Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo J. D. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau ir – apylinkės teismas) 2024 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. RV-20-4120 taikyti nuteistajam J. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. D. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jam paskirta bausmė – 18 metų laisvės atėmimo, iš jų 10 metų kalėjimo režimo.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. birželio 10 d., bausmės pabaiga – 2029 m. birželio 10 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 5 metai ir 11 dienų.

4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2024 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi pataisos procesas nuteistajam dar nėra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. D. skundas atmestinas.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis J. D. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nuteistasis J. D. skunde nurodo, jog apylinkės teismas atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą vadovavosi tik manymu, kad jis dar nepasiruošęs gyventi tarp žmonių ir nepasiekti teisingumo kriterijai, tačiau tokie nuteistojo skundo argumentai yra deklaratyvūs, todėl atmetami. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad priimant skundžiamą nutartį buvo pažeisti bausmės vykdymo principai, numatyti BVK 4 straipsnyje. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Laisvės atėmimo bausme nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra privalomas kiekvieno nuteistojo atžvilgiu ir vien tai, kad asmuo atlieka realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nereiškia, jog jis bus paleistas lygtinai, jeigu jo elgesys nesuponuos pagrindo šio instituto taikymui.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Įvertinus J. D. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, apygardos teismui nekyla, kadangi remiantis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmę jis atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, 9 kartus skatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, neišsako diskriminacinių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

11. Apygardos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, J. D. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritaria ir aukštesnysis teismas.

12. Nuteistasis J. D. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką jam net 7 kartus buvo taikytos drausminės nuobaudos, o dauguma J. D. padarytų pažeidimų nebuvo smulkaus pobūdžio. Socialinio tyrimo išvadoje vertinant nuteistojo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę nurodyta, kad J. D. elgiasi draugiškai, yra paslaugus, nėra pastebėtas dalyvaujantis konfliktinėse situacijose, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad būtent dėl konflikto atliekant laisvės atėmimo bausmę jis netgi buvo nubaustas, tai yra uždarytas 10 parų. Taip pat nurodyta, kad paskirtas bausmę atlikti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, J. D. visuomet rodė norą dirbti ir mokytis, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad praeityje jam buvo skirta nuobauda būtent dėl atsisakymo dirbti nemokamus darus, paskirtas papeikimas. Taip pat nurodyta, kad nuteistasis su priežiūros sąlygomis taikosi gerai, laikosi vidaus taisyklių. Sutiktina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis šiuo metu paskirtų galiojančių nuobaudų dėl vidaus taisyklių pažeidimų neturi, vis dėl to, dėl įstaigos vidaus taisyklių pažeidimų ir rėžimo reikalavimų nesilaikymo jis ankščiau eilę kartų baustas. Tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje J. D. turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, negalima nepažymėti ir to, jog minėti vidaus tvarkos pažeidimai padaryti ne bausmės atlikimo pradžioje, kuomet dar galimi adaptaciniai taikomo režimo sunkumai, tačiau praėjus keliems ir netgi 8 metams nuo bausmės atlikimo pradžios. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Tuo tarpu nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam.

13. Aukštesnysis teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl apylinkės teismo nutarties, taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog J. D. nusikalto ne pirmą kartą. Nors tyčinį, negrįžtamas pasekmes sukėlusį (tyčinį nužudymą) nusikaltimą už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, J. D. įvykdė išnykus teistumams už prieš tai įvykdytus nusikaltimus, vis dėl to aplinkybė, jog asmuo nuteistas ne pirmą kartą, atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip labiau pavojingą visuomenei. Be to, nuteistajam būdingas nusikalstamo elgesio modelis, kadangi anksčiau jis taip pat yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Pažymėtina ir tai, kad J. D. daromi smurtiniai nusikaltimai vis sunkėjo, kas rodo, jog iš ankstesnio patyrimo jis nesimokė ir kartojo tas pačias klaidas, kas verčia atidžiau vertinti nuteistojo asmens byloje esančius duomenis. Socialinio tyrimo išvados duomenimis J. D. nusikalstamam elgesiui esminę įtaką darė nepakankamas gebėjimas pasirinkti tinkamus problemų sprendimus bei įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, taip pat neigiamos nuostatos, kadangi savo tikslų buvo siekiama nevengiant naudoti smurto formas ar kitaip varžant kito asmens teises į saugumą, turtą. J. D. stokojo jautrumo kitiems visuomenės nariams ir nepaisė bendrų, visuotinai priimtinų moralės normų. Nors aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą J. D. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, tai yra teistumų skaičių, padarytų nusikaltimų kiekį, pobūdį ir pavojingumą, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

