Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Pareiškėjui ir atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 125, 127-128), pareiškėjas ir atsakovas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 13, 75), byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d., 78 str. 6 d.).

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalę, kurią kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2017-12-28 iki 2019-08-28 Pravieniškių PN 1-ame ir 2-iame sektoriuose.

Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto atliekant bausmę 1-ame ir 2-ame sektoriuose trūkumo.

Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 69, 82, 83), kad pareiškėjas Pravieniškių PN ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apgyvendintas:

nuo 2017-12-28 iki 2018-03-02 2-ojo sektoriaus 3 būrio 3 brigadoje – vienam asmeniui tekęs plotas 3,21 kv. m;

nuo 2018-03-02 iki 2019-01-23 2-ojo sektoriaus 4 būrio 3 brigadoje – vienam asmeniui tekęs plotas 3,25 kv. m;

nuo 2019-01-23 iki 2019-02-07 1-ojo sektoriaus 8 būrio 2 brigadoje – vienam asmeniui tekęs plotas 3,54 kv. m;

nuo 2019-02-07 iki 2019-08-27 1-ojo sektoriaus 8 būrio 7 brigadoje – vienam asmeniui tekęs plotas 3,60 kv. m;

Laikotarpiu nuo 2019-01-23 iki 2019-02-07 pareiškėjas gyveno kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 24,76 kv. m., o miegamųjų vietų buvo 7, todėl pareiškėjui teko 3,54 kv. m. gyvenamojo ploto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, jog kamerų tipo patalpose (pataisos namuose) vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1907-525/2018). Kadangi pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019-01-23 iki 2019-02-07 kamerų tipo patalpoje teko 3,54 kv. m., todėl konstatuotina, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jo teisė į teisės aktuose nustatytą minimalų gyvenamąjį plotą nebuvo užtikrinta (15 parų trūko 0,06 kv. m. ploto). Teismas sutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerų tipo patalpoje esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

Pareiškėjas motyvuodamas gyvenamojo ploto trūkumą pateikia laisvo grindų ploto (atskaičius baldų, daiktų ir inventoriaus užimamą plotą) skaičiavimą. Pastebėtina, kad galiojantys teisės aktai nenumato, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos LVAT praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą. Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m. ploto pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017). Nagrinėjamu atveju, bendrabučio tipo patalpose gyvenamojo ploto normos pažeidimas nenustatytas, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į baldų, daiktų ir inventoriaus užimamą plotą jose. Tokį pareiškėjui tekusios gyvenamojo ploto normos vertinimą šioje byloje pateikė LVAT 2020 m. liepos 22 d. nutartyje (administracinės bylos Nr. A-3166-968/2020; 2 t., b. l. 69–77).

Dėl nesančių patalpų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad bendrabučio tipo patalpose, kuriose jis gyveno ginčui aktualiu laikotarpiu, nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, buvo per mažos patalpos maistui susidėti, per mažos virtuvėlės bei per mažai šaldytuvų, nebuvo rūbų džiovinimo patalpų, todėl visi laisvalaikiui skirti įrenginiai, baldai, maistas, rūbų džiovinimas buvo laikomi gyvenamoje patalpoje.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 5 punktą pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų – laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.8. p.), drabužių bei avalynės džiovykla (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.9 p.), kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.10 p.), esant techninėms galimybėms, įrengiama virtuvėlė (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.11 p.). Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo norma), 2.9 punkte numatyta, jog bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlėje, patalpoje maistui laikyti gali būti buitinis šaldytuvas pagal poreikį.

Atsakovas pripažino, kad 2-ame ir 1-ame sektoriuose nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pažeidžiamas Taisyklių 5.8 punkte nustatytas reikalavimas.

Atsakovas nurodė, jog 1-ame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengta patalpa, kur galima skalbti ir džiovinti drabužius, batus. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme po stacionariais stogeliais. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl negalėjimo džiovinti rūbus atskirose patalpose atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl sanitarinių patalpų įrengimo.

Pareiškėjas nurodė, kad buvo per mažai sanitarinių įrenginių.

Atsakovas pažymėjo, jog 2-o sektoriaus 3-iame būryje buvo įrengti 5 unitazai ir 3 pisuarai, 6 praustuvės, 1 kojų plautuvė, 2-o sektoriaus 4-iame būryje buvo įrengti 5 unitazai ir 4 pisuarai, 6 praustuvės, 2 kojų plautuvės, 1 dušo galvutė, 2-o sektoriaus 8-iame būryje buvo įrengti 7 klozetai, 7 praustuvės, 1 dušo sietelis (b. l. 71, 84-86).

Atsakovo nurodytų įrenginių kiekio, gavęs atsiliepimą, pareiškėjas neginčijo, jas patvirtina oficialūs įrodymai, t. y. Turto valdymo skyriaus pažyma (b. l. 84-86), todėl teismas neturi pagrindo atsakovo pateiktais duomenimis netikėti, laiko juos iš esmės neprieštaraujančiais pareiškėjo nurodytam įrenginių kiekiui, tačiau tikslesniais.

Aprūpinimo normose nurodoma, kad prausykloje turi būti: praustuvė - 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų (Aprūpinimo normų 7.4 p.), klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų (Aprūpinimo normų 7.6 p.).

