Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorės Jurgitos Česienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) savivaldybė, teistas:

1. Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos

Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 151¹ straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto;

2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams; Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę (atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. 2023 m. spalio 20 d. apie 23 val. 30 min gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą buvusios sutuoktinės J. K. atžvilgiu, tai yra dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, tokiu būdu padarė poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose – nosies nugarėlėje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. K. sveikatą.

Šiais savo veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltu prisipažįsta pilnai. Parodė, kad jis su nukentėjusiąja J. K. yra išsituokęs ir kartu negyvena jau apie 4 metus, bendro ūkio neveda, bendrauja tik dėl vaikų. Šiuo metu kaltinamasis gyvena (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 20 d. jis iš (duomenys neskelbtini) tikslu susitikti su vaikais. Nuvykęs pas (duomenys neskelbtini) į namus susitiko su vaikais, pabendravo su jais, tuo metu (duomenys neskelbtini) namuose nebuvo. Po to jis nuvažiavo pas pažįstamą E. Ž., adresu (duomenys neskelbtini). Su E. vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkuriuo metu pas Editą atvyko J., kuri buvo kaip jam atrodė neblaivi. Tuo metu tarp jo ir J. kilo konfliktas dėl vaikų priežiūros ir auginimo, jis jai priekaištavo, ji pradėjo priekaištauti jam. Jis nesusivaldė ir vieną kartą kumščiu trenkė J. į veido sritį. Tą matė ir E. Ž., kuri buvo tame pačiame kambaryje. J. po kažkurio laiko labai supykusi išvyko iš E. Ž. namų, ji sakė, kad dėl jo elgesio parašys pareiškimą policijai, tačiau kodėl iš karto ji nekvietė pareigūnų, jis nežino. Jis su E. Ž. liko namuose, kur toliau abu vartojo alkoholinius gėrimus. Paryčiais jis kartu su E. Ž. nuvyko pas J. iki namų tikslu jos atsiprašyti ir susitaikyti, tačiau ji jų neįsileido. Jis gailisi, kad nesuvaldė emocijų ir sudavė vieną smūgį kumščiu J. į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, ateityje žada daugiau taip nesielgti. Vėliau jis J. K. atsiprašė ir atlygino jai žalą (e. b. l. 84-86).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji J. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su G. K. yra išsituokusi ir su juo nei gyvena, nei veda bendro ūkio jau apie 4 metus. G. K. šiuo metu gyvena ir dirba Molėtų rajone, kur konkrečiai negali pasakyti. Ji su G. K. turi du vaikus, kuriems yra 7 metai. 2023 m. spalio 20 d. ji sužinojo, kad G. yra atvykęs pas E. Ž. adresu (duomenys neskelbtini). Jai tą vakarą G. skambino apie 22 val. 56 min., ir norėjo susitikti su vaikais, tačiau iš pokalbio ji suprato, kad jis jau buvo neblaivus, todėl neleido susitikti, o be to buvo vėlus metas. Tuomet ji sumąstė nuvykti pas E. ir pasikalbėti su ja ir G. Ją į Kaišiadorių miestą atvežė pažįstamas vyras vardu Č., daugiau jo duomenų nežino ir negali nurodyti, jis ją tik atvežė į Kaišiadorių miestą ir paleido. Ji pėsčiomis nuėjo pas E. į namus, tai jau buvo apie 23 val. 15 min. Užėjusi pas E. matė, kad namuose buvo E. ir G., kurie vartojo alkoholinius gėrimus. Jai buvo pasiūlyta išgerti, tačiau ji atsisakė išgerti. Jai pradėjus kalbėtis su G. dėl vaikų, kilo žodinis konfliktas. G. jai priekaištavo, kad ji neprižiūri vaikų, ji tam nepritarė. Kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir G., jis jai kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, tai yra pataikė į kairiąją akį, po to lyg sudavė dar vieną smūgį, tačiau negali tiksliai užtvirtinti, nes nelabai pamena. Visa tai matė E., kuri buvo kartu kambaryje. Po suduoto smūgio juto fizinį skausmą, iš karto paraudo akis ir pasirodė kraujo ties kairės akies apatiniu voku ir bėgo kraujas iš nosies, iš karto pradėjo tinti nosis. Po konflikto ji iš nervų išgėrė alkoholinio gėrimo, G. ir E. taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Ji garsiai pasakė, kad už tai parašys pareiškimą policijai. Po to įvykio, pas E. ji dar pabuvo apie 1 val., ir po to 2 val. 09 min. iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino taksi ir juo išvyko namo. Kartu su E. ir G. ji niekur nevažiavo. Iš karto 112 pagalbos telefonu neskambino, kadangi pati buvo išgėrusi ir būtų iš jos pareiškimo nepriėmę. Pamačiusi, kad jai mėlynuoja akis ji pirmadienį, tai yra 2023 m. spalio 23 d., nuvyko į Kaišiadorių priėmimo skyrių apžiūrai ir pasakė kas nutiko. Po apžiūros ji nuvyko į policijos įstaigą ir parašė pareiškimą dėl jai sukelto fizinio skausmo. Kaišiadorių ligoninėje jai buvo atliktas rentgenas, tačiau nosies lūžis nebuvo nustatytas, jai liepė kreiptis pas otorinolaringologą, išrašė siuntimą. Jai nuvykus į Kaišiadorių policijos komisariatą, jai buvo duota užduotis nuvykti pas medicinos ekspertus. Pas ekspertus nuvyko 2023 m. spalio 24 d. (e. b. l. 47-49).