14. Naudojant „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju teismui abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis veiksnys, tame tarpe ir du dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau privalo sumažinti – jis turi didelių finansinių įsipareigojimų, taip pat problema išlieka jo mąstymas ir elgesys, susijęs su ankstesniu nusikalstamu elgesiu. Aptarti kriminogeniniai veiksniai neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, taigi, abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

15. Vertinant J. D. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis nėra linkęs prarasti savitvardos, pirmenybę teikia planavimui, o ne impulsyviam ir neapgalvotam veikimui. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors šios charakterio ypatybės iš esmės teigiamos, tačiau J. D. atveju nusikalstamos veikos padarymui teigiamos įtakos jos neturėjo, veikiau priešingai, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nusikalstamą veiką – nužudymą, J. D. taip pat įvykdė ne impulsyviai, o iš anksto nuodugniai viską suplanavęs, sąmoningai pasirinkęs gyvybės atėmimo būdą. Be to, J. D. pripažįsta, kad atlikdamas nusikaltimą negalvojo apie galimas neigiamas pasekmes sau ar juo labiau kitiems. Nors šiuo metu geba įžvelgti nusikalstamo elgesio galimas neigiamas pasekmes sau ir kitiems, laisvėje buvo labiau linkęs koncentruotis į teigiamas pasekmes. J. D. nepakankamas gebėjimas pasirinkti tinkamus problemų sprendimus bei įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, išlieka kriminogeniniais veiksniais. Pažymėtina ir tai, jog nors J. D. nuostatos šiuo metu neįvardijamos, kaip egzistuojantis kriminogeninis veiksnys, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad apibendrinant nuostatų kriminogeninių poreikių srities ypatumus, nustatytos tam tikros jų sąsajos su nuteistojo įvykdytu nusikaltimu, todėl šiuo atveju, siekiant pozityvaus resocializacijos procesų įgyvendinimo, vis dar aktualiu poreikiu išlieka pilietinių iniciatyvų palaikymo ir stiprinimo intervencinės kryptys, ugdant bei lavinant nuteistojo moralinių vertybių, socialinių kompetencijų komponentus. Tokia socialinio tyrimo išvadoje nurodyta rekomendacija įrodo, kad J. D. nuostatos ne tik gali, bet ir privalo būti dar koreguojamos siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme.

16. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, paskatinimų turėjimas, darbas, gyvenamosios vietos turėjimas ir socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau apygardos teismo vertinimu nuteistasis šiuo metu elgiasi tiktai taip, kaip ir privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik drausminių nuobaudų neturėjimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog J. D. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, darbu, artimaisiais egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamą veiką, tačiau akivaizdu, kad nuo nusikaltimo darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog J. D. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

17. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji J. D. neatlikta bausmės dalis – 5 metai ir 11 dienų, Komisijos posėdžio dienai, tai yra 2024 m. gegužės 30 d., iš paskirtos galutinės 18 metų laisvės atėmimo bausmės už jo padarytą nusikalstamą veiką, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Be to, visiškai pritartina apylinkės teismo išdėstytiems argumentams, kad kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Nagrinėjamu atveju J. D. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – nužudymą iš savanaudiškų paskatų, kas neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, be to, aukštesnysis teismas atsižvelgia ir į tai, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo J. D. neprisipažino ir nesigailėjo, kas rodo, kad bent jau bausmės atlikimo pradžioje nuteistajam buvo visiškai svetimas bendražmogiškų socialinių elgesio normų laikymasis, kritiškas savo elgesio vertinimas ir pagarba prigimtinei vertybei – žmogaus gyvybei. Tuo tarpu koks J. D. požiūris į savo įvykdytą nusikalstamą veiką yra šiuo metu, byloje duomenų nėra. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį J. D. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

18. Vertinant nuteistojo skundo argumentą, jog kalėjimo administracija jį stebi iš arti, todėl Komisija priėmė nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą remdamasi objektyvia nuomone, į kurią teismas turėtų atsižvelgti, pabrėžtina, kad BPK 360 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismo priimta nutartis nuteistojo atžvilgiu yra mažiau objektyvi nei Komisijos. Be to, vien tai, kad Komisijos nutarimas yra palankus nuteistajam, neįpareigoja teismo šį nutarimą besąlygiškai patvirtinti.

19. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu atsisakyti tvirtinti Komisijos 2024 m. gegužės 30 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės vietų atėmimo įstaigos nuteistajam J. D. taikymo, teisinio pagrindo nėra. Skundžiama nutartis priimta ir nepažeidžiant nei šalies Konstitucijos nuostatų, nei Europos Tarybos rekomendacijų. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių teigiamus J. D. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 20 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. D. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 20 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.