Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė

veikdama Kauno apylinkės teismo vardu (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229¹ straipsnio 4 dalimi), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Gružausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, našlys, pensininkas, teistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 255 straipsnio 1 dalį – 500 eurų dydžio bauda, paskirtą bausmę atlikęs (bauda sumokėta 2021 m. rugsėjo 27d.), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. D. nuo 2020 m. gruodžio 30 d. neturėdamas leidimo, išduoto policijos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 punktą „leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos“, jam priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė pramoninės gamybos, 9x18 mm (9mmM) kalibro, centrinio įskėlimo, „PM“ tipo 87 (aštuoniasdešimt septynis) šovinius iki kol juos 2024 m. kovo 22 d., 21.00 val., namo apžiūros metu rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnai.

Kaltinamasis S. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2024 m. kovo 21 d., apie 16.20 val., iš Vilniaus atvažiavo į jam priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Jis šią sodybą pirko prieš 15 metų. Jis įėjęs į namą pastebėjo, kad dingo trimeris, elektrinis pjūklas ir kiti daiktai, tuomet paskambino į policiją. Apie 17.00 val. atvyko policijos pareigūnai. Jis jiems papasakojo, kas jam nutiko. Jie užpildė dokumentus. Tą pačią dieną, apie 21.00 val., jis ir policijos pareigūnai apžiūrinėjo jo sodybą, siekiant nustatyti, ar nedingo daugiau daiktų. Jis kartu su pareigūnais dalyvavo apžiūroje. Būdamas antrame kambaryje pakvietė pareigūnus apžiūrėti spintą ir sekcijos stalčius. Pareigūnui atidarius trečią nuo viršaus sekcijos stalčių, pastebėjo, kad jame į dėžutės sudėti jam priklausantys pistoleto „Makarov“, 9 mm šoviniai, viso 87 vnt. Vienas iš pareigūnų jo paklausė, iš kur šie šoviniai. Jis atsakė, kad kažkada turėjo teisėtai įgytą ginklą „Makarov“ ir jam skirtus 9 mm šovinius, kuriuos pirko buvusioje ginklų parduotuvėje, esančioje Vilniuje. Iš šios parduotuvės pirko prarastą ginklą „Makarov“. Jis leidimą laikyti šiuos šovinius turėjo iki 2020 m. gruodžio 30 d. Apie ginklą „Makarov“ paliudijo, kad 2020 m. spalio 31 d. būdamas (duomenys neskelbtini), kapinėse, tam, kad ginklas jam netrukdytų tvarkyti kapų, įsidėjo į maišelį, kurį pasikabino ant kapo tvoros. Sutvarkęs kapus, pastebėjo, kad dingo maišelis su ginklu. Apie tai pranešė policijai. Jis dėl minėto įvykio yra teistas. Pareigūnai tą kartą buvo atvykę į jo sodybą ir atliko kratą, tačiau nieko nerado. Jis iš to streso jiems apie šovinius nieko nepasakė, nes pats tuo metu apie tai negalvojo, laikui bėgant apie juos išvis užmiršo. Taip šoviniai iki 2024 m. kovo 21 d. gulėjo sekcijos stalčiuje, kol jų nerado pareigūnas. Jis žinojo, kad be leidimo negalima laikyti šovinių. Jis dėl tokio savo aplaidumo nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. D. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. kovo 21 d., apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., įvykio vietos apžiūros metu, name, esančiame (duomenys neskelbtini), pas S. D. buvo rastos dvi šovinių „Makarov“, 9 mm, dėžutės su 87 vienetais šovinių. Nustatyta, jog S. D. galiojančio leidimo laikyti ginklus bei šaudmenis neturi.

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Viename iš kambarių apžiūrėta rudos spalvos sekcija, su trimis stalčiais, kur apatiniame stalčiuje rastos dvi šovinių dėžutės, ant kurių parašyta „Barnoul 9mm Makarov FMJ pistol cartrigdes“, kuriose buvo 87 vnt. šovinių. Šoviniai buvo sudėti į dėžę ir užklijuoti lipduku Nr. 009686. Daugiau įvykiui reikšmingų detalių bei pėdsakų neužfiksuota, teritorija nesaugoma, aptverta tvora.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gruodžio 20 d. sprendimo „Dėl S. D. leidimo laikyti nešiotis (ginklus) panaikinimo ir ginklo paėmimo“ matyti, kad S. D. buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

Iš byloje esančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos vyriausio specialisto išvados matyti, kad tirti pateikti aštuoniasdešimt septyni (87 vnt.) šoviniai yra šaudmenys. Tai pramoninės gamybos, 9x18 mm (9mmM) kalibro, centrinio įskėlimo, „PM“ tipo šoviniai. Jie skirti šaudyti iš pramoninės gamybos 9x18 mm (9mmM) kalibro ginklų – pistoletų ir pistoletų – kulkosvaidžių, B ir A kategorijų šaunamųjų ginklų. Šoviniai šaudyti tinkami.

Pagal BK 253 str. 1 d. atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-261-677/2015, 2K-153-942/2016). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas ir nori taip veikti. Nors BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis formali, tačiau įstatymo leidėjas baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis nustatė ne tik dėl pačios veikos pavojingumo, bet ir dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis S. D. nuo 2020 m. gruodžio 30 d. neturėdamas leidimo, jam priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė pramoninės gamybos, 9x18 mm (9mmM) kalibro, centrinio įskėlimo, „PM“ tipo 87 (aštuoniasdešimt septynis) šovinius iki kol juos 2024 m. kovo 22 d., 21.00 val. namo apžiūros metu rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnai. Kaltinamojo veika atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, išduoto teisės aktų nustatyta tvarka, laiko šovinius, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis S. D. padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgia į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas, tačiau paskirtą baudą sumokėjęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, aukštojo išsilavinimo, garbaus amžiaus, našlys, pensininkas. Nors pareiškimu valstybės kaltintojas siūlė kaltinamajam S. D. už padarytą nusikaltimą skirti baudą, tačiau 2024 m. balandžio 26 d. teisme gautas valstybės kaltintojo persiųstas kaltinamojo S. D. prašymas, atsižvelgiant į jo prastą turtinę padėtį ir garbų amžių paskirti jam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus arba draudimus.

Aptartų aplinkybių visuma bei kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys patvirtina, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą ir prašomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės dydį nustatant mažesnį nei nurodytos bausmės vidurkis, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis). Kaltinamasis 2024 m. balandžio 26 d. pateiktu prašymu prašo ir sutinka su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 87 vnt. šaudmenų, perduoti saugojimui į PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, esantį Radvilėnų g. 1C, Kaunas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotini Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su sveikatos priežiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. D. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su sveikatos priežiūra.

Išaiškinti kaltinamajam S. D., kad jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jis vykdomas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 87 vienetus šaudmenų, perduotų saugojimui į PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, esantį Radvilėnų g. 1C, Kaune, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.