Liudytoja E. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 21 d. pas ją buvo atvykęs G. K.. Jis yra jos draugas. Minėtą dieną atvyko J. K., kuri atvyko apie 15 val. Ji atvažiavo dėl to, kad jos buvęs vyras yra pas ją. Kai J. K. atvyko, ji nebuvo konfliktiška. G. K. buvo konfliktiškas. Jie pradėjo tarpusavyje konfliktuoti dėl to, jog J. K. neprižiūri savo ir jo vaikų. Konflikto metu G. K. atsistojo ir su dešine ranka trenkė J. K. į galvos sritį, kiek pastebėjo, trenkė į dešinę akį. Jis jai sudavė vieną kartą, bet stiprų smūgį, dėl to, kad iš karto ant dešinės akies atsirado kraujosruva. J. K., kai G. K. jai trenkė, nieko jam nesakė, nes ji iš karto patraukė Jūratę į šoną. Konflikto metu jis buvo jau išgėręs alkoholinių gėrimų (e. b. l. 66-69).

Iš nukentėjusiosios J. K. 2023 m. spalio 23 d. pareiškimo matyti, kad ji nurodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su šešiais mažamečiais vaikais. 2023 m. spalio 20 d. ji paliko vaikus savo mamos priežiūrai ir išvyko pas savo brolienę E. adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykusi pas brolienę į namus, rado E. su G. Tarp jos ir kaltinamojo įvyko žodinis konfliktas, ji priekaištavo dėl kaltinamojo elgesio, kuomet jis jai anksčiau skambino ir sakė, kad nori aplankyti vaikus nakties metu. Žodinio konflikto metu G. panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, tai yra sudavė dešinės rankos kumščiu jai į veidą, dėl ko ji juto skausmą ir patyrė sužalojimus. Visą šį įvykį matė jos brolienė E.. Iš karto į policijos ir gydymo įstaigas nesikreipė, nes buvo neblaivi. Po šio incidento ją jos pažįstamas kaimynas vardu Č. parvežė į namus. 2023 m. spalio 23 d., nuvyko į Kaišiadorių skubios pagalbos skyrių, kur jai suteikė pagalbą ir nukreipė pas kitus specialistus išsamesnei apžiūrai (e. b. l. 9-18).

