai įrodančių duomenų jis nepateikė. Todėl jo prašymas priteisti negautą darbo užmokestį (228 eurus 27 centus) negali būti tenkinamas. Taip pat netenkinamas ir jo prašymas priteisti 420 eurų kuriuos jis sumokėjo ūkio darbams atlikti samdytai kaimynei, kadangi nukentėjusysis šiam faktui pagrįsti taip pat nepateikė jokių įrodymų. Samdos sutartis nebuvo sudaryta, jokie mokesčiai valstybei ir Sodrai nebuvo mokami. Be to, nukentėjusiojo žmona D. V., apklausiama kaip liudytoja nurodė, kad jokie pašaliniai asmenys darbams dirbti nebuvo samdomi. Visus darbus dirbo nukentėjusysis. Taigi pagrindo priteisti šią sumą taip pat nėra (BPK 115 str. 1 d.).

Ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajam jį sumažinus iki 1500 eurų. Laikytina, kad ši suma nėra užaukštinta, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Sutiktina su ieškinyje nurodytais motyvais, kad dėl sužalojimo nukentėjusiajam sutriko fizinė sveikata, atsirado baimės jausmas, nepatogumai dėl patirtų sužalojimų (sulaužytų šonkaulių) ir kiti neigiami reiškiniai. Veide ir kitose kūno vietose ilgai išliko sužalojimų žymės. Buvo suduotas ne vienas smūgis, jaučiamas skausmas, patirti dvasiniai išgyvenimai, dėl šonkaulių lūžių ribotas fizinis aktyvumas. Įvertinus visą tai, pakankama satisfakcija neturtinei žalai atlyginti teismas ir pripažįsta 1500 eurų. Ši suma iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajam (CK 6.250 str., 6.283 str. 1 d.).

Nukentėjusiojo prašymas priteisti jam turėtas, ikiteisminio tyrimo metu, išlaidas advokato darbui apmokėti tenkintinas pilnumoje BPK 106 str., pagrindu. Šis prašymas pagrįstas byloje pateiktais dokumentais (t. 1, b. l. 89-92).

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra kompaktinę plokštelę su nepilnametės liudytojos apklausos įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297 str., 302-307 str., teisėjas

nusprendžia:

T. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ir nubausti laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Įpareigoti nuteistąjį visą šį laikotarpį:

-būti namuose nuo 23 val., iki 6 val.;

-tęsti darbą;

-neatlygintinai išdirbti, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d., 3 p. a) papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti, dalinio sudėjimo būdu, su 2019-04-09 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu skirta viešųjų darbų bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių 15 (penkiolikai) dienų.

Įpareigoti nuteistąjį visą šį laikotarpį:

-būti namuose nuo 23 val., iki 6 val.;

-tęsti darbą;

-neatlygintinai išdirbti, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Įskaityti nuteistajam į bausmės laiką bausmę atliktą pagal 2019-04-09 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamąjį įsakymą.

Priteisti iš nuteistojo T. T. 114 (šimtą keturiolika) eurų nukentėjusiajam G. V. turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš nuteistojo T. T. 1500 (tūkstantį penkis šimtus) eurų nukentėjusiajam G. V. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš nuteistojo T. T. 200 (du šimtus) eurų nukentėjusiajam G. V. turėtoms advokato darbo užmokesčio išlaidoms atlyginti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra kompaktinę plokštelę su nepilnametės liudytojos apklausos įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Jonas Malinauskas