Esant atsakovo nurodytam įrenginių kiekiui, 2-o sektoriaus 3-io būrio praustuvėmis galėjo naudotis ne daugiau kaip 90 (15 x 6) asmenų, klozetais ir pisuarais 120 ((5 + 3) x 15) asmenų, karantino patalpoje esančiomis plautuvėmis galėjo naudotis ne daugiau kaip 45 (3 x 15) asmenų, klozetais – ne daugiau kaip 30 (15 x 2) asmenų.

Atsakovas pateikė duomenis, kad 2-ojo sektoriaus 3-iame būryje ginčo laikotarpiu sanitariniu mazgu naudojosi vidutiniškai 48 nuteistieji, 2-ojo sektoriaus 4-ame būryje ginčo laikotarpiu sanitariniu mazgu naudojosi vidutiniškai 44-61 nuteistieji, 1-ojo sektoriaus 8-iame būryje ginčo laikotarpiu sanitariniu mazgu naudojosi vidutiniškai 70 nuteistųjų (b. l. 71), tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Aprūpinimo normos dėl sanitarinių įrenginių kiekio galėjo būti pažeidžiamos.

Dėl privatumo užtikrinimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 1-o sektoriaus 8-io būrio sanitariniame mazge tualeto ir prausyklos patalpos nebuvo tinkamai atitvertos, unitazai nebuvo atitverti pertvaromis iki lubų, prausykloje nebuvo kabinų, todėl nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitarinėmis patalpomis, taip pat naudojantis dušu.

Aprūpinimo normų 7.6 punkte nurodoma, kad klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m.

Atsakovas nurodė, kad būrio tualetuose buvo įrengtos kabinos, tarp pisuarų sumontuotos pertvaros, kurių aukštis 1,5 m., todėl privatumas buvo užtikrinamas. Aprūpinimo normos nereglamentuoja, unitazų (klozetų) atitvėrimo iki lubų, taip pat prausykloje privalomų įrengti kabinų, todėl šie pareiškėjo argumentai vertintini teisiškai nepagrįstais.

Pastebėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje kalinamo asmens privatumo pažeidimas naudojantis tualetu konstatuojamas tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiškai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., EŽTT 2008 m. spalio 9 d. sprendimą byloje M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 62936/00), 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12). Aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiškai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir šiems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal EŽTT praktiką, gali sudaryti prielaidas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Taigi, nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant EŽTT pripažįsta Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, neužtikrinant asmeniui privatumo, naudojantis tualetu kameroje. Todėl teismas vertina, kad pareiškėjui naudojantis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą užtikrinančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui pripažinti (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Pastebėtina, kad Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 16 ir 18 punktai reglamentuoja oro temperatūrą dušinėse, taip pat privalomą karšto vandens į jas tiekimą. Aprūpinimo normose nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius. Detalesnio dušo patalpų įrengimo (pvz. reikalavimo, jog dušuose privalomai turėtų būti pertvaros ar kabinos, teisės aktai nenumato) nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja. Privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo pareiškėjas nedetalizavo, todėl pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, jog dušo patalpos buvo įrengtos pažeidžiant galiojančius teisės aktus, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo privatumas duše galėjo būti pažeidžiamas.

Dėl stogo konstrukcijose buvusio asbesto.

Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamųjų pastatų stogo dangoje buvo kenksmingos asbesto medžiagos, kuri iro veikiama laiko ir kritulių, dėl vykusios kapitalinės pastatų rekonstrukcijos.

Atsakovas atsiliepime pripažino, kad stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau paaiškino, jog asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios, akimi nematomos skaidulos. Patikino, kad 2-ame sektoriuje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių, o 1-ojo sektoriaus pastatų stogo dangoje asbestinio šiferio nėra. Asbesto plaušelių tyrimai gyvenamosiose patalpose nebuvo tiriami, nes tokios prievolės teisės aktai atsakovui nenumato.

Dėl patalpų atitikimo higienos normų reikalavimams.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpose buvo drėgna, pelėsis, nešvaru, nepakankamas apšvietimas dėl silpnai šviečiančių lempučių arba jų trūkumo, sanitarinis mazgas buvo netinkamai vėdinimas, todėl jautėsi smarvė.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punktą gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nurodoma, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nurodoma, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad ginčo laikotarpiu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patalpose, kuriose bausmę atlikinėjo pareiškėjas, patikrinimų neatlikinėjo (b. l. 73). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų teikęs skundus (prašymus) dėl netinkamų sąlygų Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ar Turto valdymo skyriui (b. l. 85).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog neturtinę žalą patyrė dėl sustumtų gultų ir nesančios tarp jų erdvės, tuo sudarant sąlygas priekabiavimui, dėl per trumpo 3 valandų laiko už kameros ribų skirto išsimaudymui, skalbimuisi, laisvalaikiui, pasivaikščiojimui, susitikimams su kitų kamerų nuteistaisiais (per tokį trumpą laiką nespėja atlikti būtiniausių darbų, higienos priežiūros), laikymą kameroje 21 val. per parą vertina nežmonišku atsakovo elgesiu.