Iš 2023 m. spalio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą patenkama pro žalios spalvos duris, įėjus į gyvenamąjį pastatą, dešinėje sienos pusėje yra šviesiai rudos spalvos durys, pro kurias patenkama į svetainę, o svetainės dešinėje pusėje yra niša, pro kurią patenkama į virtuvę, kurios dešinėje pusėje yra durys pro kurias patenkama į kambarį, kurio kairėje pusėje yra spintelė, šalia jos lova, kėdė su ratukais, po kuria yra kilimas ir rašomasis stalas ant kurio sudėti įvairūs daiktai, kurie bylai tirti reikšmės neturi. Šalia stalo sienoje yra koklinė krosnis ir jos pakura. Daiktų ir objektų galinčių turėti reikšmės tyrimui nėra, nepaimta (e. b. l. 28-30).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2267/2023 (02) nustatyta, kad nukentėjusiajai J. K. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose – nosies nugarėlėje. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimo pobūdis neprieštarauja tam, kad jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2023 m. spalio 20 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (e. b. l. 60-62).

Atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, teismas konstatuoja, jog procesas šioje byloje gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis G. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. spalio 20 d. apie 23 val. 30 min, gyvenamojo namo kambaryje, kuriame gyvena liudytoja E. Ž., adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą buvusios sutuoktinės J. K. atžvilgiu, tai yra rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį. Šiuos kaltinamojo parodymus betarpiškai patvirtina nukentėjusiosios J. K. ir liudytojos E. Ž., ikiteisminio tyrimo metu, duoti parodymai, kuriuose iš esmės nurodytos analogiškos nagrinėjamo įvykio aplinkybės, o būtent tai, kad 2023 m. spalio 20 d., kaltinamajam G. K. būnant svečiuose pas E. Ž., namuose adresu (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu atvyko ir nukentėjusioji, tarp, kurios ir kaltinamojo apie 23 val. 30 min, kilo žodinis konfliktas, kurio rezultate kaltinamasis sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajai į akį, po ko iš karto pasimatė nukentėjusiosios patirtas sužalojimas, tai yra sužalotoje akyje pasimatė kraujosruva. Be to nukentėjusioji nurodė, jog patyrė ir nosies sužalojimą, pasireiškusį kraujavimu. Nors liudytoja E. Ž. nurodė, kad kaltinamasis trenkė nukentėjusiajai į dešinę akį, tačiau tiek iš nukentėjusiosios parodymų, tiek iš specialisto išvados matyti, kad sužalojimas padarytas kairėje akyje, o toks liudytojos netikslus nurodymas, į kurią akį buvo suduotas smūgis, laikytinas tik netinkama liudytojos matytų įvykių interpretacija, tačiau veikos kvalifikavimo tai nekeičia, juo labiau nepanaikina fakto, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją suduodamas jai smūgį į veido sritį. Tuo tarpu byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2267/2023 (02) patvirtina, kad nukentėjusiajai J. K. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose – nosies nugarėlėje. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimo pobūdis neprieštarauja tam, kad jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2023 m. spalio 20 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (e. b. l. 60-62). Atsižvelgiant į aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis G. K., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia suduodamas vieną smūgį į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai J. K. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, taip realizavo tiek subjektyviuosius, tiek objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje požymius, dėl ko yra pripažintinas padaręs šią nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (e. b. l. 128-131).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis G. K. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, tai yra sumokėjo 200 Eur nuketėjusiajai, patirtos turtinės žalos atlyginimui (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (e. b. l. 56). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Skirdamas kaltinamajam G. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis jau buvo teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimą, administracine tvarka baustas (e. b. l. 101-107, e. b. l. 122-125), pakaltinamas, dirba įsigijęs verslo liudijimą, dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesigydė bei nesilankė sveikatos įstaigoje (e. b. l. 115-121), padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis ir baigtas, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, į tai, kad savo veiksmais itin sunkių ir turinčių liekamųjų reiškinių padarinių nesukėlė, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą, vieną iš alternatyvių, bausmės rūšį – laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e. b. l. 96-99) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Kaltinamasis G. K. atlygino nukentėjusiajai J. K. patirtą žalą, tai yra 200 Eur. (e. b. l. 56), todėl civiliniu ieškiniu pareikštas žalos atlyginimo klausimas laikomas išspręstu. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų, nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamas veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigą būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., ir įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti G. K. paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigą būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., ir įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Išaiškintina, kad laisvės apribojimo bausme nuteisti asmenys turi atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos.

Kaltinamajam G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamiesiems dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.